Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-300/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-05
Bylos Nr.
1A-259-300/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42281-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
V. I.
Civilinis ieškovas
UAB „V.“
Advokatai
Stanislovas Jankauskas
Kategorijos
  • 2.4.6.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-300/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42281-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.2.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorams Sigitui Dobiliauskui, Daivai Kaučikienei,nuteistajam V. I., gynėjui advokatui Stanislovui Jankauskui,civilinės ieškovės UAB „V.“ atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro Armino Elijošiaus ir nuteistojo V. I. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 2 MGL (76 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 13.52 val. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d. 12.45 val. vertinant, kad V. I. sumokėjo 2 MGL dydžio baudą.

Civilinės ieškovės UAB „V.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. I. civilinės ieškovės UAB „V.“ naudai priteista 151,25 Eur turtinei žalai atlyginti, o likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. I. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini). teritorijoje esančiame miške, iš UAB „V.“ medienos lauko sandėlio slapta pagrobė 5 kubinius metrus apvaliųjų drebulės rąstelių, tuo padarydamas UAB „V.“ 151,25 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroras Arminas Elijošius prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendį dėl neteisingos, aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo ir V. I., nuteistam pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje. Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.

2.1. Skunde nurodoma, kad teismas skyrė švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę motyvuodamas vien tuo, kad V. I. padarė baudžiamąjį nusižengimą, kad jis turi sveikatos problemų, įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą. Nuteistasis V. I. neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, tačiau jo kaltė įrodyta UAB „V.“ pateiktomis nuotraukomis, liudytojų bei civilinės ieškovės parodymais. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą už baudžiamąjį nusižengimą minimali bauda yra 15 MGL. Nors BK 62 straipsnyje yra numatyta galimybė teismui skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikytis BK 62 straipsniu nuostatų, nes V. I. nepripažino savo kalės, nėra nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis neatlygino žalos (jos dalies), apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė žalą patyrusi įmonė, o ne pats kaltininkas.

2.2. Skunde teigiama, kad V. I. neturi galimybės sumokėti baudos, nes jis neturi darbo, yra neįgalus, todėl tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmę.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. I. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendį ir priimti naują – jį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė prielaidomis ir spėlionėmis, nes byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu V. I. pripažino, kad „malkavo“, t. y. ruošė malkas giminaičiams priklausančiame miške, esančiame šalia kaltinamajame akte nurodyto miško. Ši vieta galėjo patekti į vaizdo kamerų stebėjimo lauką, tačiau jis nepavogė UAB „V.“ medienos. Nuotraukose nėra užfiksuota, iš kur jis ima ir į mašiną krauna medieną, todėl nei nuotraukos, nei liudytojų parodymai neįrodo, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu keitėsi UAB „V.“ atstovės J. J. parodymai dėl pagrobtos medienos kiekio ir kainos. Neaišku, kokiu būdu nustatytas pagrobtos medienos kiekis (5 kubiniai metrai apvaliųjų drebulės rąstelių) ir jų vertė (151,25 Eur). Pastebima, kad pagrobto turto vertė artima tai, už kurią taikoma administracinė atsakomybė.

3.3. Skunde pažymima, kad 2018 m. balandžio 9 d. prokuroras patikslino kaltinimą, pagrobto turto vertę. Nors kaltino pavogus 151,25 Eur vertės turtą, tačiau veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą civilinė ieškovė UAB „V.“, atstovaujama direktorės J. J., prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas V. I. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsniu 4 dalį, nes pagrobto turto vertė (151,25 Eur) yra didesnė nei 3 MGL, bet mažesnė nei 5 MGL. Atsižvelgiant į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. I. pagrobė ne 12 kubinių metrų apvaliųjų drebulės rąstelių, o tik 5 kubinius metrus, jo veika buvo perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį. Jo kaltė įrodyta nuotraukomis, liudytojų bei civilinės ieškovės parodymais. V. I. parodymai vertintini kaip jo gynybinė versija.

5. Teismo posėdyje prokurorė Daiva Kaučikienė prašė panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas Stanislovas Jankauskas prašė tenkinti nuteistojo skundą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo apeliaciniai skundas paliekamas nenagrinėtas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, nepriklausomai nuo to, ar apie tokius pažeidimus nurodoma apeliaciniame skunde. Nuosprendžio panaikinimas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nors jų apeliantas tiesiogiai nenurodo skunde, nelaikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-699/2016)

7. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis), todėl kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, jame neturi būti esminių trūkumų, kurie sudarytų kliūtį teisingam sprendimui priimti. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai nustatyti BPK 219 straipsnyje. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Iš kaltinamajame akte nurodyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-489/2018, 20 punktas)

