Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-25 · Civilinė byla Nr. 2S-101-262/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-25
Bylos Nr.
2S-101-262/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13737-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Atsakovas
UAB „Juranga“
Ieškovas
MB „Alviemus“
Kategorijos
Civ. b. Nr. 2S-101-262/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13737-2015-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.8; 3.3.2.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Juranga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo MB „Alviemus“ ieškinį atsakovui UAB „Juranga“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodo, kad 2015-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių ir nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Juranga", 2084,08 Eur skolos, 113,29 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-04) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 166 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Ieškovas prašo išdėstyti priteistą sumą vieneriems metams. Dėl sunkios finansinės padėties įmonė neturi galimybės iškarto sumokėti visą priteistą sumą. Jei tektų sumokėti visą priteistą sumą vienu kartu, įmonė neišvengiamai patirs didelių praradimų, nebegalės atsiskaityti su darbuotojais, kitais kreditoriais.

Ieškovas atsiliepime į prašymą nurodo, kad kategoriškai nesutinka su atsakovo prašymu išdėstyti mokėjimą į 12 mėn., kas mėnesį mokant po lygią dalį proporcingą priteistai sumai - 2084,08 EUR + 113,29 EUR + 131,84 EUR (t.y. 6 proc. metinės palūkanos) + 166 EUR = 2495,21 EUR. Šią sumą padalinti į 12 mėn., t.y. 2495,21 EUR / 12 mėn. = 207,94 EUR. Atsižvelgiant į mokėjimo terminus, kurie suėjo 2014 m. kovo 1 d. ir gegužės 30 d. darytina išvada, kad atsakovas neskuba padengti piniginio įsiskolinimo - kuo toliau, tuo mažesnes įmokas moka, o pastaruoju metu ir visai neperveda ieškovui pinigų. Atsakovo pasyvumas pasireiškia ir tuo, kad virš metų nesikreipia į ieškovą dėl atsiskaitymo grafiko sudarymo. Dėl šios priežasties tikėtina, kad atsakovas ir toliau vengs prievolės įvykdymo ir piktybiškai nemokės ieškovui. Ieškovui, kaip nedidelei ir neseniai rinkoje veikiančiai įmonei atsakovo nesumokama pinigų suma yra labai svarbi tolimesniam įmonės funkcionavimui. Nesumokėta skola neigiamai veikia įmonės vystymąsi, vykdomus darbus ir atsiskaitymą su klientais bei samdytais darbuotojais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi prašymas dėl sprendimo už akių išdėstymo atmestas.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas galimas tais išimtinais atvejais, kai skolininko turtinė padėtis yra tokia komplikuota, kad sprendimo vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus ir kai įrodoma, jog ateityje, pasikeitus turtinei padėčiai sprendimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-764/2011, Nr. 3K-3-301/2006 it kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vėluoja grąžinti skolą, nėra duomenų, kad yra padaręs bent vieną įmoką skolos dengimui, nėra pateikęs jokių duomenų apie gaunamas savo pajamas bei turimą kitą turtą, atsakovo prašymas atmestinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės

Nurodo, kad teismas atsisakymą išdėstyti sprendimo už akių įvykdymą grindė aplinkybe, jog atsakovas ieškovui nėra sumokėjęs nei vienos įmokos. Iš atsakovo pateikiamų dokumentų matyti, jog atsakovas dalimis dengia savo įsiskolinimą atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Atsakovas teigia, kad jis nuolat atsiskaitinėja su ieškovu, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ir toliau su ieškovu galės atsiskaitinėti dalimis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Visų pirma, atsakovas savo atskirąjį skundą grindžia įrodymais, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui su prašymu išdėstyti sprendimo už akių vykdymą, nors jiems pateikti nebuvo jokių kliūčių. Antra, tie pateikiami įrodymai kaip tik patvirtina teismo, o ne paties apelianto motyvus, nes iš jų matyti, kad skola ieškovui buvo grąžinama nereguliariai, per 1,5 metų laikotarpį padengtas gan nedidelis įsiskolinimas. T.y. pervedimai nebuvo atliekami kas mėnesį, o išmokos buvo mažesnės negu prašyme nurodoma 207,94 Eur suma. Taigi, įvertinus atsakovo pateiktus dokumentus, kyla abejonių ar jis galės vykdyti savo įsipareigojimus taip, kaip jis nurodė prašyme dėl sprendimo už akių įvykdymo išdėstymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl sprendimo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl teismo sprendimo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su ieškovo, tiek su atsakovo interesais ir išdėstant teismo sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-301/2006).

Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jeigu būtų tenkintas atsakovo prašymas dėl to nukentėtų ieškovo interesai – laiku neatgaudamas skolos, ieškovas negalėtų tinkamai vykdyti savo veiklos.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė