Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo K. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-15 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) vyriausiojo tyrėjo P. Š. 2018-07-02 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1229-2018, K. V. nubaustas 150 Eur bauda, įpareigotas atlyginti 300 Eur materialinę žalą už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje. K. V. nubaustas už tai, kad 2018-05-31 21.15 valandą (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad jam priklausantis šuo būdamas nepririštas neišbėgtų iš jų gyvenamosios teritorijos, išbėgęs į gatvę buvo partrenktas automobilio „Subaru“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl to buvo apgadintas automobilis, K. V. pažeidė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-14 įsakymu Nr. D-687 „Dėl gyvūnų laikymo Plungės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Gyvūnų laikymo Plungės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 44 ir 45 punktų reikalavimus.

2. K. V. su skundžiamu nutarimu nesutiko, atstovaujamas advokato padėjėjos E. Morkūnienės apskundė Institucijos 2018-07-02 nutarimą. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai, išnagrinėję K. V. atstovės E. Morkūnienės skundą, 2018-10-15 nutartimi padarė išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl K. V. atstovės E. Morkūnienės skundo netenkino ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.

3. K. V. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-15 nutartimi, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti bei priteisti K. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur. Skunde nurodoma, jog tiek Institucijos atstovė, tiek nukentėjusysis S. B. patvirtino, kad policija iškviesta ne į eismo įvykio vietą, o automobiliui grįžus namo, todėl neįmanoma nustatyti, kad žala automobiliui buvo padaryta būtent dėl to, kad buvo partrenktas K. V. priklausantis šuo. Byloje esančios nuotraukos darytos dienos šviesoje, o Institucijos pareigūnai į S. B. namus buvo nuvykę tik 22.00 val. K. V. neigia, kad eismo įvykio metu būtų buvę matoma kokių nors automobilio apgadinimo požymių, todėl didelė tikimybė, kad automobilis buvo apgadintas ne įvykusio eismo įvykio metu. Nesant pagrįstų ir objektyvių įrodymų, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas S. B. priklausantis turtas, K. V. negali būti taikoma nuobauda pagal LR ANK 346 straipsnio 4 dalį, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Skunde pažymima, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nėra įrodytas realus patirtos žalos dydis, todėl Institucijos nutarimo dalis dėl įpareigojimo atlyginti 300 Eur dydžio žalą taip pat naikintina.

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 346 straipsnio 4 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

7. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato, jog savivaldybių administracijos vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos (Įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktas).

8. Taisyklių 44 punktas numato, jog uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti. Taisyklių 45 punktas numato, jog šunis rekomenduojama vedžioti laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu, pvz., „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Taigi, šuniui išbėgus ir dėl to kilus žalai, šuns savininkas laikomas atsakingu už atsiradusią žalą.

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad K. V. priklausantis šuo, būdamas nepririštas, išbėgo iš gyvenamosios teritorijos, išbėgęs į gatvę buvo partrenktas automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka, kad jis yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, be to, nurodo, jog nėra nustatytas priežastinis ryšys dėl eismo įvykio ir automobiliui padarytos žalos, tačiau įvertinęs byloje esančius duomenis: Institucijos 2018-07-02 Nutarimą (b. l. 11–12), K. V. atstovės advokato padėjėjos E. Morkūnienės pirmosios instancijos teismui pateiktą 2018-07-21 skundą (b. l. 3–6), Institucijos 2018-08-02 raštą Nr. 30-S-19145 „Dėl atsiliepimo į skundą“ (b. l. 21–22), nukentėjusiojo S. B. bei Institucijos pateiktas nuotraukas (b. l. 40–45, 51–55), CD esančias nuotraukas (b. l. 46, 56), pirmosios instancijos teismo 2018-10-18 vykusio teismo posėdžio metu Institucijos atstovės duotus parodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. V., neužtikrinęs, kad šuo neišbėgs iš namų valdos teritorijos, pažeidė Taisyklių 44 punkto nuostatas. Nors K. V. nesutinka, kad būtent kilusio eismo įvykio metu buvo apgadintas S. B. vairuotas automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmestina. Pažymėtina, jog nukentėjusysis S. B. policijos pareigūnams apie įvykusį eismo įvykį pranešė iš karto po eismo įvykio, policijos pareigūnai užfiksavo, kad automobilis yra apgadintas, kaip minėta, administracinio nusižengimo byloje yra pateiktos tiek Institucijos, tiek paties nukentėjusiojo darytos nuotraukos, kuriose matosi automobiliui padaryti apgadinimai. Nors sutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, jog nuotraukos nėra padarytos eismo įvykio dieną, nes eismo įvykis įvyko vakare, policijos pareigūnai atvyko apie 22 val., o nuotraukos darytos dienos šviesoje, tačiau tai nepaneigia fakto, kad automobilis buvo apgadintas eismo įvykio, kilusio S. B. vairuojamam automobiliui susidūrus su iš namų valdos išbėgusiu K. V. šunimi. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju žalos dydis nėra būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis, todėl neturi būti įrodinėjamas. Pripažinti ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarytu užtenka konstatuoti žalos faktą, o žalos dydis gali būti įrodinėjamas. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra pagrindo teigti, jog automobiliui susidūrus su šunimi, automobilis nebuvo apgadintas, t. y. kad žala nebuvo padaryta. Kaip minėta, automobilio apgadinimo faktą patvirtino į įvykį atvykę policijos pareigūnai, kurių nurodytomis aplinkybėmis aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti. Apibendrinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog K. V. veiksmai atitinka ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl pripažintina, jog K. V. padarė minėtą administracinį nusižengimą. Be to, atmestinas K. V. apeliacinio skundo argumentas, jog nenustatytas priežastinis ryšys dėl eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog būtent dėl šuns išbėgimo į gatvę įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas S. B. vairuotas automobilis.

10. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su K. V. argumentu, jog nagrinėjamu atveju nėra aiškus padarytos turtinės žalos dydis. Nukentėjusysis S. B. nurodė, jog jam dėl automobilio apgadinimo padaryta 300 Eur žala. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje, be nuotraukų, kuriose užfiksuotas automobilio apgadinimas, nėra jokių duomenų apie žalos dydį. Be to, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-10 vykusio teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, jog S. B. nurodė, kad jam padaryta 300 Eur žala dėl automobilio sugadinto buferio, kurį jis turėjo keisti visą, ne tik sugadintą dalį. Taigi darytina išvada, kad nukentėjusysis S. B. apgadintą automobilį jau yra suremontavęs, todėl galėjo pateikti teismui įrodymus apie patirtas automobilio remonto išlaidas. Faktas, kad policijos pareigūnai paskambino į autoservisą, kurio darbuotojas paaiškino, kad tokia suma adekvati padarytam automobilio sugadinimui, tačiau tai nėra pakankamas patirtos žalos dydžio įrodymas. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, susijusių su žalos dydžio nustatymu, nors, kaip minėta, iš Institucijos atstovės duotų parodymų darytina išvada, kad nukentėjusysis apgadintą automobilį yra susiremontavęs, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog automobilis yra nesuremontuotas. Nesant byloje jokių įrodymų apie žalos dydį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nukentėjusiojo subjektyviai nurodytas patirtos galbūt 300 Eur žalos dydis yra pagrįstas, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad Institucijos nutarimo dalis, kuria K. V. įpareigotas atlyginti S. B. 300 Eur dydžio žalą, yra pagrįsta.

11. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog ANK 665 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog Institucijos pareigūnai įpareigojo K. V. atlyginti didesnį (300 Eur) negu įstatymo numatyta (maksimalus – 150 Eur) žalos dydį, ši Institucijos nutarimo dalis yra neteisėta, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-15 nutarties dalis, kuria palikta nepakeista neteisėto Institucijos nutarimo dalis dėl įpareigojimo atlyginti 300 Eur dydžio turtinę žalą, yra neteisėta, todėl naikintina.

12. Kaip jau minėta, ANK 665 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018-08-16 posėdžio metu nusprendęs, kad reikia aiškinti aplinkybes dėl žalos, nutarė atidėti bylos nagrinėjimą bei į posėdį kviesti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis S. B. 2018-09-19 pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (b. l. 31), nurodydamas, jog negali dalyvauti teismo posėdyje, nes yra išvykęs iš Lietuvos. 2018-09-25 vykusio teismo posėdžio pertraukos metu susisiekus su nukentėjusiuoju S. B., jis nurodė, kad teismo posėdyje nori dalyvauti, ir pažadėjo tuoj po pokalbio atsiųsti teismui el. paštu automobilio nuotraukas, kuriose matyti automobilio apgadinimai. Į 2018-10-10 vykusį teismo posėdį nukentėjusysis S. B. neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių patirtos turtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti šią aplinkybę, du kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, tačiau nukentėjusysis žalą pagrindžiančių įrodymų vis vien nepateikė, įrodymai apie patirtos turtinės žalos realų dydį taip pat nėra pateikti apeliacinės instancijos teismui, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju padarytos turtinės žalos dydžio negalima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, todėl, vadovaujanti ANK 665 straipsnio 2 dalimi, apygardos teismas klausimą dėl žalos atlyginimo palieka nenagrinėtą bei pripažįsta nukentėjusiajam S. B. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

13. Įvertinęs išdėstytus argumentus apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, susijusias su ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, pagrįstai pripažino K. V. kaltu padarius minėtą administracinį nusižengimą, savo procesinį sprendimą motyvavo, tačiau konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, susijusių su Institucijos nutarimo dalimi, kuria K. V. įpareigotas nukentėjusiajam S. B. atlyginti 300 Eur turtinę žalą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad ši Institucijos nutarimo dalis yra teisėta, todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-15 nutartis keistina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas), naikintina Institucijos 2018-07-02 nutarimo dalis dėl K. V. įpareigojimo atlyginti S. B. 300 Eur turtinę žalą.

14. K. V. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur.

15. ANK 666 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be kitų nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 104 straipsnio 2 dalimi, konstatuotina, jog K. V. savo nuožiūra pakvietęs advokato padėjėją jį atstovauti pirmosios instancijos teisme bei dėl to patyręs išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pareigą apmokėti šias patirtas išlaidas savo lėšomis, tuo labiau kad jis nagrinėjamu atveju byloje dalyvauja būtent traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens statusu. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, K. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-15 nutar tį.

Panaikinti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2018-07-02 nutarimo dalį, kuria K. V. įpareigotas atlyginti S. B. 300 Eur turtinę žalą.

Kitą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-15 nutarties dalį palikti nepakeistą.

Palikti nenagrinėtą klausimą dėl žalos atlyginimo bei pripažinti nukentėjusiajam S. B. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Atmesti K. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis neskundžiama.