Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Švitinienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir UAB (duomenys neskelbtini) iš D. S. priteista 19,79 eurų turtinei žalai atlyginti.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu D. S. nuteistas už tai, kad jis, 2018 m. gegužės 25 d., apie 18 val. 30 min., būdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo minėtos parduotuvės prekių lentynos paėmė vieną butelį tekilos „(duomenys neskelbtini)“, 19,79 Eur vertės, ir jį užsikišęs už savo kelnių, matant ir jo veiksmų neteisėtumą suprantant minėtos parduotuvės pardavėjai S. P., išėjo iš minėtos parduotuvės patalpų nesumokėjęs už minėtą tekilos butelį, ir taip atvirai pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė UAB (duomenys neskelbtini) 19,79 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

8. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ar nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

9. Baudžiamojoje byloje D. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nustačius, kad jis padarė atvirą vagystę, t. y. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) priklausančios UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 25 d., apie 18 val. 30 min., matant pardavėjai pagrobė UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą už 19,79 Eur. Kad iš parduotuvės pagrobė tekilos butelį, nuteistasis D. S. neneigia. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad iš pradžių buvo paėmęs ir už kelnių užsikišęs viskio butelį, bet pardavėja pamatė ir sakė butelį padėti atgal. Vėliau jis paėmė tekilos butelį ir išėjo iš parduotuvės. Taigi, jau iš paties D. S. parodymų matyti, kad svetimas turtas buvo pagrobtas atvirai, nuteistajam suvokiant, jog vagystė vykdoma kito asmens, suvokiančio, kad yra atliekami nusikalstami veiksmai, akivaizdoje. Kad turtas buvo pagrobtas matant kitiems asmenims, patvirtina ir liudytojos S. P. parodymai bei parduotuvėje esančių kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas. Liudytoja apklausta parduotuvės pardavėja S. P. parodė, kad matė, kaip prekių salėje būdamas D. S. nuo prekių lentynų buvo paėmęs ir užsikišęs už savo kelnių vieną butelį viskio, tačiau priėjusi prie jo, ji ištraukė iš jo drabužių tą paimtą butelį viskio ir nusinešusi, padėjo ant prekystalio. Tačiau jai nusisukus ir stebint parduotuvėje kitus buvusius vyrus, ji pamatė, kad D. S. jau išeina iš parduotuvės ir pamatė, kad jam už kelnių yra vėl užkištas butelis. Suprato, kad jis nuo prekių lentynos paėmė alkoholinių gėrimų butelį ir, kad nori jį pavogti, bandė jį sulaikyti, užstojo jam išėjimą iš parduotuvės, bet nuteistasis išsisuko ir išėjo. Visa tai rodo, kad nuteistasis elgėsi ypatingai įžūliai, kadangi užkluptas S. P. (pardavėjos) nuteistasis ir toliau tęsė savo pradėtus neteisėtus veiksmus, paėmė tekilos butelį, išėjo iš parduotuvės siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Iš parduotuvėje esančių kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kaip nuteistasis nuo lentynos paima viskio butelį ir užsikiša jį už kelnių. Po akimirkos pardavėja prieina prie nuteistojo D. S. ir ištraukusi iš kelnių viskio butelį, nusineša prie prekystalio. Pardavėjai bekalbant su kitu parduotuvėje buvusiu vyriškiu, D. S. paima nuo lentynos tekilos butelį ir užsikiša jį už kelnių. Pardavėja prieina prie D. S. norėdama patikrinti, ką nuteistasis D. S. slepia po drabužiais, tačiau jis išvengia pardavėjos ir išeina iš parduotuvės. Taigi, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, bei nuteistajam suprantant, kad tokie jo veiksmai yra stebimi, tačiau to nepaisant, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog D. S.svetimą turtą pagrobė atvirai. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo D. S. veiksmus, nežiūrint to, kad buvo pagrobtas mažesnės nei 1 MGL vertės turtas, teisingai kvalifikavo kaip atvirą vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių duomenų, jog nuteistasis būtų vartojęs smurtą pardavėjos atžvilgiu byloje nėra, tokių duomenų nėra konstatavęs ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl bausmės

10. Apeliaciniame skunde keliamas ir paskirtos bausmės klausimas. Pasak nuteistojo D. S., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, ir jos neįvertino skirdamas bausmę, dėl ko buvo nubaustas per griežtai. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais sutinka iš dalies.

11. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas turėjo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam skirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Pagal BPK 273 straipsnio nuostatas dėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms. Kai teismas nutaria įrodymus tirti įprastine įrodymų tyrimo tvarka, nelieka BK 64¹ str. taikymui būtinųjų sąlygų ir bausmė šiuo pagrindu nemažinama. Ši norma yra diskrecinio pobūdžio ir teismas turi pasirinkimo galimybę taikyti, ar ne sutrumpintą įrodymų tyrimą, net jeigu kiti proceso dalyviai ir sutinka, kad įrodymai būtų tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pradėjus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, galimybė nagrinėti bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą buvo svarstoma, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas šioje byloje negalimas, nes bylos medžiagoje yra tam tikrų neatitikimų, o kaltinamasis neatsimena visų inkriminuojamos veikos aplinkybių, dėl ko teismas privalėjo atlikti pilną įrodymų tyrimą apklausant liudytoją ir ištiriant įrodymus, todėl byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis. Taigi, nesant visų būtinų sąlygų, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam D. S. netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažino skirtos bausmės 1/3, ir toks teismo sprendimas nuteistojo procesinių teisių, jo teisių į teisingą teismą bei bausmės paskyrimą, nepažeidė.

