Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Kauno autobusai“, antstoliui Valdui Zubinui, antstoliui Raimundui Stanislauskui, D. M., antstolei Redai Stašenienei, UAB „L. B.“, antstolei J. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui M. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys D. B., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno autobusai“, uždaroji akcinė bendrovė „L. B.“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. M., antstolis Raimundas Stanislauskas, antstolis Valdas Zubinas, antstolė Reda Stašenienė, antstolė J. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po sūnaus gimimo, neturėdama gyvenamosios vietos, ieškovė su vaiku apsigyveno Kauno kartų namuose. Sunkumai jai tapo nepakeliami, smarkiai pašlijo sveikata, susirgo depresija ir nebegalėjo prižiūrėti sūnaus. 2016 m. gruodžio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-1812 nuo 2016 m. gruodžio 2 d. E. L. buvo nustatyta laikinoji globa ir paskirta laikinoji globėja V. V.. 2017 m. rugpjūčio 14 d. Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 1227 pirmesnis įsakymas buvo pakeistas ir sūnaus globėja paskirta G. Ž.. 2018 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-2065-214/2018 ieškovei ir atsakovui neterminuotai apribota tėvų valdžia sūnaus E. L. atžvilgiu ir priteistas sūnaus išlaikymas iš kiekvieno po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2018 m. gruodžio 23 d. ieškovei gimė dukra E. L., kadangi santuoka su atsakovu nebuvo nutraukta dukros tėvu nurodytas atsakovas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. L. nustatyta laikinoji globa ir jos globėja paskirta ieškovės motina D. B..

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į teismo posėdį įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka.

Tretieji asmenys UAB „L. B.“, UAB „Kauno autobusai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškovės reiškiamas reikalavimais sutinka. Tretieji asmenys ir trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta CPK nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 260. Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito dalintino turto. Turimus kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe. Sutuoktiniams 2018 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2065-214/2018 neterminuotai apribota tėvų valdžia sūnaus E. L. atžvilgiu. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. L. nustatyta laikinoji globa ir jos globėja paskirta ieškovės motina D. B..

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei. Ieškovė nurodė, kad 2016 metų sausio mėnesio pabaigoje grįžusi namo rado atrakintas duris, o atsakovo nebuvo. Tuo metu jau žinojo, kad laukiasi kūdikio. Sutuoktiniui nepasirodžius keletą dienų, nutarė susisiekti su juo per „Facebook“ ir pranešti naujieną apie kūdikį, paklausus kur jis yra, atsakė „kad tau jokio skirtumo“. Nuo to laiko atsakovo nebematė. Palikdamas ją vieną su ką tik gimusiu sūnumi ir neprisidėdamas prie jo išlaikymo ugdymo, atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpino ieškove ir sūnumi, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltę ieškovė grindė tuo, kad atsakovas 2016 metų sausio mėnesio pabaigoje išėjo iš namų, ieškovė daugiau sutuoktinio nematė, jis nesirūpino nei ja, nei šalių sūnumi. Atsakovas šioms ieškovės nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo, atsiliepimo nepateikė. Neesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl to, kad jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino. Šalims ilgą laiką gyvenant atskirai ir nesiekiant susitaikyti, jų santuoka laikytina formalia, todėl nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Ieškinyje nurodyta, kad šalys santuokoje neįgijo jokių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų. Atsakovas pagal pateiktą į bylą informaciją nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi. Ieškovė nurodė savo turimus kreditorius ir prašė jos turimus kreditorinius įsipareigojimus UAB „Kauno autobusai“, D. M., UAB „L. B.“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti jos asmenine nuosavybe. Šis ieškovės reikalavimas tenkinamas pilnai.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Konstatuota, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau reikalavimas dėl išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo nėra pareikštas, todėl nėra sprendžiamas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu prašė palikti jai santuokinę „L “ pavardę, atsakovas atsiliepimo dėl šio reikalavimo nepateikė. Todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – L , atsakovui – prigimtinė pavardė L .

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2748-10313, nuspręsta teikti 100 procentų antrinę teisinę pagalbą, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo teikiant teismui ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas pilnai žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinio reikalavimus 75,00 Eur priteistini iš atsakovo. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybė už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 153,07 Eur išlaidas, kurios ieškinį tenkinus priteistinos iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 10,55 Eur. Ieškinį tenkinus pilnai šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. L., gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini). Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 260, sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. L. palikti santuokinę pavardę – L , atsakovui M. L. – prigimtinę pavardę L .

Pripažinti asmenine S. L. prievole šiuos kreditorinius įsipareigojimus: UAB „Kauno autobusai“ vykdomųjų bylų Nr. 0070/16/11438, 0070/16/10380, 0070/15/02899, 0070/15/02678, 0070/15/02688, 0070/13/01137, išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas, vykdomųjų bylų Nr.0137/16/02016, 0137/16/02003, 0137/16/00624 išieškojimą vykdo antstolis Valdas Zubinas; D. M., vykdomosios bylos Nr. 0106/16/00534, išieškojimą vykdo antstolė Reda Stašenienė; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomosios bylos Nr.0161/18/01451, išieškojimą vykdo antstolė J. Ž.; UAB „L. B.“, vykdomųjų bylų Nr.0161/18/01799, 0161/18/01804 išieškojimą vykdo antstolė J. Ž..

Priteisti iš atsakovo M. L., gimusio (duomenys neskelbtini)., valstybei 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 10,55 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, viso 85,55 Eur. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. L., gimusio 1992 m. rugpjūčio 11 d., valstybei 153,07 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.