8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018, 9 punktas) Vertinama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jei jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-696/2017, 9 punktas) Tais atvejais, kai kaltinamasis aktas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamų reikalavimų ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo bylą nagrinėti teisme, pirmosios instancijos teismas gali bylą perduoti prokurorui tiek pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, tiek ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis) Jei apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustato, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, negrąžino bylos prokurorui, tuomet apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas) Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui dėl kaltinamojo akto turinio neatitikties BPK 219 straipsnio 3–5 punktuose nustatytiems reikalavimams pats savaime nereiškia nuteistojo padėties pabloginimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-699/2016)

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal UAB „V.“ pareiškimą dėl 24 kubinių metrų medienos vagystės, kuriame nurodoma, kad iš įmonei priklausančio miško pavogta 12 kubinių metrų uosio ir juodalksnio apvaliųjų rastų bei 12 kubinių metrų drebulės apvaliųjų rastų. (1 t., b. l. 1–2, 4) 2017 m. rugpjūčio 19 d. V. I. pareikštas įtarimas dėl 24 kubinių metrų medienos vagystės (1 t., b. l. 115–116) Apklaustas kaip įtariamasis V. I. nesutiko su jam pareikštu įtarimu, neigė vogęs UAB „V.“ medieną. (1 t., b. l. 117–118) Prokuroro 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminio tyrimas dėl 12 kubinių metrų uosio ir juodalksnio apvaliųjų rastų vagystės (1 t., b. l. 171–173) ir 2017 m. gruodžio 20 d. V. I. pareikštas įtarimas dėl 12 kubinių metrų drebulės apvaliųjų rastų vagystės. (1 t., b. l. 126–127) Nors V. I. neigė savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 128–129), surašęs kaltinamąjį aktą prokuroras baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perdavė teismui. V. I. buvo kaltinamas 12 kubinių metrų drebulės apvaliųjų rastų vagyste. (1 t., b. l. 182–185) Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prokuroras patikslino kaltinimą, nurodydamas, kad V. I. pavogė 5 kubinius metrus drebulės apvaliųjų rastų. (2 t., b. l. 54) Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. I. pavogė masalui padėtus drebulės rąstelius, t. y. pagrobė 5 kubinius metrus medienos. (2 t., b. l. 80–83) Apeliaciniame skunde nuteistasis V. I. pažymi, kad neaišku, kaip pirmosios instancijos teismas nustatė pagrobtos medienos kiekį, jos vertę. (2 t., b. l. 92) Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą prokuroras paaiškino, kad pagrobtos medienos kiekis nustatytas atsižvelgiant į civilinės ieškovės UAB „V.“ paaiškinimus bei jos pateiktas nuotraukas. (2 t., b. l. 120–122) Civilinės ieškovės atstovė apeliacinės instancijose teisme pripažino, kad nuotraukose matyti tik 1–2 kubiniai metrai drebulės rąstų, kurie buvo padėti kaip masalas. Ji taip pat negalėjo schemoje parodyti, kokioje vietoje buvo sumontuota vaizdo kamera, kuria buvo padarytos byloje esančios nuotraukos. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme prokurorė Daiva Kaučikienė paprašė remiantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu panaikinti nuosprendį ir bylą grąžinti prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsniu reikalavimų. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė bylą nagrinėti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, pirmiau nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neišsamiai, tyrimo metu nebuvo nustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma: nenustatyta ar nuotraukose matomi medienos rąstai priklauso UAB „V.“, nuotraukose matomos medienos kiekis, jos buvimo vieta (ar mediena buvo sukrauta prie UAB „V.“ priklausančio miško, ar prie įėjimo į V. I. giminaičių mišką), civilinės ieškovės iniciatyva pastatytos vaizdo kameros buvimo vieta (kam priklauso teritorija, kurioje buvo sumontuota kamera, ar kamera galėjo užfiksuoti V. I. į automobilį kraunantį malkas, atneštas iš jo giminaičiams priklausančio miško), neatliktas teisinis masalo padėjimo vertinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra esminiai kaltinamojo akto trūkumas, t. y. BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimas, kurie trukdo bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nenustačius minėtų aplinkybių, nėra galimybės teisiškai kvalifikuoti veikos (ar padarytas administracinis nusižengimas, ar galimai pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL, ar įvykdyta nedidelės vertės svetimo turto vagystė, ar pavogtas daugiau nei 5 MGL vertės UAB „V.“ turtas, ar išvis nepadaryta uždrausta veika). Šiuo konkrečiu atveju tik grąžinus baudžiamąją bylą prokurorui, atlikus išsamų ikiteisminį tyrimą ir ištaisius minėtus pažeidimus, galima būtų spręsti, ar V. I. padarė nusikalstamą veiką.

10. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendis naikintinas ir bylą perduotina prokurorui. Teisėjų kolegijai nutarus baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, nėra galimybės pasisakyti dėl nuteistojo V. I. apeliacinio skundo argumentų, todėl jo apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Nuteistojo V. I. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Raimundas Jurgaitis Boleslovas Kalainis Vidmantas Mylė