- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-02
- Bylos Nr.
- ATP-643-114/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-02205-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Smolskas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-03-06 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau - Institucijos) vyresnysis inžinierius-inspektorius J. K. A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 99² str. 2 d. ir to pačio pareigūno 2012-03-12 nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal ATPK 99² str. 2 d. administracine nuobauda - įspėjimu už tai, kad jis, būdamas daugiabučio gyvenamojo namo Taikos pr. 84 (I korpusas) pagal 2011-03-25 įsakymą Nr. 08/2-V atsakingu už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, neužtikrino, kad būtų panaudotos visos turimos organizacinės priemonės, kad pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus, neatliko pažeistos eksploatacijos metu izoliacijos atstatymo darbų, nustatytais terminais neatliko karšto vandens vamzdynų magistralinių atšakų ir stovų būklės patikrinimų, nesiėmė priemonių, kad vartotojai naujai sumontuotus ar rekonstruotus šilumos įrenginius prijungtų tik taisyklėmis nustatyta tvarka. Tuo A. B. pažeidė „Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių“ 296.3, 349.3 ir „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 138.15, 138.7 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2012-04-02 skundu A. B. Kauno miesto apylinkės teismo prašė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2012 m. kovo 12 d. nutarimą skirti administracinę baudą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13-09 pripažinti negaliojančiu ir įspėjimą panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
2012-06-04 Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi A. B. skundo netenkino ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012-03-12 nutarimą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą, konstatavęs, kad teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta.
Šalies argumentai
A. B. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-04 nutartį, prašo ją panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad iš teismo nutarties yra visiškai neaišku, už kokių konkrečiai pareigų neatlikimą A. B. buvo nubaustas, nes teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovaudamasis padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo netinkamai vykdė priežiūros darbus. Teismas taip pat nenurodė, kaip turi būti nustatomas efektyviausias ir ekonomiškiausias šildymo ir karšto vandens įrenginių veikimo būdas. Tai reiškia, kad teismas nenurodė, kaip turi būti apskaičiuojamas (ar kitaip nustatomas) efektyvumas ir ekonomiškumas bei dėl kokių konkrečių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų šis aukščiausio laipsnio efektyvumas ir ekonomiškumas nebuvo pasiektas ir kokia dalimi (vienetais, procentais ar kt.) buvo nukrypta nuo reikalavimų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas negalėjo spręsti kad pažeidimas yra padarytas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs faktinių bylos aplinkybių, negalėjo jų tinkamai kvalifikuoti pagal ginčą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Teismas, konstatuodamas, kad prižiūrėtojas privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus, nenurodo, kokiais konkrečiais veiksmais tai turi būti padaryta. Nutartyje yra nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatliko visų veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, siekdamas užtikrinti ekonomišką ir racionalų įrenginių veikimą ir šilumos energijos vartojimą bei nedėjo visų pastangų, kad šilumos suvartojimas name būtų kuo mažesnis, o įrenginiai veiktų efektyviai ir ekonomiškai. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaltinimas yra nekonkretus, jame nėra atskleista inkriminuojamo teisės pažeidimo esmė, o toks administracinio teisės pažeidimo protokolas suvaržo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo ir taip pat yra kliūtis tolimesniam procesui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N3-995-06) .
