Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. V. paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 78 MGL (2936,75 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę L. B., o būtent: 2015-07-09, apie 15.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia spardydamas ir suduodamas rankomis ne mažiau nei 20 kartų jai į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajai L. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, krūtinėje, kairiojo peties viršutiniame-užpakaliniame paviršiuje, dešinės krūties projekcijoje, kairiame žaste, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2015-07-09, apie 19.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), grasindamas padegti spintoje pasislėpusią nukentėjusiąją L. B. kartu su mediniu namu, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, tai yra padegė nukentėjusiajai L. B. priklausančius beverčius kailinius ir sofą-lovą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėčių, jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apylinkės teismas A. V. už padarytus nusikaltimus paskyrė tinkamas bausmes, kurias vertinti kaip aiškiai per griežtas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, taip pat nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistas, įvertino tai, kad nuteistasis įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių (BK 140 straipsnio 2 dalis), kita – apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 187 straipsnio 2 dalis), nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. už nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmes nuteistajam ir nustatydamas jų dydžius, BK 54 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam A. V. apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, ir laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams – yra žymiai mažesnės nei jo padarytų veikų sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė, laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams – yra mažesnė netgi vienos iš jo padarytos sunkesnės nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Dėl to nuteistajam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtas ar dar labiau jas švelninti nėra pagrindų. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Todėl nuteistojo skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, paskyrimas, nepakeis A. V. teisei priešingo elgesio. O vien tik simbolinės ir nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas jam skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas, bendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme, o bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 str. 2 d.).

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir sušvelninti A. V. skirtą bausmę nėra pagrindų. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.