Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-392-853/2016

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-09-07
Bylos Nr.: e2-392-853/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00072-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andželika Butkuvienė
Ieškovas: G. N., S. N.
Atsakovas: AB DNB banko, V. S.
Trečiasis asmuo: I. J., S. J.

Civilinė byla Nr. e2-392-853/2016Proceso Nr. 2-29-3-00072-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2. 2.1.2.; 2.1.2.4.; 2.1.2.4.; 2.5.7.; 3.1.7.9. ; 3.2.4.4.; 3.2.6.1. (S)

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 7 d.Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželikai Butkuvienei,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant ieškovams G. N., S. N., ieškovų atstovei advokatei R. L., atsakovo AB DNB banko atstovams advokatei I. U. ir advokato padėjėjui E. S., atsakovui V. S., atsakovo V. S. atstovui advokato padėjėjui V. T., trečiajam asmeniui – I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. N., S. N. ieškinį atsakovams AB DNB bankui ir V. S., tretiesiems asmenimis I. J. ir S. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. sausio 12 d. buvo gautas ieškovų G. N. ir S. N. ieškinys atsakovams AB DNB bankui ir V. S., tretiesiems asmenims I. J. ir S. J. (ieškinyje ieškovai nurodė – I. ir S. J., tačiau patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis pagal asmens kodus, nustatyta kad tretieji asmenys yra J.), kuriuo ieškovai prašo pripažinti negaliojančia su atsakovu AB DNB banku 2008-07-18 sudarytą kredito sutartį Nr. 0700-2008-48037 nuo jos sudarymo momento toje dalyje, kurioje kredito gavėjais nurodyti G. N. ir S. N.; pripažinti negaliojančiu 2015-05-21 ieškovų pasirašytą Susitarimą (kuriame nurodoma sudarymo data 2008-07-18) su atsakovu V. S. dėl su AB DNB banku 2008-07-18 sudarytos kredito sutarties Nr. 0700-2008-48037; pripažinus sutartį su atsakovu AB DNB banku negaliojančią, taikyti restituciją ir priteisti G. N. iš AB DNB banko 3069,68 Eur; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. vasario 4 d. buvo gautas atsakovo V. S. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinyje nurodytais faktais bei argumentais nesutinka. Nurodė, jog ieškovė kreipėsi į jį dėl paskolos sandorio sudarymo prašydama būti laiduotoju. Nuvykus į banką, sužinojo, jog gautas kreditas bus atiduotas I. ir S. J., kadangi tie pinigai buvo reikalingi būtent jiems ir kad jie juos grąžins. Gavus raginimą iš skolų išieškojimo įmonės „Lindorff“ buvo sudarytas susitarimas su ieškovais, kad V. S. jokių pinigų negavo ir neprivalo jų grąžinti. Dėl restitucijos taikymo nurodė, kad teismas turi nustatyti, ką kiekviena šalis gavo pagal sandorį, kuris pripažintas negaliojančiu. Nurodė, kad tarp ieškovų ir banko sudarytas sandoris buvo nereikalingas ir jo pagrindu V. S. negavo jokios naudos.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. vasario 15 d. buvo gautas atsakovo AB DNB bankas atstovės advokatės I. U. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikšto ieškinio reikalavimais dėl kredito sutarties, sudarytos su AB DNB banku, pripažinimo negaliojančia (dalyje ar visa apimtimi) bei restitucijos taikymo nesutinka ir prašo teismo ieškovų G. N. ir S. N. ieškinio reikalavimus dėl 2008-07-18 kreditavimo sutarties Nr. 0700-2008-48038 pripažinimo negaliojančia (dalyje ar visa apimtimi) ir restitucijos taikymo atmesti kaip nepagrįstus; dėl ieškovų G. N. ir S. N. ieškinio reikalavimo dėl 2008-07-18 (ar 2015-05-21) Susitarimo, sudaryto tarp ieškovų ir atsakovo V. S., pripažinimo negaliojančiu spręsti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus, priteisti iš ieškovų G. N. ir S. N. atsakovo AB DNB banko naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. N. nurodė, kad 2008 m. liepos mėnesį buvo atvažiavę I. J. ir S. J., kurie prašė, kad G. N. su vyru S. N. paimtų paskolą. Paskolą paimti prašė jų, kadangi žino, kiek pinigų gauna už vaikus, kiek už pašalpas. Buvo nuvažiavusios