- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- eA-1082-968/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02645-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- N. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. K. (N. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Sprendimu Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Taip pat Sprendime vadovautasi Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktais, 40 straipsnio 1 dalimi.
2.2. Įstatymo 35 ir 40 straipsniai nenustato jokių sąlygų dėl darbuotojo kvalifikacijos, t. y. šiuose straipsniuose nenurodytas joks konkretus pagrindas, kuris draustų pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendime nurodyti Įstatymo 35, 40, 44 straipsniai nepašalina pareiškėjo teisės gauti leidimo laikinai gyventi. Sprendime nurodytas motyvas, kad iš duomenų ir dokumentų visumos galima daryti išvadą, jog pareiškėjo pateiktas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SDG“ 2021 m. balandžio 27 d. išduotas specialisto pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažymėjimas) ir (duomenys neskelbtini) profesinio švietimo ir mokymo centro 2018 m. gegužės 15 d. išduotas sertifikatas (pažymėjimas) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sertifikatas) nepatvirtina jo tinkuotojo-apdailininko kvalifikacijos. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis apie profesinę kvalifikaciją, kurie neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateikė turimą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, ir konkrečiai pabrėžta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, tačiau jokio išaiškinimo, ką atsakovas turėjo omenyje, nenurodė.
2.3. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjo pateikti dokumentai (Pažymėjimas ir Sertifikatas) tik patvirtina, jog jis baigė mokymo programą ir išklausė mokymo kursą, tačiau, siekdamas atitikti Įstatymo reikalavimus, jis privalėjo įrodyti turimą tinkuotojo-apdailininko kvalifikaciją ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjo manymu, Pažymėjimas ir Sertifikatas patvirtina ir jo kvalifikaciją; šiuo pagrindu buvo gauti ir dokumentai, leidžiantys jam dirbti ir legaliai būti Lietuvoje. Ne vieną kartą pareiškėjas gavo arba nacionalinę vizą D, arba leidimą laikinai gyventi. 2021 m. vasario 15 d. paskutinį kartą priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kuris būtent ir buvo išduotas Sertifikato pagrindu. Be to, pareiškėjo kvalifikacija buvo tinkamai patvirtinta Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. V3(19.5)-279 „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“ (toliau – ir Įsakymas). Įsakymas buvo priimtas remiantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu ir juo nustatyta, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams keliamus reikalavimus „tinkuotojui – apdailininkui ((duomenys neskelbtini))“. Pažymėjo, kad buvo reikalinga papildoma Užimtumo tarnybos patikra dėl kvalifikacijos atitikties darbo rinkos poreikiams, nes tuo metu apdailininko profesija nebuvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Įsakymas buvo tinkamas atsakovui ir 2021 m. vasario 5 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.
2.4. Vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjas nurodo, kad jis ne tik šiuo metu atitinka visas kvalifikacijos sąlygas (tobulino savo kvalifikaciją), bet ir tuo pagrindu 2021 m. vasario 5 d. gavo leidimą laikinai gyventi, kuris buvo panaikintas ne dėl jo, o dėl buvusio darbdavio kaltės. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo dokumentai yra teisėtai įgyti bei nėra suklastoti. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas pateikė UAB „SDG“ Pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas baigė 64 valandų mokymus pagal tinkuotojo-apdailininko mokymo programą, buvo atestuotas ir jam suteikta teisė dirbti tinkuotoju-apdailininku UAB „Vitarenta“, taip pat (duomenys neskelbtini) profesinio švietimo ir mokymo centro 2018 m. gegužės 15 d. išduotą Sertifikatą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas išklausė statybos apdailos ir atnaujinimo mokymo kursą Profesinio švietimo ir mokymo centre (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, ginčijamame Sprendime konstatavo, kad pateiktas Pažymėjimas ir Sertifikatas nepatvirtina, jog pareiškėjas yra įgijęs tinkuotojo-apdailininko kvalifikaciją, minėti dokumentai patvirtina tik mokymo programos baigimą ir mokymo kurso išklausymą, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo – pareiškėjas nepateikė jo turimą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.
