- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2-2820-918/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36544-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- „Plus Plus Capital“ AS
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovei D. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1326,66 Eur skolos, kurią sudaro 1112,02 Eur negrąžinto kredito, 114,56 Eur mokėjimo palūkanų, 100,08 Eur delspinigių, kurių norma 0,05 proc. už praleistą dieną, 10,25 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 1112,02 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2007 m. spalio 18 d. tarp atsakovės ir „Swedbank“, AB banko buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 07-117488-VA (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 15000 Lt kreditas. Atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti visą suteiktą kreditą, taip pat mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus. 2018-01-15 reikalavimo perleidimo sutartimi „Swedbank“, AB perleido reikalavimą į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą „Plus Plus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „Plus Plus Baltic“ OU filialą Lietuvoje. 2018-01-16 „Plus Plus Baltic“ OU, Lietuvoje veikianti per „Plus Plus Baltic“ OU filialą Lietuvoje, perleido reikalavimą į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pilnai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 10,25 proc. dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškove, iš atsakovės priteistina 1112,02 Eur negrąžinto kredito suma ir 114,56 Eur mokėjimo palūkanų.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo laiku nesumokėjus pagal sutartį mokėtinų sumų, mokėti 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina 100,08 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų, suma.
Pagal CK 6.874 straipsnį jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.881 straipsnio 2 dalis). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 10,25 proc. metines palūkanas nuo kredito suteikimo dienos iki kredito grąžinimo dienos. Dėl nurodyto ieškovei iš atsakovės priteistinos 10,25 proc. metinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą, t. y. 1102,02 Eur, nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki kredito grąžinimo.
Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (1326,66 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovės ieškovei priteistina 30 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (13,02 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei „Plus Plus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 1112,02 Eur negrąžinto kredito, 114,56 Eur mokėjimo palūkanų, 100,08 Eur delspinigių, 10,25 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 1112,02 Eur negrąžinto kredito, skaičiuojamų nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1326,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752), įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.