su I. J. į Sedos kredito uniją, tačiau paskolos nedavė. Praėjus porai dienų I. J., S. J., V. S. ir ieškovai G. N. bei S. N. nuvyko į AB DNB banką, ten G. N., S. N. ir V. S. pasirašė kaip kredito gavėjai, ieškovė pasiėmė išmokėtą kreditą bei atidavė S. J., kuris G. N. iš kredito pinigų davė apie 1000,00 litų, kaip skolos grąžinimą. Nurodė, kad paimtus pinigus atidavė I. ir S. J., kurie ir žadėjo grąžinti pasiimtą kreditą. Tikslaus laiko nepamena, tačiau 2015 m. V. S. žmona atvežė pasirašyti susitarimą, kurio neskaitė, kadangi nemoka, tačiau anot L. susitarime buvo parašyta, kad nereikės kreiptis į teismą. V. S. jau buvo pasirašęs susitarimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad paėmus kreditą iš banko, supranta, kad jį reikės grąžinti. Yra anksčiau ėmusi kreditus iš banko traktoriui remontuoti. Nurodė, kad anksčiau niekur nesikreipė, nes bijojo grasinimų. Prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovas S. N. nurodė, kad buvo nuvykę į AB DNB banką, su kuriuo sudarė sutartį kreditui gauti, sutartyje pasirašė bei paėmė paskolą. Suprato, kad paskolą grąžins I. ir S. J.. Kai I. ir S. J. paskolos nebegrąžino, jie pradėjo gauti laiškus, dėl paskolos grąžinimo, apie kurios informavo G. N. seserį D. L.. Nurodė, kad patys nemokėjo paskolos. Su žmona G. N. yra ėmę paskolas Sedos kredito unijoje namo ir traktoriaus remontams, kurios yra grąžintos, nes pinigus nuskaitydavo iš sąskaitoje esančių lėšų. Pernai metais L. atvežė pasirašytą V. S. dokumentą, kurį liepė pasirašyti ieškovams. Nurodė, kad susitarimą perskaitė L., kuriame buvo parašyta, kad skolą mokės per pusę. Prašė ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovų atstovė advokatė R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovų buvo prašoma gražiuoju ir su pagrąsinimais bei pagąsdinamais paimti kreditą, kol ieškovai sutiko. Ieškovei paėmus kreditą, jį atidavus S. J. bei jam davus G. N. apie 1000,00 litų, ji suprato, kad atgavo skolą. I. J. su G. N. buvo kreipusios į Sedos kredito uniją, kurioje kreditas nebuvo suteiktas, nes G. N. pasakė, kad pinigus reikės atiduoti I. ir S. J., todėl banko darbuotoja atsisakė išduoti paskolą. Kai atėjo laiškas iš banko ir G. N. sesuo D. L. sužinojo apie paimtą paskolą, tada buvo kreiptasi į policiją. Nurodė, kad bankui V. S. nepateikė pažymos apie gaunamas pajamas. Ieškovai neturi, kas galėtų kreiptis jų vardu dėl pripažinimo neveiksniais, nes neturi nei vaikų, nei tėvų, kadangi vaikai bei ieškovės mama yra psichiškai nesveiki, todėl pagal įstatymą nėra asmenų, galinčių kreiptis dėl jų neveiksnumo. Ieškovams buvo patarta nueiti pas notarą ir sudaryti tokį sandorį, kad jie negalėtų daugiau atlikti finansinių operacijų be įgalioto asmens, tačiau notaras nesudarė tokio sandorio, nes uždavus pora klausimų, notaras pamatė, kad ieškovai nesuvokia jokio dokumento esmės, todėl buvo atsisakyta sudaryti šį sandorį. V. S. susitarimas su G. ir S. N. yra neteisėtas, kadangi yra sudarytas visiškai ne tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos tame dokumente ir tai patvirtino pats V. S., kadangi susitarimas buvo sudarytas tik po to, kai buvo gauti iš banko laiškai, vadinasi sudarytas pernai metais. Susitarime parašyta ne tai, kad ieškovai su V. S. mokės lygiai, o tai, kad ieškovai mokės. Bankas nurodė, kad jokios juridinės reikšmės tai neturi, kaip vėliau paskolos gavėjai tarpusavyje tarsis, tačiau ieškovams šis susitarimas ateityje turėtų teisinę galią, kad pasibaigus paskolos grąžinimui V. S. galėtų eiti į teismą ir prisiteisti paskolos grąžinimą, todėl tikslinga šį susitarimą pripažinti negaliojančiu. Visiškai palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes, t. y. kad atsakovas su ieškovais kredito sandorį sudarė iš esmės suklydęs, t. y. turint klaidingą prielaidą, tyčia ar per didelio nerūpestingumo apie egzistavusius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo ir žinodamas tikrąją padėtį panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų