Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant: skundą padavusiam asmeniui-A. B., jo atstovui advokatui S. B.,nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto A. B., a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo (toliau- skundas) ir susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-04-04 Kauno m. apylinkės teisme gautas A. B. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2012-03-12 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jis buvo nubaustas pagal LR ATPK 99² str. 2 d. įspėjimu.

Nustatyta, kad 2012-03-06 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyresn. inžinierius-inspektorius J. K. A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 99² str. 2 d. ir to pačio pareigūno 2012-03-12 nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal LR ATPK 99² str. 2 d įspėjimu už tai, kad A. B., būdamas daugiabučio gyvenamojo namo Taikos pr. 84 (I korpusas) pagal 2011-03-25 įsakymą Nr. 08/2-V atsakingu už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, neužtikrino, kad būtų panaudotos visos turimos organizacinės priemonės, kad pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo rėžimas atitiktų racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus, neatliko pažeistos eksploatacijos metu izoliacijos atstatymo darbų, nustatytais terminais neatliko karšto vandens vamzdynų magistralinių, atšakų ir stovų būklės patikrinimu, nesiėmė priemonių, kad vartotojai naujai sumontuotus ar rekonstruotus šilumos įrenginius prijungtų tik taisyklėmis nustatyta tvarka. Tuo pil. A. B. pažeidė „Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių“ 296.3, 349.3 ir „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 138.14, 138.7 punktų reikalavimus.

2012-04-02 skundu A. B. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2012 m. kovo 12 d. Nutarimą skirti administracinę baudą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13-09 pripažinti negaliojančiu ir įspėjimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. B. skundas netenkintinas.

Pareiškėjas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis jaučiasi neteisingai nubaustas. Pažeidimai buvo padaryti nežymūs, keliose vietose neizoliuoti laidai. Kadangi gyventojai užstatė šachtą, jam neužtikrino patekimo į patalpą. Jis prižiūri namų kompleksą, reguliuoja šilumą, karštą vandenį, dirba darbo sutarties pagrindu. Jis sudaręs sutartį su savivaldybės administratoriumi ir prižiūri ūkį, už tai jam numatyta atsakomybė. Jis turi prižiūrėti vamzdynus, šalinti gedimus. Galvoja, kad už nepriežiūrą gal būt yra skiriamos nuobaudos. Kurie gyventojai spėjo atsistatyti radiatorius, tie atsistatė. ,,Kauno energija“ blogai suremontavo vandens temperatūros matuoklį, buvo informuota apie blogą daviklį, pavasarį sutvarkė. Šildymo mazgas yra rūsyje, gal būt dėl to, kad gyventojai buvo išvykę neužtikrino įėjimo į sandėliuką. Pradžioje buvo vienas apskaitos skaitliukas, paskui pastatė du – šalto ir karšto vandens. Problemos sprendimą iniciavo gyventojai, o jis prie to prisidėjo. Šiai dienai visos namo, esančio Taikos pr. 84, Kaune problemos sutvarkytos.

Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos atstovas J. K. posėdžio metu parodė, kad gavo skundą dėl šildymo sistemos prižiūrėtojo neveikimo, dėl to susidaro labai dideli energijos nuostoliai. Skunde buvo nurodoma, kad neužtikrinama izoliacija. Neplaninio patikrinimo metu nustatyti skunde nurodyti trūkumai. Keletą metų vamzdynas buvo neizoliuotas. Jiems nebuvo pateiktas nei vienas aktas dėl vamzdynų patikrinimo. Aktus dėl vamzdynų patikrinimo turi surašyti prižiūrėtojas. A. B. sakė, kad tokių aktų nerašo. Apie šilumos nuostolius name mato iš gyventojų pateiktų duomenų, pats A. B. kitokių duomenų nepateikė. Už pirmą pažeidimą skirta bauda, tačiau nutarime įrašytas ne tas punktas nutarime, dėl pirmo pažeidimo skirta A. B. bauda pagal šilumos vartojimo taisyklių 138 str. 15p.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal LR ATPK 99² str., kuriame numatyta atsakomybė už energetikos (elektros, šilumos ar dujų) įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos norminių aktų pažeidimą. Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal šį straipsnį, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš minėtose taisyklėse nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos atstovas J. K. surašant nutarimą padaryta rašymo klaida nurodant klaidingą šilumos vartojimo taisyklių punktą. Šis rašymo apsirikimas taisytinas ir „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 138.14 punktas keistinas į 138.15 punktą, kuriame nurodyta, kad prižiūrėtojas privalo „siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus“.

Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111, nustato, kaip turi būti naudojamasi Šilumos tinklais, šilumos vartojimo įrengi­niais bei kaip turi būti atliekama jų priežiūra (Priežiūros taisyklių 1 p.). Priežiūros taisyklių IV ir VI skyriai numato šildymo sistemos įrengimo ir priežiūros bei karšto vandens sistemos įrengimo ir priežiūros bendruosius reikalavimus, kuriuos privalo vykdyti prižiūrėtojas. Šie bendrieji reikalavi­mai yra taikomi visoms sistemoms be jokių išimčių ir šių reikalavimų turi būti laikomasi visais at­vejais. Pareiškėjas pažeidė Priežiūros taisyklių 296 p., kuris numato, kad prižiūrėtojas pagal poreikį privalo atlikti tam tikrus darbus, įskaitant 296.3 p. numatytą vamzdynų ir armatūros izoliacijos, pa­žeistos eksploatavimo metu, atkūrimą, o šių darbų pareiškėjas neatliko. Pažymėtina, kad darbų atli­kimo pagal poreikį periodiškumo (du/tris kartus per savaitę, mėnesį ar pan.) teisės aktai neregla­mentuoja, tačiau akivaizdu, kad darbai turi būti atliekami tada, kada tai reikalinga/būtina konkrečio­je situacijoje, kai tie darbai nėra atlikti. Tai reiškia, kad siekiant tinkamai vykdyti priežiūros parei­gas, prižiūrėtojas, kuris vykdo gyventojų (daugiabučio namo savininkų bendrijos ar administrato­riaus) pavestas funkcijas, privalo šias funkcijas vykdyti tinkamai, kad šildymo ir karšto vandens įrenginiai veiktų efektyviausiu ir ekonomiškiausiu gyventojams būdu. Tai reiškia, kad šiuo atveju tokių priemonių pareiškėjas nesiėmė ir priežiūros darbų tinkamai nevykdė, nors tokių darbų atliki­mo poreikis akivaizdžiai egzistavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktai nenumato, kad prie­žiūrą vykdantis subjektas tokių pareigų gali visai neatlikti: teisės aktai prižiūrėtojui, kaip atitinkamą kvalifikaciją turinčiam ir priežiūrą vykdančiam subjektui, suteikia tei­sę spręsti pačiam dėl tokių darbų atlikimo, tačiau bet kokiu atveju teisės aktai nesuteikia teisės tokių pareigų nevykdyti apskritai, kai jų atlikimo poreikis egzistuoja.

Priežiūros taisyklių 349.3 p. numato būtinybę tokio paties pobūdžio priežiūros darbus atlikti karšto vandens sistemoje. Pažymėtina, kad su karšto vandens sistemos priežiūros vykdymu susiję reikalavimai yra taikomi pareiškėjui, kadangi jis atlieka šildymo ir karšto vandens sistemos prižiū­rėtojo funkcijas.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos minist­ro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 (toliau - ŠTVT), 138 p. numato prižiūrėtojo pareigas, kurias pri­valo vykdyti prižiūrėtojai. ŠTVT nustato, kad prižiūrėtojas, įgyvendindamas 138.7 p., privalo užtik­rinti, kad vartotojų naujai sumontuotus ar rekonstruotus šildymo sistemų įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų būtų galima prijungti tik ŠTVT nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad prižiūrėtojas privalo apžiūrėti/patikrinti, ar šilumos vartojimo įrenginiai prijungti tinkamai, o šiuo atveju VEI atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vartotojų įrenginiai netinkamai su­jungti su šilumos perdavimo tinklais. Prižiūrėtojas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas, kaip priežiūrą vykdantis subjektas, ėmėsi kokių nors priemonių netinkamam prijungi­mui pašalinti.

ŠTVT 138.14 p. numato, kad prižiūrėtojas privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas techni­nes ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus. Pareiškėjas šiuo atveju neatliko visų veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti siekdamas užtikrinti ekonomišką ir racionalų įrengi­nių veikimą ir šilumos energijos vartojimą - netinkamą pareigų vykdymą patvirtina šiame atsilie­pime nurodytų pareigų neatlikimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis negalėjo atlikti Nutarime numatytų pareigų - pareiškėjas galėjo atlikti šiuos veiksmus, tačiau pasirinko priešingą elgesio modelį, t. y. neatliko pareigų, kurios numatytos teisės aktuose.

Pažymėtina, kad VEI šiuo atveju nustatė, kad priežiūrą vykdantis subjektas savo funkcijas at­lieka netinkamai, aplaidžiai. Jis nedėjo visų pastangų, kad šilumos suvartojimas Name būtų kuo mažesnis, o įrenginiai veiktų efektyviai ir ekonomiškai. Už šiu pareigu vykdymą priežiūra atliekan­tis subjektas gauna nustatytą užmokesti, todėl privalo jas vykdyti tinkamai, kad gyventojai (vartoto­jai) gautų visas paslaugas, už kurias apmoka prižiūrėtojui.

LR ATPK 99² str. pasekmės nėra būtinos kilti atsakomybei pagal šį straipsnį. Teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė, yra rekomendacinio pobū­džio ir dispozityvūs. Minėti teisės aktai nenumato galimybės prižiūrėtojui pasirinkti elgesio variantą - vykdyti pareigas arba jų nevyk­dyti. Šios teisės normos negali būti laikomos dispozityviomis, nes tai yra prižiūrėtojo pareiga. Be to, dispozityvumo elementas negali būti būdingas toje veiklos srityje, kuri kontroliuojama valstybės ir kuri yra susijusi su vartotojų teisių ir interesų apsauga bei gyvybiškai svarbią poreikių tenkinimu (t. y. daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų poreikiu gauti šilumos energiją ir karštą vandenį).

LR ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, patikrinus administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisines ir faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, ir sprendžiama, jog administracinė nuobauda A. B. paskirta pagrįstai.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių nustatinėjimo metu pareiškėjas A. B. pripažino padaręs teisės pažeidimą, gailėjosi. Teismo posėdžiu metu savo parodymus pakeitė ir nepripažino padaryto teisės pažeidimo. Teismas šiuos A. B. parodymus vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, ir laiko jo gynybos versija.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims ne tik nubausti, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas svarbias, reikšmingas aplinkybes, įtakojančias administracinės nuobaudos skyrimą, jos rūšies parinkimą, dydžio nustatymą, kad jis būtų adekvatus padarytam pažeidimui (LR ATPK 30 str.). Atsižvelgus ir įvertinus visas aukščiau išvardintas aplinkybes, į tai kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į nedidelį pažeidimo mastą, minimali sankcijoje numatyta nuobauda paskirta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 284 str., 300 str., 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

Pareiškėjo A. B. skundo netenkinti.

Valsty­binės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012-03-12 nutarimą skirti administra­cinę nuobaudą – įspėjimą - administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.