Marijampolės apylinkės teismo nutartis

institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei E. S.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka , išnagrinėjo D. N. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjos E. S. 2023 m. lapkričio 17 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6108-2023, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjos E. S. 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANK_N-6108-2023 D. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 225 Eur bauda . Nuobauda paskirta dėl to, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) 2023m. rugsėjo 25d. 15 val. 30 min. pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą 20 str.3p., neužtikrino, kad naminis augintinis(šuo) neišbėgtų į gatvę, dėl ko naminis gyvūnas išbėgo į važiuojamąją kelio dalį ir buvo partrenktas važiuojamąja dalimi važiuojančios transporto priemonės. Susidūrimo metu apgadinta transporto priemonė bei sužeistas gyvūnas.

Taip pat pareiškėjas nesutinka su nutarime išdėstytomis aplinkybėmis, kad paminėti duomenys( žala paminėta BBC skambutyje ir body kameros įrašas) yra užtektinas žalos konstatavimo faktas. Svarbu paminėti, kad pirminis skambutis negali būti laikomas kaip svarbiausias įrodymas žalos konstatavimo fakte. Taip pat nurodo, kad niekur nėra nukentėjusiojo paaiškinimo dėl žalos, kad būtent tokie sugadinimai, kurie nurodyti apžiūros akte būtent atsitiko po eismo įvykio. Nukentėjęs nėra patvirtinęs nei parašu nei paaiškinimu, kokie sužalojimai padaryti. Pareiškėjas įsitikinęs, kad tyrimas byloje buvo atliktas neišsamus, padaryti esminiai įrodymų vertinimo pažeidimai. Tiriant įvykį nėra nustatyta viena iš pagrindinių ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio-žalos, todėl ir nėra ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su argumentu, jog Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-14 įsakymo Nr.D-270 „dėl gyvūnų laikymo Kalvarijos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ matyti, jog šuo nepririštas gali būti laikomas, tik uždaroje teritorijoje ir tik užtikrinus, jog šuo neišbėgs. Nutarime nurodyti taisyklių punktai nurodo tik keletą iš šuns laikymo formų, tačiau niekur nėra įsakmiai nurodyta, kad būtent visi šunys turi būti laikomi pririšti ar aptvare. Nesutikdamas su šiuo argumentu, pareiškėjas nurodo, kad šunį turėjo apie 3 metai laiko ir niekada nebuvo gautas joks nusiskundimas, jog šuo vaikšto po svetimą teritoriją ar keltų kam nors grėsmę. Šuo buvo paklusnus, klausydavo komandų, būdavo šalimais. Todėl pareiškėjas mano, kad nepažeidė jokių teisės aktų ir nesitikėdamas kitokio šuns elgesio(šuo visada būdavo arti), jį laikė savo teritorijoje. Veiksmas, turinti išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento(tyčios ar neatsargumo) yra kazusas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padarinių kyla. Tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios ar administracinės atsakomybės teisinė pagrindą. Todėl nagrinėjamą situaciją galima vertinti kaip kazusą, nes pareiškėjas savo veiksmų pavojingumo ar rizikingumo nesuvokia ir neturi galimybės to daryti, nes elgiasi pagal galiojančius teisės aktus-augintinį laikė savo teritorijoje, be to jis gerai žinojo šuns charakterį, kad šuo niekur nebėga nuo šeimininko, nebėga į kelią, todėl jis negalėjo numatyti tokio instinktyvaus, pirmą kartą pasireiškusio augintinio elgesio. Taip pat asmuo, kuris vairavo automobilį nurodė, kad jo važiavimo greitis buvo apie 60 km./h., nors jau važiavo gyvenvietėje. Todėl ir tas asmuo nesiėmė visų KET numatytų saugaus eismo reikalavimų.

Tačiau jeigu teismas manytų, jog yra ANK 346 straipsnio 4 dalies sudėtis, prašo sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą. Pareiškėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kad skirdamas nuobaudą, teismas turi individualizuoti pažeidėjui skiriamas nuobaudas. Pareiškėjas nurodo, jog jam nepagrįstai buvo paskirta sankcijoje numatytos baudos vidurkis ir mano, kad bauda yra ženkliai per didelė, nes pareiškėjas anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, registruotas užimtumo tarnyboje, pargyvenimo šaltinis tik žmonos gaunamos pajamos.

Skunde teigiama, jog nėra nurodyta jokia žala, kurią padarė augintinis. Taip pat teigiama, jog pareigūnai, nagrinėdami bylą, vertino tik BPC centro garso įrašą ir kūno kamerų įrašus, nes nukentėjusio apklausoje ir pareigūnų tarnybiniame pranešime nėra nurodyta žalos dydis. Institucija nesutinka su šiuo skundo argumentu ir nurodo, kad nukentėjęs skambina bendruoju pagalbos telefonu ir praneša, kad partrenkė išbėgusį šunį ir apgadintas jo automobilis, atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį ir surašė transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame surašė apgadinimus – priekinis bamperis, priekinio bamperio grotelių apdailos detalė, priekinio bamperio grotelės. Be to nurodo, jog nagrinėjamu atveju žalos dydis nėra būtinas administracinio nusižengimo sudėties požymis, todėl neturi būti įrodinėjamas. ( Klaipėdos apygardos teismo 2018m. gruodžio 4d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje AN2-363-462/2018). Institucija pažymėjo, jog būtent dėl D. N. netinkamo savo pareigų vykdymo šuo išbėgo į gatvę ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir padaryta žala. Institucija taip pat nurodo, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, jo asmenybę, kaltės rūšį ir formą, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Sankcijoje numatytos baudos vidurkis paskirtas laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių ir mano, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti skundą. Be to pažymi, jog D. N. buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo siūloma paskirtą 75 eurų baudą sumokėti iki 2023-10-20, kartu buvo perspėta apie nurodymo neįvykdymo pasekmes, tačiau D. N. pasirinko šio nurodymo nevykdyti.

D. N. parodė, kad 2023-09-25 jis buvo sodyboje iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas. savivaldybėje. Sodybos teritorija nėra aptverta, o šuo tuo metu bėgiojo šalia. Jis buvo paleidęs į orą droną, kuris skraidė. Kažkuriuo momentu pastebėjo, jog šuns šalia nėra. Pradėjo šunį šaukti ir išgirdo keistą garsą, lyg kažkas smūgį. Suprato, kad galėjo automobilis partrenki jo šunį. Jis pradėjo nuleidinėti droną ir pamatė per sodybos kiemą ateinantį D. V.. Nėjo pažiūrėti į kelią ir pamatė šalikelėje gulintį savo šunį. Mano, kad vairuotojas važiavo per greitai, todėl ir laiku nesustojo. D. V. iškvietė policiją. Pareigūnai atvykę apžiūrėjo automobilį. Buvo sulenkta automobilio priekis po priekiniu automobilio dangčiu esanti juosta, buvo matomas įmušimas. Jis pats sutiko suremontuoti automobilį. Jis nupirko didelę detalę už 150 eurų, 50 eurų kainavo dažymas, 100 eurų kainavo kita detalė, o pakeitė detalias jis pats. Prašo skirti mažesnę baudą, o ne vidurkį.

Skundas netenkinamas iš dalies .

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjos E. S. 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANK_N-6108-2023 D. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 225 Eur bauda . Nuobauda paskirta dėl to, kad pareiškėjas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2023m. rugsėjo 25d. 15 val. 30 min. pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą 20 str.3p., neužtikrino, kad naminis augintinis(šuo) neišbėgtų į gatvę, dėl ko naminis gyvūnas išbėgo į važiuojamąją kelio dalį ir buvo partrenktas važiuojamąja dalimi važiuojančios transporto priemonės. Susidūrimo metu apgadinta transporto priemonė bei sužeistas gyvūnas.