3.2. Nei pateiktame Pažymėjime, nei Sertifikate nėra nurodyta, kad pareiškėjas įgijo tinkuotojo-apdailininko kvalifikaciją, todėl minėti dokumentai nepatvirtina jo kvalifikacijos. Tiek Pažymėjimas, tiek Sertifikatas buvo išduoti neformalaus profesinio mokymo įstaigų. Atsakovas pateikė nuorodą į Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį ir 12 straipsnio 2 dalį bei nurodė, kad neformaliu profesiniu mokymu gali būti įgyta kompetencija, o ne kvalifikacija, taip pat įgyta kompetencija nėra automatiškai pripažįstama kaip atitinkamo lygio kvalifikacija.
3.3. Nesutiko su teiginiais, kad Užimtumo tarnybos Įsakymu buvo patvirtinta pareiškėjo turima kvalifikacija, kadangi Įsakymu buvo konstatuota, kad pareiškėjo darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Įsakymu nebuvo nuspręsta, kad pareiškėjas turi tinkuotojo-apdailininko kvalifikaciją. Įrašas apie kvalifikaciją Įsakyme yra įrašytas šalia kitų pareiškėjo asmens duomenų, minėtą įrašą pagrindžiančių dokumentų pareiškėjas nepateikė nei Migracijos departamentui, nei teismui.
Šalies argumentai
3.4. Pareiškėjo teiginiai dėl daugybės Migracijos departamento procesinių pažeidimų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nedetalizavo, kokios jo teisės buvo pažeistos ir kokie procesiniai pažeidimai buvo padaryti. Jis vadovavosi Europos Sąjungos teisės aktais ir teismų praktika dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei ir kurie yra nesusiję su ginčijamu sprendimu.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Užimtumo tarnyba pateikė atsiliepime, kuriame nurodė, kad aptars tik Įsakymo priėmimo sąlygas. Prašydama išduoti sprendimą dėl pareiškėjo darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams UAB „Vitarenta“ nebuvo pateikusi jokių pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Buvo pateiktas UAB „Vitarenta“ dokumentas su informacija apie pareiškėjo turimą kvalifikaciją ir jo darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją. Minėtame dokumente nurodytų duomenų teisingumą UAB „Vitarenta“ atstovas patvirtino savo parašu, todėl negalima konstatuoti, kad Užimtumo tarnyba patvirtino pareiškėjo kvalifikaciją įrodančių dokumentų tinkamumą. Priimant Įsakymą buvo vertinama, ar užsieniečio turima kvalifikacija ir darbo patirtis yra tinkama darbdavio užregistruotai laisvai darbo vietai užimti ir yra tinkama darbo funkcijoms, nustatytoms darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį, vykdyti. Prieš įdarbinant užsienietį darbdaviui nustatoma pareiga registruoti laisvą darbo vietą, kurios pagrindu Užimtumo tarnyba atlieka darbdaviui tinkamų darbuotojų atranką. Tik atlikęs minėtus veiksmus, darbdavys gali kreiptis į Užimtumo tarnybą su prašymu išduoti užsieniečiui sprendimą dėl jo darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi kaip ketinantis dirbti pagal darbo sutartį, kai profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams; taip pat buvo pateiktas tarpininkavimo raštas, kviečiantis asmuo – UAB „Roburas“. Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi. Sprendime konstatuota, kad Pažymėjimas ir Sertifikatas nepatvirtina, kad pareiškėjas yra įgijęs tinkuotojo-apdailininko kvalifikaciją. Pareiškėjas privalėjo įrodyti turimą tinkuotojo-apdailininko kvalifikaciją ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą, tačiau tokių duomenų nepateikė. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikio pobūdžio. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Taigi, pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis apie profesinę kvalifikaciją, kurie neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos.
7. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas ir Sertifikatas nepatvirtina, jog jis yra įgijęs tinkuotojo-apdailininko kvalifikaciją. Minėti dokumentai patvirtina tik tai, kad pareiškėjas baigė tinkuotojo-apdailininko programą ir išklausė atitinkamą mokymo kursą. Todėl pareiškėjas nepateikė jo turimą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.