Skunde pažymima, kad nei Institucijos nutarime, nei teismo nutartyje nėra nurodyta, kieno konkrečiai izoliacija ir kur tiksliai buvo pažeista, iki kada konkrečiai turėjo būti atlikti pažeistos eksploatacijos metu izoliacijos atstatymo darbai. Nenurodžius šių aplinkybių, negalima konstatuoti, kad administracinio teisės pažeidimas iš viso buvo padarytas, ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė savo pareigą, t. y., nustatytu terminu neatliko atstatymo darbų. Nėra nurodyta, kokie yra nustatyti karšto vandens vamzdynų magistralinių, atšakų ir stovų būklės patikrinimo terminai, kokius iš šių terminų ir kada administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė. Nenurodžius šių aplinkybių, negalima konstatuoti, kad administracinio teisės pažeidimas iš viso buvo padarytas ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė savo pareigą, t.y. nustatytais terminais neatliko patikrinimų. Nei nutarime, nei nutartyje nėra nurodyta, kokie vartotojai ir kada tiksliai prijungė šilumos įrenginius, kokie tai įrenginiai ir kur jie buvo prijungti. Nenurodžius šių aplinkybių, negalima nustatyti ne tik kad pačio pažeidime fakto, bet ir to, ar vartotojai įrenginių neprijungė savavališkai, nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, jo nepripažinimą padarius administracinį teisės pažeidimą, duotus teismo posėdžio metu, nes laikė, kad tai yra jo gynybos versija. Taip nuspręsdamas teismas visiškai neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išsilavinimą, einamas pareigas, atstovo neturėjimą protokolo ir nutarimo surašymo metu, t. y., objektyvias aplinkybes, lėmusias galėjimą suvokti šių dokumentų reikšmę, teisines pasekmes bei itin sudėtingą šilumos ūkio teisinį reglamentavimą bei šių teisės normų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, prašo pareiškėjo A. B. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-04 nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės nebuvo keliamos nagrinėjant bylą Kauno miesto apylinkės teisme. Apeliantas 2012-04-02 skunde, kuris buvo pateiktas Kauno miesto apylinkės teismui dėl Institucijos 2012-03-12 nutarimo siekė įrodyti, kad padaryti bendro pobūdžio reikalavimų pažeidimai ir reikalavimai nėra griežti, o galimas pažeidimas nesukeltų jokių neigiamų pasekmių pažeidimai yra smulkūs ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Apeliaciniame skunde jau keliamas klausimas, kaip vykdyti teisės aktuose numatytas funkcijas ir kaip vykdyti teisės aktuose numatytas pareigas, kas yra visiškai nesuprantama šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros srityje veikiančiam subjektui. Apeliantas tris kartus keičia savo poziciją, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Institucijos nustatytus pažeidimus: surašant protokolą ir nutarimą apeliantas pripažino padarytus pažeidimus ir nurodė įsipareigojimą juos pašalinti; pateikdamas skundą dėl Institucijos nutarimo ir nagrinėjant bylą Kauno miesto apylinkės teisme apeliantas laikėsi pozicijos, kad pažeidimai neva formalūs ir nesukėlė jokių pasekmių; apeliaciniame skunde apeliantas jau neigia, kad buvo padarytas pažeidimas ir aiškina, neva jam nebuvo pateikti paaiškinimai, kokio elgesio modelio jis privalo laikytis. Institucijos nuomone, tai patvirtina, kad Institucijos surašytas protokolas ir nutarimas yra pagrįsti, o apylinkės teismo nutartis - teisėta ir priimta objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes bei šalių pateiktus paaiškinimus.
A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. B. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 99² str.
Apeliaciniu skundu pažeidėjas neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių nustatinėjimo metu A. B. pripažino padaręs teisės pažeidimą, gailėjosi. Teismo posėdžio metu savo parodymus pakeitė ir nepripažino padaryto teisės pažeidimo. Teismas šiuos A. B. parodymus pagrįstai vertino kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, ir laikė juos jo gynybos versija. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. B. skundą dėl Institucijos nutarimo ir priimdamas nutartį, kurią skundžia apeliantas, išnagrinėjo Institucijos nutarimo, kuriuo buvo paskirta nuobauda apeliantui, teisėtumą ir pagrįstumą, kaip tai numato ATPK 301 straipsnis, nustatantis bylos dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad iš nei iš Institucijos nutarimo, nei iš teismo nutarties yra visiškai neaišku, už kokių konkrečių pareigų neatlikimą A. B. buvo nubaustas, nes teismas nutartyje nenurodė, kokiais įrodymais vadovaudamasis jis padarė išvadą, kad administracinėn atsako mybėn traukiamas asmuo netinkamai vykdė priežiūros darbus. Pažymėtina, kad namo, kuriame apeliantas vykdė šilumos ūkio priežiūrą ir buvo paskirtas atsakingu asmeniu už šilumos ūkį, patikrinimą Institucija atliko pagal namo gyventojo skundą. Patikrinimo metu buvo surašytas 2012-02-17 nurodymas Nr. 16, kuriame išdėstyti name nustatyti, šilumos ūkio priežiūros pažeidimai ir suformuluoti nurodymai, kuriuos prižiūrėtojas turi pašalinti nustatytais terminais. Šis nurodymas nebuvo apskųstas ar panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojantis, todėl laikytina, kad prižiūrėtojas (apelianto darbdavys, kuris pavedė apeliantui vykdyti šio namo šilumos ūkio priežiūrą) pripažino, jog tokie pažeidimai egzistavo. Tos pačios aplinkybės, patvirtinančios name nustatytus šilumos ūkio priežiūros trūkumus ir pažeidimus, buvo konstatuotos ir Institucijos 2012-03-19 sprendime Nr. (13)2R-406. Šiame sprendime yra aiškiai nurodyta, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokių veiksmų ir funkcijų prižiūrėtojas ir jo namo šilumos ūkio priežiūrą vykdantis apeliantas neatliko. Šis Institucijos sprendimas nebuvo apskųstas ar panaikintas ir yra galiojantis, todėl tokiu būdu prižiūrėtojas pripažino, jog tokie pažeidimai egzistavo. Pažymėtina, kad 2012-02-17 Institucijos nurodymas Nr. 16 ir 2012-03-19 sprendimas Nr. (13)2R-406 buvo pateikti (įteikti) prižiūrėtojui, kuris tokius pažeidimus pripažino ir jų neginčijo. Todėl teigimas, kad Institucija nenustatė pažeidimo, yra nepagrįstas. Be to, namo administratorius UAB (duomenys neskelbtini), kuris kontroliuoja, kaip prižiūrėtojas vykdo priežiūros funkcijas ir atlieka darbus, 2012-03-27 raštu Nr. 754 „Dėl 2011-12-01 nurodymo Nr. 9378 ir 2012-02-17 nurodymo Nr. 17 vykdymo" patvirtino, kad prižiūrėtojas vykdo nurodyme nustatytus Institucijos įpareigojimus ir šalina pažeidimus, už kurių padarymą apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi toks namo administratoriaus patvirtinimas, kad pažeidimai yra šalinami, patvirtina faktą jog tokie pažeidimai egzistavo - nesant pažeidimų, nebūtų ką šalinti.
Apeliantas yra namo priežiūros funkcijas vykdančios UAB (duomenys neskelbtini) paskirtas atsakingas asmuo, turintis atitinkamą kvalifikaciją, todėl apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jam nėra suprantama ir nėra aišku, kokias funkcijas ir kokiu būdu bei kokiais terminais jis turi vykdyti, akivaizdžiai yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau - ŠTVT), taip pat 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintos Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklės, 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo veiklą yra taikomi prižiūrėtojui ar jo funkcijas įgyvendinančiam jo darbuotojui (t. y. apeliantui). Šiuose teisės aktuose numatytos funkcijos turi būti vykdomos, o pareigos ir teisės - akivaizdžiai žinomos ir apeliantui, ir prižiūrėtojui. Tuo atveju, jeigu A. B. nurodo, kad jam nėra suprantama, kaip vykdyti teisės aktuose numatytas funkcijas ir pareigas, kyla tinkamos apelianto kvalifikacijos klausimas, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė i administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išsilavinimą, einamas pareigas, atstovo surašant protokolą ir nutarimą neturėjimą, t. y., į objektyvias aplinkybes, lėmusias galėjimą suvokti šių dokumentų reikšmę, teisines pasekmes, itin sudėtingą šilumos ūkio teisinį reglamentavimą bei šių teisės normų reikalavimus. Tokie argumentai visiškai nesiderina su apelianto atliekamomis funkcijomis, kadangi jis - asmuo, turintis energetikos darbuotojo kvalifikaciją ir vykdantis šilumos ūkio priežiūros veiklą name, žino ir turi vykdyti teisės aktų reikalavimus. Be to, A. B., nagrinėjant bylą Institucijoje ir priimant nutarimą, turėjo galimybę, kad jam atstovautų advokatas ir jis turėtų savo atstovą, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.
Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas nutartyje nenurodė, kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo netinkamai vykdė priežiūros darbus. Pažymėtina, kad nutartyje yra užfiksuoti Institucijos atstovo paaiškinimai dėl Institucijos atlikto patikrinimo, kurio metu buvo nustatyta, kad dokumentacija dėl izoliavimo darbų atlikimo Institucijai nebuvo pateikta. Teismui taip pat buvo pateiktas Institucijos atsiliepimas į A. B. skundą, kuriuo buvo pateikti dokumentai su užfiksuotais patikrinimo metu nustatytais pažeidimais.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiu argumentu, kad „teismas, konstatuodamas prižiūrėtojo pareigą išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes siekti, kad įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus, nutartyje nenurodo, kokiais konkrečiais veiksmais tai turi būti padaryta“. Tokia apelianto pozicija yra neteisinga, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl Institucijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl priežiūrą vykdančiam subjektui nurodyti teisėtą elgesio modelį ir paaiškinti, kaip tinkamai vykdyti funkcijas bei ką tos funkcijos reiškia, neprivalo. Be to, apeliantas, kaip profesionalas, vykdantis šilumos ūkio priežiūros funkcijas (prižiūrėtojo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas) privalo žinoti, kokias funkcijas jis privalo vykdyti. Apeliantas, neužtikrindamas vamzdynų izoliacijos darbų atlikimo, taip pat pažeidė reikalavimą imtis visų priemonių, kurios užtikrintų ekonomišką ir efektyvų šilumos energijos naudojimą name. Tik jie geriausiai turi žinoti, kokiu būdu ir kokiais parametrais name turi būti reguliuojami šilumos punkto įrenginiai, kokie darbai turi būti atliekami ir koks jų periodiškumas reikalingas, kad būtų užtikrintas efektyvus šilumos vartojimas.
2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintos Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių 296 p. numato, kad prižiūrėtojas pagal poreikį privalo atlikti tam tikrus darbus, įskaitant 296.3 p. numatytą vamzdynų ir armatūros izoliacijos, pažeistos eksploatavimo metu, atkūrimą, o šių darbų apeliantas neatliko. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja darbų atlikimo pagal poreikį periodiškumo (du/tris kartus per savaitę, mėnesį ar pan.), tačiau akivaizdu, kad darbai turi būti atliekami tada, kai tai reikalinga/būtina konkrečioje situacijoje ir jei tie darbai nėra atlikti. Tai reiškia, kad siekiant tinkamai vykdyti priežiūros pareigas, prižiūrėtojas, kuris vykdo gyventojų (daugiabučio namo savininkų bendrijos ar administratoriaus) pavestas funkcijas, privalo šias funkcijas vykdyti tinkamai, kad šildymo ir karšto vandens įrenginiai veiktų efektyviausiu ir ekonomiškiausiu gyventojams būdu. Tai reiškia, kad tokių priemonių apeliantas nesiėmė ir priežiūros darbų tinkamai nevykdė, nors tokių darbų atlikimo poreikis egzistavo akivaizdžiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktai nenumato, jog priežiūrą vykdantis subjektas tokių pareigų gali visai neatlikti: teisės aktai prižiūrėtojui (šiuo atveju ir apeliantui), kaip atitinkamą kvalifikaciją turinčiam ir priežiūrą vykdančiam subjektui, suteikia teisę spręsti pačiam dėl tokių darbų atlikimo, tačiau bet kokiu atveju teisės aktai nesuteikia teisės tokių pareigų nevykdyti apskritai, kai jų atlikimo poreikis egzistuoja. Nutartyje apylinkės teismas pagrįstai įvertino situaciją dėl apelianto pareigų nevykdymo.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad nei nutarime, nei nutartyje nenurodyta, kokie vartotojai ir kada tiksliai prijungė šilumos įrenginius, kokie tai įrenginiai ir kur jie buvo prijungti. Nenurodžius šių aplinkybių negalima nustatyti ne tik, kad pačio pažeidimo fakto, bet ir to, ar vartotojai įrenginių neprijungė savavališkai, nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, kas pašalintų jo atsakomybę. Pažymėtina, kad ŠTVT nustato, kad prižiūrėtojas, įgyvendindamas 138.7 p., privalo užtikrinti, kad vartotojų naujai sumontuotus ar rekonstruotus šildymo sistemų įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų būtų galima prijungti tik ŠTVT nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad prižiūrėtojas (taigi ir apeliantas) privalo apžiūrėti/patikrinti, ar šilumos vartojimo įrenginiai prijungti tinkamai, o šiuo atveju Institucijos atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vartotojų įrenginiai netinkamai sujungti su šilumos perdavimo tinklais. Prižiūrėtojas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas, kaip priežiūrą vykdantis subjektas, ėmėsi kokių nors priemonių pašalinti netinkamą įrenginių prijungimą. Institucija pažeidimus nustatė, atlikusi patikrinimą name, ir priėmė 2012-02-17 nurodymą Nr. 16, kurio UAB (duomenys neskelbtini) neskundė, kas leidžia pagrįstai manyti, kad tokiu būdu ir pripažino padarytus pažeidimus.
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad ATPK 99² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, pažeidimo esmė yra įrodyta, ir administracinė nuobauda - įspėjimas A. B. skirta teisingai, nepažeidžiant administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.