Teismas susipažinęs su byloje pateikta medžiaga, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia jog priimtas nutarimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas D. N. iš dalies sutinka su pažeidimu, tai yra, kad įvykio eismo įvykis, kurio metu buvo partrenktas jam priklausantis šuo, tačiau nesutinka su tuo, kad protokolas ir nutarimas surašyti įdingai, nes nenurodyta kokio dydžio žala buvo padaryta. Be to mano, kad žala net nėra tinkamai įrodyta. Taip pat mano, kad nesant nustatytam žalos faktui ir dydžiui, nėra pagrindo traktuoti, jog dėl viso to įvykio kaltas jam priklausantis šuo. D. N. įsitikinęs, kad jokių gyvūnų laikymo taisyklių jis nepažeidė, nes nors šuo ir buvo nepririštas, bet jis buvo paklusnus, visada buvo šalia šeimininko, o kad šuo netikėtai išbėgo į kelią , tai yra grynai kazusas.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra materiali – reiškia, kad administracinė atsakomybė už šį nusižengimą kyla tik tada, kai byloje yra nustatoma ne tik veika, bet ir jos padariniai (šiuo atveju žala turtui) bei priežastinis ryšys tarp jų.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas Nr. VIII-500(suvestinė redakcija nuo 2023-01-03 iki 2023-09-30 20 str.2d. 3p. numato, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Skunde nurodoma, jog Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme „Dėl gyvūnų laikymo Kalvarijos savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo „ Nr.D-270 nenumato, jog naminis gyvūnas turi būti laikomas tik aptvertoje teritorijoje. Taisyklių 40 p., numato, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga , kuriose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Taisyklių 42 p. numato, kad šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos , kurioje laikomas, ribos. Taisyklių 44 punktas numato, jog uždaroje žemės valdoje, šuo gali būti laikomas nepririštas ,jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Vadovaujantis aukščiau aptartomis taisyklėmis matyti, jog šuo gali būti laikomas nepririštas , tik uždaroje teritorijoje ir tik užtikrinus tai, jog šuo neišbėgs. Iš D. N. paaiškinimų matyti, jog teritorija , kurioje bėgiojo , jam priklausantis nepririštas šuo, nebuvo aptverta. D. N. aiškinimas, kad jis buvo įsitikinęs, kad šuo niekur neišbėgs už teritorijos ribų, yra tik jo žodžiai . Nes faktai rodo, kad šiuo , būdamas nepririštas, neaptvertoje teritorijoje, išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, kur buvo partrenktas automobilio , kurį vairavo D. V.. Atsižvelgiant į išdėstyta, paneigta aplinkybė, kad tai buvo kazusas, nes D. N., laikydamas nepririštą šunį, neaptvertoje teritorijoje, turėjo ir galėjo numatyti, kad šuo gali išbėgti į kelią. Juolab, kad pagrindinis kelias yra netoli sodybos. Iš to sektų, kad D. N., būdamas šuns , kuris išbėgo į kelią ir dėl to kilo žala, savininkas laikomas atsakingas už atsiradusią žalą. Vien tai, jog pareiškėja D. N. traktuoja, kad ir pats vairuotojas yra kaltas, kad patrenkė šunį, nes viršino greitį. Šios aplinkybės yra niekuo nepagrįstos, nes tiriant įvykį nebuvo nustatyta, jog D. V. būtų viršinęs leistiną greitį. Be to D. V. skambinęs bendrojo pagalbos centro telefonu nurodė, kad šuo išbėgo staiga į važiuojamąją dalį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis VW Multivan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas ir jam padaryta žala yra patvirtina ir įrodyta, D. V. skambino Bendrojo pagalbos centro operatoriui ir nurodė, kad partrenkė šunį ir apgadintas jo automobilis, todėl kviečia policiją. Atvykus policijos pareigūnams, peržiūrėjus prie jų kūno esančių kamerų įrašus matyti, kad D. N. yra įvykio vietoje, jis taip pat dalyvauja apžiūrint automobilį, kur matosi, kad yra įlenktas priekinis bampersi, grotelės. Taip pat policijos pareigūnai 2023-09-25 surašė transporto priemonės apžiūros protokolą, kur užfiksavo padarytus defektus transporto priemonei VW Multivan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tai yra sugadinta priekinis bamperis, priekinės bamperio grotelės, priekinio bamperio grotelių apdailos detalė. Be to teismo posėdžio metu D. N. pats pripažino, kad automobiliui buvo padaryta žala, nes jis pats pakeitė detales, kurios kainavo 150 eurų didelė detalė, 100 eurų mažesnė detalė, 50 eurų kainavo dažymas. Tai yra pats D. N. pripažino, kad žala D. V. turtui buvo padaryta, tai yra žalos padarymo faktas buvo įrodytas. Teismas pažymi , jog nagrinėjamu atveju žalos dydis nėra būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis, todėl neturi būti įrodinėjamas. Apibendrinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog D. N. veiksmai atitinka ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl pripažintina, jog D. N. padarė minėtą administracinį nusižengimą.

D. N. skundu taip pat paršo sumažinti jam paskirtą baudą, kadangi jam paskirta ne minimali bauda, o vidurkis.

Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis numato, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, nes D. N. savo kaltę pripažino tik iš dalies, o be to, nėra nustatyta, kad D. N. būtų gailėjęsis padaręs pažeidimą. Priešingai , įvykio vietoje, D. N. savo kaltės nepripažino, nes ir patys pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodė, kad D. V. ir D. N. dėl kaltės nesutarė. Teismas taip pat pažymi, jog D. N. buvo surašytas nurodymas sumokėti 75 eurų baudą bei išaiškintos kitos pasekmės. D. N. šia teise nepasinaudojo.

D. N. metų bėgyje nebaustas administracine tvarka. Taip pat nėra baustas ir už analogiško pobūdžio pažeidimą . D. N. registruotas užimtumo tarnyboje. Teismo nuomone D. N. nepagrįstai buvo paskirta nuobaudos vidurkis, nes jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Teismo nuomone D. N. turėjo būti skiriama didesnė nei minimumas bauda. Atsižvelgiant į išdėstyta D. N. skundas tenkintinas dalinai ir paskirta bauda mažintina ir skirtina 180 eurų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

D. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjos E. S. 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANK_N-6108-2023, kuriuo D. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 180 eurų baudą.

Likusią nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Kitoje dalyje skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarties nuorašą siųsti Institucijai priėmusiai skundžiamą nutarimą, pareiškėjui ir jo atstovui.