8. Tiek Pažymėjimas, tiek ir Sertifikatas buvo išduoti pareiškėjui lankius neformalius profesinius mokymus. Neformaliu profesiniu mokymu gali būti įgyta kompetencija, tačiau ne kvalifikacija, taip pat įgyta kompetencija nėra automatiškai pripažįstama kaip atitinkamo lygio kvalifikacija. Pareiškėjas nėra pateikęs atitinkamo viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl jo įgytos kompetencijos, mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, pripažinimo kaip įgytos atitinkamo lygio kvalifikacijos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, asmuo laikomas įgijusiu kvalifikaciją, kai jis baigė formaliojo profesinio mokymo programą, registruotą valstybės Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre; programos baigimas ir kvalifikacijos įgijimas paliudijami tik išdavus profesinio mokymo diplomą, kuriame turi būti įrašas, kad asmuo įgijo atitinkamą kvalifikaciją.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo į bylą pateiktą UAB „SDG“ 2021 m. gegužės 18 d. paaiškinimą dėl neformalių mokymų, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog išduotas specialisto pažymėjimas įrodo asmens kvalifikaciją, pažymėjo, kad šis paaiškinimas negali paneigti ir nepaneigia šioje byloje padarytų išvadų, jog pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas nepatvirtina jo kvalifikacijos. Be to, šį paaiškinimą pasirašė ne UAB „SDG“ vadovas, o pardavimų vadovė; teismui nepateikti įrodymai, kad ši vadybininkė turi teisę įmonės vardu pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus, dokumentas yra ir be registracijos datos. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų baigęs formaliojo profesinio mokymo programą. Pareiškėjas tuo net nesiremia.
10. Atsakydamas į argumentus, kad pareiškėjui anksčiau tų pačių dokumentų pagrindu buvo net kelis kartus išduota daugkartinė nacionalinė viza ir leidimas laikinai gyventi, teismas pažymėjo, jog sprendimai, kuriais anksčiau pareiškėjui buvo išduoti dokumentai, kurie jam suteikė teisę teisėtai Lietuvoje būti ir dirbti, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bet kokiu atveju, jie negali paneigti ir nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjo 2021 m. gegužės 6 d. prašymu Migracijos departamentui pateikti dokumentai, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, nepatvirtina jo įgytos atitinkamos kvalifikacijos, vadinasi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio reikalavimų ir jam leidimas laikinai gyventi negali būti išduodamas.
11. Pareiškėjas tikino, kad jo kvalifikacija buvo tinkamai patvirtinta Užimtumo tarnybos Įsakymu. Teismas su šiais argumentais nesutiko, kadangi Įsakyme nėra patvirtinta, jog pareiškėjo kvalifikacija yra tinkama; priešingai – Įsakyme tik nurodoma, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Kaip savo atsiliepime nurodė Užimtumo tarnyba, prie prašymo išduoti sprendimą dėl pareiškėjo darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams UAB „Vitarenta“ nebuvo pateikusi jokių pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Šiuo atveju buvo pateiktas UAB „Vitarenta“ dokumentas su informacija apie pareiškėjo turimą kvalifikaciją ir jo darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją. Minėtame dokumente nurodytų duomenų teisingumą UAB „Vitarenta“ atstovas patvirtino savo parašu. Be to, Užimtumo tarnybai priimant sprendimą (įsakymą) dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams yra vertinama ne užsieniečio kvalifikacija, o jo darbo atitiktis Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
12. Pasisakydamas dėl Sprendimo atitikties VAĮ, teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nors skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas turi tam tikrų trūkumų (motyvų išdėstymas yra minimalus), tačiau jie nėra esminiai, kad būtų galima panaikinti Migracijos departamento Sprendimą dėl neatitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatai. Iš skundžiamo Sprendimo pareiškėjas turėjo suprasti, kad jo pateikti dokumentai nepatvirtina turimos kvalifikacijos. Taigi, faktinių aplinkybių išdėstymas yra pakankamas, Sprendimas yra pagrįstas tinkamomis teisės normomis.
