Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant pareiškėjų A. P. ir A. P. atstovui advokatui Mariui Venckui ir suinteresuoto asmens N. P. atstovui Petrui Žekiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-04-29 sprendimo byloje pagal A. P. ir A. P. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, S. J., N. P., A. P., dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teismas 2010-04-29 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškimą atmetė. Teismas konstatavo, jog butas, kurio dalį pareiškėjai nurodo paveldėję, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas suinteresuoto asmens N. P. vardu pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Teismas nurodė, kad 1995-07-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu, iš dalies pakeistu 1995-09-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, išspręstas N. P. nuosavybės teisių į butą (duomenys neskelbtini), klausimas ir nustatyta, kad butas yra privatizuotas N. P., N. P. šiame bute negyveno ir buvo netekęs teisių į šį butą, o 2009-10-20 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą 1995 m. nagrinėtoje byloje, kadangi buvo praleistas naikinamais terminas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad negalima nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjai priėmė palikimą – buto (duomenys neskelbtini)dalį – pradėdami faktiškai jį valdyti, kadangi minėtas turtas nebuvo įgijęs palikimo, atsiradusio po N. P. mirties, teisinio statuso ir pareiškėjai negalėjo jo paveldėti.

Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) N. P. sudarė santuoką su J. D. P., santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė trys vaikai – A. P., A. P. ir S. J. (P.). (duomenys neskelbtini) N. P. sudarė santuoką su N. A. P., santuoka nutraukta teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) (nors ištuokos liudijimas į bylą nepateiktas). (duomenys neskelbtini) N. P. buvo išduotas Palangos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderis apsigyventi bute (duomenys neskelbtini). 1994-03-03 pareiškimo apie sutikimą pirkti privatizuojamą butą pagrindu butas (duomenys neskelbtini), santuokoje 1994-07-15 pirkimo–pardavimo sutartimi buvo privatizuotas N. P. vardu. (b. l. 60–62). 1994 m. kovo mėnesį N. P. išvyko į Rusiją ir, nusprendęs ten likti, į Lietuvą nebegrįžo. 1995-07-10 Palangos miesto apylinkės teismas pagal ieškovės N. P. ieškinį dėl teisės naudotis gyvenamąja patalpa nustatė, kad N. P. ilgiau kaip 6 mėn. negyvena bute (duomenys neskelbtini) ir dėl šios priežasties, remiantis 1964 m. CPK 332 str., yra praradęs teisę naudotis šiuo butu. 2000-12-16 N. P. mirė, testamento nepaliko.

Pareiškėjai A. P. ir A. P. teismo prašo pripažinti juridinę reikšmę turinti faktą, kad palikimą – jų tėvui N. P. priklausiusią buto dalį – priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti. Suinteresuotas asmuo N. P. nurodo, kad butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi butas buvo privatizuotas ir Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į butą yra įregistruota jos vardu, ir N. P. neturėjo nuosavybės teisės į šį butą.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos tiems paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Pareiškėjų tėvas mirė 2000-12-16. Pagal 1964 m. CK 568 straipsnį, galiojusį pareiškėjų tėvo mirties dieną, palikimas atsirado, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teisė į palikimą pareiškėjams atsirado dar galiojant 1964 m. CK, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos pastarojo kodekso teisės normos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai po tėvo mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo per nustatytą šešių mėnesių terminą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinant tiek 1964 m. CK 587 straipsnio, tiek CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nurodoma, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia įpėdinio atliekamus veiksmus, kuriais išreiškiamas siekis įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.).

Pareiškėjai nurodė, kad jie ir suinteresuotas asmuo S. J. (P.) bute gyveno nuo buto suteikimo tėvui N. P. (duomenys neskelbtini), taip pat buto privatizavimo metu bei po tėvo mirties, tai patvirtina ir byloje pateikti įrodymai (b. l. 27, 28). Pareiškėjas A. P. parodė, jog po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi visi pareiškėjai su N. P. sutarė, gyveno draugiškai, bendrai rūpinosi ir išlaikė butą, todėl ir nematė tam reikalo. Abu pareiškėjai prisidėjo prie buto išlaikymo – nuo pilnametystės mokesčius už komunalines paslaugas mokėjo per pusę pagal gautas sąskaitas (b. l. 147–148). Suinteresuotas asmuo N. P. ir jos atstovas faktų, kad pareiškėjai gyveno bute, juo naudojosi bei prisidėjo prie buto išlaikymo bei remonto asmeninėmis lėšomis, neginčijo. N. P. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai ir N. P. buvo taręsi dėl viso keturių kambarių buto (duomenys neskelbtini) perdavimo pareiškėjams, jeigu N. P. būtų nupirktas dviejų kambarių butas. Tai patvirtina, kad N. P. pripažino pareiškėjus turinčiais teisę į butą. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, taip pat tuo, kad pareiškėjai, sulaukę pilnametystės, ir po tėvo mirties tęsė gyvenimą bute, valdė jį kaip savo turtą bei prisiėmė buto išlaikymo ir gerinimo pareigas, daro išvadą, kad pareiškėjų veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiniu valdymu požymius. Konstatuotina, kad po tėvo mirties 2000-12-16 pradėję valdyti ir rūpindamiesi kaip savo turtu pareiškėjai priėmė N. P. palikimą (priklausančią jam turto dalį) įstatymų nustatytais terminais.