12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, konstatavo, kad D. S. prisipažinimas dėl jam pareikšto kaltinimo nėra vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodo šioje baudžiamojoje byloje esantys ir aptarti įrodymai, be to, nuteistasis negalėjo tiksliai paaiškinti tam tikrų bylos aplinkybių. Tačiau su tokiu vertinimu nesutiktina.

13. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas neturi lemiamos reikšmės, jis galimas ir nagrinėjant bylą teisme, tačiau, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-353/2008, 2K-550/2008, 2K-259/2009 ir kt.).

14. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad D. S. nuo pat pirmos jo apklausos pripažino visas esmines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Pastarasis parodė, jog iš parduotuvės pagrobė tekilos butelį, nes tuo metu buvo neblaivus ir neturėjo pakankamai pinigų, jis pats patvirtino, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Apie tai, kad gailisi dėl savo atliktų veiksmų, D. S.parodė ir apklausos metu, nurodė, kad pasielgė spontaniškai, dėl to labai gailisi. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad nuteistasis D. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios elgėsi sąžiningai, nesistengė sumenkinti ar išvengti atsakomybės ir savanoriškai nurodė esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl vien tai, kad nuteistasis dėl nusikalstamos veikos padarymo metu buvusios būsenos (neblaivumo), negalėjo paaiškinti tam tikrų bylos aplinkybių, neturėjo būti pagrindu pirmosios instancijos teismui netaikyti nuteistajam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir jo prisipažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nepripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

15. Pripažinus minėtą aplinkybę nuteistojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, iš naujo spręstinas ir skirtinos bausmės klausimas.

16. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 ir 2 dalys).

17. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad D. S. padarė vieną tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei, veikdamas iš savanaudiškų paskatų. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. D. S. paskirta griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant terminą mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis - 1 metams 2 mėnesiams.

18. Apylinkės teismas skirdamas bausmę D. S., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), į nusikalstama veika padarytą žalą (19,79 Eur). Atsižvelgė ir į kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad D. S.prieš šios nusikalstamos veikos padarymą buvo teistas 10 kartų, įskaitant ir už nusikaltimus nuosavybei, eilę kartų baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka. Paskutinį kartą D. S. teistas 2018 m. kovo 16 d. už pasikėsinimą įvykdyti atvirąją vagystę, teistumas neišnykęs. Nuteistasis nevedęs, niekur nedirba ir nesimoko. Todėl, apylinkės teismo nuomone, nuteistajam galėjo būti paskirta tik pati griežčiausia savo rūšimi bausmė – laisvės atėmimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje yra daug nuteistąjį D. S. neigiamai charakterizuojančių duomenų, iš kurių matyti, jog kaltininkas dar būdamas nepilnametis pradėjo daryti nusikalstamas veikas, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įtakos jo elgesiui neturėjo. Jis ir toliau padarė ne vieną teisės pažeidimą. Kaip jau minėta, D. S. paskutinį kartą teistas 2018 m. kovo 16 d. arešto bausme, tačiau akivaizdu, kad teigiamos įtakos jo elgesiui taip pat nepadarė ir bausmės tikslų nepasiekė, nes ir šiuo skundžiamu nuosprendžiu D. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams nuosavybei, kas leidžia daryti išvadą, kad D. S. yra suformavęs savo elgesio modelį ir jo nekeičia. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent apylinkės teismo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė ir realus jos atlikimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, ir ši bausmė yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Šiuo atveju švelnesnė, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė būtų nepakankama įtakoti nuteistojo D. S. elgesį ir neužtikrintų bausmės tikslų.

20. Tačiau, teisėjų kolegija laisvės atėmimo bausmės dydį laiko neproporcingu padarytam nusikaltimui bei prieštaraujančiu teisingumo principui. Šiuo atveju įvykdyta atvira vagystė, smurtas nebuvo naudotas, žmonės nenukentėjo, padaryta žala nėra didelė, nuteistasis kaltę pripažino ir gailėjosi. Taigi įvertinusi su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe susijusių aplinkybių visumą, bei tai, kad šiuo nuosprendžiu pripažinta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas bus įgyvendintas mažinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, pripažindamas D. S.kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nepadarė. Tačiau teismas nepagrįstai D. S.atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, ir nuteistajam skyrė per griežtą bausmę. Esant paminėtoms aplinkybėms nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti D. S.baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

D. S. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 9 (devynių) mėnesių.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.