Šalies argumentai
13. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo pažeistos visos galimos jo procesinės teisės ir buvo padaryta daugybė procesinių pažeidimų, tačiau pareiškėjas šių savo deklaratyvių teiginių nedetalizavo, o tik apsiribojo Europos Sąjungos teisės aktų ir teismų praktikos citavimu, niekaip jų nesusiedamas su savo teisėmis.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir panaikinti Migracijos departamento 2021 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Netenkinus šio reikalavimo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti jam bylą nagrinėti iš naujo.
15. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Remiantis pirmosios instancijos teismo pateiktu neformaliojo švietimo ir kvalifikacijos apibūdinimu, teismas privalėjo ne atmesti pareiškėjo skundą, o jį patenkinti.
15.2. Teismas rėmėsi vien atsakovo argumentais, nepateikė konkrečių ir neginčijamų įstatymo išaiškinimų ar tikslios Įstatymo normos. Tokia teismo pozicija yra šališka, dėl to yra pažeidžiami užsieniečio interesai.
15.3. Ginčijamame sprendime nurodyti Įstatymo 35, 40, 44 straipsniai nepašalina pareiškėjo teisės gauti leidimo laikinai gyventi, o Sprendime pateikti motyvai yra neaiškūs. Be to, Pažymėjimas ir Sertifikatas patvirtina pareiškėjo kvalifikaciją, šie dokumentai buvo gauti teisėtai, jų pagrindu pareiškėjui buvo išduoti kiti leidimai laikinai gyventi. Pareiškėjo kvalifikacija taip pat buvo patvirtinta Įsakymo pagrindu. Įsakymas buvo tinkamas atsakovui ir 2021 m. vasario 5 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Šie paaiškinimai ir įrodymai pagrindžia išvadą, kad pareiškėjo kvalifikacija yra tinkama darbo poreikiams. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad Pažymėjimas ir Sertifikatas jau nebeįrodo pareiškėjo kvalifikacijos, nors pareiškėjas papildomai plėtė savo žinias ir kvalifikaciją. Pareiškėjo pateikti dokumentai yra teisėti bei patvirtina pareiškėjo kvalifikaciją. Be to, teismas nevertino sąvokos „kvalifikacija“.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina jo turimos kvalifikacijos, ši išvada atitinka teismų praktika. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Užimtumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsiliepime, be kita ko, nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra pagrįstai akcentuojama, jog Užimtumo tarnybai priimant sprendimą (įsakymą) dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams yra vertinama ne užsieniečio kvalifikacija, o jo darbo atitiktis Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Įsakyme nėra patvirtinta, kad pareiškėjo kvalifikacija yra tinkama. Priešingai, Įsakyme tik nurodoma, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad Įsakyme buvo patvirtinta, jog pareiškėjo kvalifikacija yra tinkama darbo poreikiams, o konkrečiai apdailininko. Įsakymu buvo patvirtintas pareiškėjo darbo, o ne jo kvalifikacijos, atitikimas Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas pateikė duomenis (įrodymus) apie profesinę kvalifikaciją, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos – prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pridėjo Sertifikatą ir Pažymėjimą.
20. Pirmosios instancijos teismas su Migracijos departamento vertinimu sutiko bei papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas baigė neformalius mokymus. Pareiškėjas, ginčydamas teismo sprendimą, pažymi, kad pateikti dokumentai yra tinkami bei teisėti, jie patvirtina įgytą kvalifikaciją, be to, jų pagrindu buvo priimti jam palankūs Migracijos departamento sprendimai.
21. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija, galiojanti nuo 2021 kovo 1 d.) 1 dalies 3 punkto b papunktį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 1 d.) išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
22. Įvertinus 2021 m. balandžio 27 d. UAB „SDG“ Pažymėjimo turinį, nustatyta, kad pareiškėjas baigė 64 val. mokymus „Tinkuotojo-apdailininko“, jis yra atestuotas ir jam suteikta teisė dirbti tinkuotoju-apdailininku UAB „Vitarenta“. Prie šio pažymėjimo pridėtoje 2021 m. balandžio 27 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjas lankė UAB „SDG“ neformalius suaugusiųjų mokymus ir baigė 64 val. atestavimo programą, jam išduotas specialisto pažymėjimas. Savo ruožtu iš Sertifikato matyti, kad juo patvirtinta, jog pareiškėjas išklausė įrengimo ir atnaujinimo statybos darbų kursą (baigė mokymą) profesinio rengimo ir mokymo centre.
23. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai užsieniečiui, ketinančiam įsidarbinti Lietuvoje ir tuo pagrindu pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo atsisakyta išduoti leidimą tuo pagrindu, kad jo kvalifikacija, Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo manymu, neatitinka nustatytų reikalavimų, nes asmuo baigė neformaliąją profesinio mokymo programą.
24. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat., t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai turi būti kuriami, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi LVAT privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).
25. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
26. LVAT 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3387-415/2021 be kita ko, vertino situaciją, kai pareiškėjo, kuris siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikti dokumentai neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio. Šioje byloje teismas konstatavo, kad įrodymais nepaneigta, jog pareiškėjo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai atitinka tikrovę ir nėra įrodyta, jog atsakovui buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog mokymo įstaigą, kurioje mokėsi pareiškėjas, nėra atestuota ir dėl to neturi teisės išduoti valstybinio pavyzdžio įgytą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, reikalavimų, nustatytų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje, vertinimo požiūriu nėra reikšminga, nes įstatyme neįtvirtintas reikalavimas pateikti dokumentus dėl įgytos profesinės kvalifikacijos užsieniečio kilmės valstybės atestuotoje profesinėje (profesinė techninė) švietimo įstaigoje bei pateikti užsieniečiui išduotą valstybinio pavyzdžio dokumentą apie profesinį (profesinį techninį) išslavinimą.
27. Paminėtu išaiškinimu buvo vadovautasi ir vėlesniame LVAT 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3701-575/2021. Pastarojoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo profesinei kvalifikacijai pagrįsti buvo pateiktas bendrovės mokymo-gamybinio centro pažymėjimas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjas mokėsi grupėje, baigė betonuotojo mokymo kursą. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai dėl šių reikšmingų aplinkybių nepaneigia išvados, kad pareiškėjo pateiktas įgytą profesinę kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas yra išduotas licencijuotos mokymo įstaigos (byloje nebuvo ginčo ir Migracijos departamentas nenustatė, kad mokymo įstaiga neturi licencijos rengti betonuotojų) ir yra pakankamas, kad pareiškėjas atitiktų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatytą reikalavimą dėl kvalifikacijos. Teismas taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas neatitinka kitų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų, taip pat nenustatyta, jog užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, atsakovui pateikė suklastotą ar neteisėtai įgytą jo profesinę kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.
28. Taigi, pateiktos LVAT praktikos kontekste akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus apie įgytą kvalifikaciją, nenustatyta, kad įstaigos, kuriose mokėsi pareiškėjas, neturi kvalifikacijos rengti tinkuotojų-apdailininkų; atsakovas taip pat nenustatė kitų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų. Todėl konstatuotina, kad atsakovo Sprendimu jame nurodytais faktiniais bei teisiniais pagrindais neteisėtai atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
29. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą, be kita ko, grindė LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2721-602/2021 ir 2021 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-3720-502/2021, pateiktais išaiškinimais. Šiuo aspektu paminėtina, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, jog būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodytų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi – pirmosios instancijos teismo nurodytose nutartyse, iš esmės, buvo vertinamas pareiškėjo pateiktų dokumentų teisėtumas – bylose LVAT pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nagrinėjamu atveju, gi, ginčas dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų teisėtumo keliamas nebuvo.
30. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Pareiškėjo skundas tenkinamas, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinamas. Kadangi skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti leidimą laikinai gyventi naikintinas, atsakovas Migracijos departamentas taip pat įpareigojamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 147 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo N. K. (N. K.) apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo N. K. (N. K.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo N. K. (N. K.) prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.