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi, įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (2000 m. CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas. Analogiškos taisyklės nustatytos 1964 m. CK 598, 599 straipsniuose, kuriuose nustatoma, jog paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas, suėjus šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis byloje 3K-3-240/2008).

Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Palikimą sudarančio turto kiekis ir jo vertė nustatomi pagal palikimo atsiradimo metu buvusią situaciją ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje keliamas klausimas ir dėl butų privatizavimo įstatymo taikymo, kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad ginčo butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas (privatizuotas) pareiškėjų tėvo ir suinteresuoto asmens N. P. santuokos metu, vieno iš sutuoktinių vardu, kitam sutuoktiniui davus sutikimą pirkti privatizuojamą butą (b. l. 61). Teismų jau yra suformuota praktika, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis buvo įformintas vieno iš jų vardu. Pažymėtina, kad šioje byloje privatizuojamam butui įsigyti buvo panaudotos abiejų sutuoktinių lėšos – investiciniai čekiai, iš kurių 13 609 priklausė N. P. ir 16 234 – N. P. (b. l. 63, 149). Todėl darytina išvada, kad butas, įgytas N. P. vardu, turi būti vertintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių N. P. ir N. P. nuosavybė. Priešingu atveju būtų paneigta įstatymų leidėjo valia bei tikslai, kurių buvo siekiama nustatant atitinkamos srities teisinį reguliavimą.

N. P. nurodo, kad 1995-07-10 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad N. P. bute (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu negyveno daugiau kaip 6 mėnesius, dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad N. P. yra praradęs teisę naudotis šiuo butu. 1964 m. CK 332 str. numatė, kad nuomininkui, jo šeimos nariui laikinai išvykus, teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą jiems paliekama šešiems mėnesiams. Šia norma įstatymų leidėjas siekė kiek galima geriau ir tikslingiau išnaudoti ir apsaugoti savivaldybėms priklausančias gyvenamąsias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-30 nutartis byloje 3K-7-223/2000). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo ieškovo išvykimo į Rusiją 1994 m. kovo mėn. iki buto privatizavimo 1994-07-15 nebuvo praėję 6 mėnesiai, taigi N. P. nebuvo praradęs Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. nurodytų teisių. Privatizavus butą (duomenys neskelbtini) jis tapo bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančiu turtu. Šios aplinkybės neneigė ir N. P. 1995-07-10 teismo posėdžio metu (pridėta civilinė byla Nr. 2-125/1995, b. l. 22–23). Tai, kad N. P. išvyko iš Lietuvos, nepaneigia jo teisės aktų nustatyta tvarka įgytų nuosavybės teisių.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką (nors ištuokos liudijimas į bylą nepateiktas) turtas tarp sutuoktinių nebuvo padalytas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų prašoma pripažinti, kad palikimas – priimta buto dalis – nepriklausė N. P. ir dėl to negalėjo būti palikimo objektu.

Pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikė A. ir A. P.. Tačiau jie prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ne tik jie, bet ir jų sesuo S. J. (P.) po tėvo mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Teismui atmetus ieškinį, apeliacinį skundą pateikė tik A. ir A. P., prašydami tik dėl jų priimti naują sprendimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinius skundus neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, konstatuotina, kad S. J. (P.) neapskundus pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl jos sprendimas paliktinas nepakeistas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad pareiškėjai A. P. ir A. P. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Dėl to naikintina Palangos miesto apylinkės teismo 2010-04-29 sprendimo dalis dėl apeliantų A. P. ir A. P. dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.) ir dėl tos dalies priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai A. P. ir A. P. priėmė ir valdo N. P., mirusio 2000 m. gruodžio 16 d., palikimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-04-29 sprendimą.

Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-04-29 sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų A. P. ir A. P. pareiškimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio 2000 m. gruodžio 16 d., palikimą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti Testamentų registrui.