sudaręs iš esmės tokiomis sąlygomis, prašo pripažinti negaliojančia su atsakovu AB DNB banku 2008 m. liepos 18 d. sudarytą kredito sutartį nuo jos sudarymo momento toje dalyje, kurioje kredito gavėjais nurodyti ieškovai. Su atsakovu V. S. susitarimą ieškovai sudarė prieš savo valią, prigrasinus, nesuprantat susitarimo turinio nei esmės, neturėdami supratimo apie dokumento reikšmę ir galinčių atsirasti padarinių, taip pat susitarimas sudarytas kitokiomis aplinkybėmis ir kitu metu negu susitarime nurodyta, todėl pripažinti negaliojančiu 2015 m. gegužės 21 d. ieškovų pasirašytą susitarimą, kuriame nurodyta sudarymo data 2008 m. liepos 18 d., su V. S. dėl su AB DNB banku 2008 m. liepos 18 d. sudarytos kredito sutarties ir pripažinus sutartis su atsakovu AB DNB banku negaliojančia, taikyti restituciją ir priteisti G. N. 3696 Eur sumą ir išieškoti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Tačiau teismui nusprendus ieškinį atmesti, prašytų atsižvelgti į ieškovų sveikatos būklę ir į tai, kad pajamos gaunamos iš neįgalumo, bylinėjimosi išlaidas priteisiant pagal galimybes mažesnes arba visai jų nepriteisti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu AB DNB banko atstovė nurodė, kad dalyje dėl ieškinio nesutinka bei kitoje dalyje palieka vertinti teismui. Dėl kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodė, kad 2008 liepos 18 d. atvykus kredito gavėjams, buvo pasirašyta kreditavimo sutartis, kurią visi patvirtinto, kad sutartį pasirašė. Pinigai buvo pervesti į ieškovės G. N. sąskaitą. Kredito suteikimas tuo pasibaigė, kad kredito suma pervedama į kredito gavėjo sąskaitą, nurodytą kreditavo sutartyje. Bankui nekilo įtarimų, dėl to, kad ieškovai nesupranta savo veiksmų. Nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad jiems būtų buvę grasinama. Dažniausiai suteikiant vartojimo kreditą bankas nesiaiškina ir neturi pareigos aiškintis, kokiems tikslams kreditas yra imamas. Bankas tikrina kredito gavėjo mokumo galimybes, atitinkami dokumentai ir kreditas suteiktas. Bankas nesidomi, kam bus naudojamos kredito lėšos ir kaip jos bus panaudotos vėliau, bankas tokios pareigos neturi. Dabar ieškovai ir V. S. privalo grąžinti bankui pasiimtą kreditą. Tai, kad pinigus perskolino, bankas tokių aplinkybių nežinojo ir jos niekaip negali būti panaudotos prieš banką. Aplinkybes, kad susiklostė civiliniai paskolos teisiniai santykiai tarp G. ir S. N. bei I. ir S. J. patvirtina ir byloje esantys rašytiniais įrodymai, būtent pačių ieškovų pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame dėl neva neteisėtų I. ir S. J. veiksmų kreipėsi ieškovai, bet jis nutrauktas, konstatavus, jog nėra pagrindo teigti, jog buvo atlikti neteisėti baudžiamieji veiksmai. Matyti, kad G. ir S. N. ir V. S. gautą paskolą žodiniu susitarimu paskolino I. ir S. J.. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad toje dalyje, kur suteiktas kreditas, sandoris yra negaliojantis. Dėl susitarimo sudaryto su ieškovais bei V. S., bankas nėra susitarimo šalis, kadangi jame nedalyvavo bankas, todėl negali sukelti bankui pasekmių, šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. G. N. jo prašė, kad padėtų paimti paskolą I. ir S. J.. Nuvažiavus į Mažeikius su I. J., S. J. ir G. N. kredito nedavė, nes nebuvo S. N., todėl važiavo kitą dieną, kuomet gavo kreditą. Kai pasirašė sutartį ir gavo pinigus, jie juos pasidalino. S. J. G. N. įdavė pinigus. Nurodė, kad susitarimas su G. ir S. N. buvo surašytas ne tą pačią dieną, kai pasiėmė pinigus. Susitarime buvo parašyta, kad pinigų neėmė ir niekam jų neperdavė ir jokios naudos negavo bei pasirašytas G. N., S. N. ir V. S.. Kai L. nuvežė susitarimą G. ir S. N., susitarimas jau buvo pasirašytas jo. Apgauti jų minties nebuvo, nes pinigų neėmė. G. N. buvo sakiusi, prieš susitarimo surašymą, kad jeigu I. ir S. J. neturės pinigų, ji pati įneš pinigus. Banko darbuotojai abejonių dėl psichinės būklės kilti negalėjo, nes žmonės elgėsi normaliai. G. ir S. N., kad paėmė paskola suprato ir kokiam tikslui paėmė irgi suprato. Kartu būnant su G. ir S. N. jiems niekas negrasino. Mano, kad G. ir S. N. yra normalūs žmonės. Buvo gavęs laiškus iš banko, kreipėsi į G. N., kalbėjo, kad reiktų išsiieškoti pinigus iš I. ir S. J.. Laišką iš Lindorff gavo šių metų kovo mėnesį. Žmona buvo nuvažiavusi pas G. ir S. N., sakė, kad reikia duoti į teismą I. ir S. J., tačiau G. N. atsisakė, nes D. L. jai neleido. Susitarimą pasirašė šiek tiek vėliau nei buvo paimta paskola. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo V. S. atstovas advokato padėjėjas V. T. nurodė, kad atsakovas V. S. susikūrė kartu su ieškovais sau prievolę, iš kurios asmeniškai jis neturėjo jokios turtinės naudos, o tik turtinį nuostolį, nes iš jo šiuo metu vykdomi nuskaitymai kredito dengimui. V. S. negali vienas priimti atsakomybę už kreditą ir sutikti su ieškiniu, likdamas vieninteliu kredito gavėju, tuo tarpu, kai pati idėja paimti kreditą nebuvo jo, pinigų jis negavo ir tai pripažįstama aiškiai pačių ieškovų, suvokiančių kredito sutarties esmę. Pagrindų, kaip nurodo ieškovai, nurodančių į tai, kad jie sandorius, tiek kredito, tiek susitarimo, sudarė prieš savo valią nėra, kad buvo apgauti banko ar atsakovo V. S. taip pat nėra, grasinimu realių nurodyti negalėjo ir jų taip pat neįrodė, savo nesupratimo nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, jiems neveiksnumas nei sandorių sudarymo metu, nei šiuo metu nenustatytas, apie tai, kad bankas suklydo turėdamas klaidingą įsivaizdavimą apie ieškovų ketinimus, tokių faktų nėra. Kad tokių pagrindų ieškinį tenkinti nėra įrodė ne tik atsakovas AB DNB bankas, su kurio argumentais V. S. iš esmės sutinka ir juos palaiko, bet ir pats V. S., kuriam nesukėlė abejonių ieškovų supratimas apie savo veiksmus, susijusius tiek su kredito sutarties pasirašymu, tiek su susitarimo. Ieškovai, o ypač ieškovė, prašė keletą kartų atsakovo būti taip vadinamuoju laiduotoju ir aiškiai susitarė, kad V. S. šiame santykyje dalyvauja tik formaliai, tikslu gauti reikiamą sumą, finansinės naudos negaus, ir kredito grąžinimas bus ieškovų rūpestis. Paėmus kreditą paaiškėjo, kad jį įsipareigojo grąžinti tretieji asmenys I. ir S. J.. Tada sekė esamos situacijos įforminimas raštiškai. Sudarytas susitarimas, kad V. S. nebus atsakingas už kredito grąžinimą. Šis susitarimas pasiektas kredito paėmimo dieną, todėl ta pati data nurodyta susitarime. Pasirašymo datos tikslios nėra nurodyta, tačiau tai šio susitarimo savaime nedaro netikru. Faktines šias susitarimo aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai, o svarbiausia pačių ieškovų paaiškinimai. Prašo ieškinį atmesti visa apimtimi ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. J. nurodė, kad su G. N. buvo artimos draugės ir sunkiu laikotarpiu kreipėsi į G. N. pagalbos. Nurodė, kad prašė jos nuvažiuoti į banką ir paimti kreditą, kad galėtų padengti buvusio sutuoktinio skolas. G. N. nurodė, kad pasitars su vyru, o vėliau sutiko. Kadangi reikėjo laiduotojo, G. N. kreipėsi į V. S., kad jisai laiduotų. Nuvažiavus į banką, pasirašė sutartį ir grįžo prie mašinos. Tada G. N. nuėjo su S. J. į banką nusiimti pinigų. S. J. davė G. N. pinigų, nes buvo skoloje. Kiek žino, tais pačiais metais 2008 m. S. J. važiavo kažką rašytis. Nurodė, kad kreditą dengė kartu su S. J.. Buvo keli kartai, kai iš Sedos kredito unijos pinigus pervedė porą kartų į banką G. ir S. N.. Nurodė, kad pinigus ir G. ir S. N. skolinosi S. J., nes jai tų pinigų nereikėjo. Gautais pinigais mokėjo kitus kreditus bei baudas. Prieš tai kredito negavo Sedos kredito unijoje, nes reikėjo laiduotojo. Nurodė, kad negirdėjo grasinimų iš S. J. G. ir S. N.. Susitarimo, kad I. ir S. J. buvo paimti pinigai, o G. ir S. N. ar V. S. naudos negavo, nesudarė. Kai nutraukinėjo santuoką, teismo neinformavo, kad G. ir S. N. yra jų kreditoriai. G. N. informuodavo ją, kad yra gautas laiškas iš banko, informuodavo, kiek reikia mokėti. Laiškai ateidavo, kai susidarydavo įsiskolinimas.

Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad G. ir S. N. iš matymo žino. Jie buvo atėję į banką, teiravosi dėl kredito sąlygų. Nurodė, kad klientai jokių abejonių nekėlė, jeigu būtų buvę kas nors neaišku klientams, būtų padėjusi, viską paaiškinusi. Jei asmenys keltų abejones, greičiausiai kreditas net nebūtų išduotas. Kam, išdavus kreditą, pinigai bus panaudoti, banko darbuotojai nežino, nes kreditai teikiami asmeninėms reikmėms. Nurodė, kad bendravimo metu įvertina kliento būklę. Apie kliento pajamas gauna duomenis iš Sodros duomenų bazės.

Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad G. N. yra sesuo, kuri 2015 m. kreipėsi į ją pagalbos, nes buvo paėmusi kreditą, kadangi ją gąsdino ir grasino. Apie paskolos paėmimą sužinojo 2015 m., kai G. N. buvo gavusi raštą iš Liudos, kad pasirašytų. G. ir S. N. pasakojo, kad važiavo į banką su I. J., S. J. ir V. S.. I. J. pasiėmė pinigus, ir kad G. ir S. N. neturi dokumentų iš banko. Kredito sutartį gavo iš banko teismui pateikti. Nurodė, kad G. N. yra sakiusi, jog I. J. buvo atvažiavusi bei ją gąsdino, mokė, ką reikės sakyti teismui. G. ir S. N. sakė, kad nieko negavo. Laiškus iš banko perskaitydavo S. N. sesuo. Yra žinoma, kad G. ir S. N. yra pasiėmę kreditą iš Sedos kredito unijos, ne sau, o kitiems žmonėms. Kadangi pašalpos yra gaunamos į Sedos kredito unijos sąskaitą, tai kredito dengimui pinigai yra nuskaičiuojami iš banko sąskaitos. Sedos kredito unijos darbuotojos suteikdavo G. N. kreditą, nes ši ateidavo raudodama, galvodamos, kad jai trūksta pinigų. Dėl neveiksnumo nustatymo pradėjo domėtis prieš tris mėnesius, anksčiau nesikreipė, nes neturėjo tokios informacijos. Nurodė, kad dviem broliams ji yra paskirta globėja, kadangi jie pripažinti neveiksniais. Brolių būklė nuo G. N. nesiskiria. Nurodė, kad G. N. sakinį perskaito, tačiau nesupranta jo esmės bei dažnai keičia nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl 2008 m. liepos 18 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 0700-2008-48037 pripažinimo negaliojančia.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), tai reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje - nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu ištirtų liudytojų duotų parodymų, nustatyta, kad ieškovams G. N. ir S. N. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio pažymomis Nr. 0114085 ir Nr. 0114086 nustatytas 35 procentų darbingumo lygis neterminuotai. 2008 m. liepos 18 d. Ieškovai G. N. ir S. N. su atsakovu V. S. AB DNB banke sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0700-2008-48037, pagal kurią kredito gavėjams – G. N., S. N. ir V. S. buvo suteiktas 25000,00 Lt kreditas, kuris pervestas į Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 10 punkte nurodytą kredito gavėjos G. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditas, remiantis Kreditavimo sutartimi turėjo būti grąžintas 2013 m. birželio 30 d., tačiau AB DNB bankui iki šiol nėra grąžintas. Ieškovai nurodo, kad gautus pinigus iš banko atidavė S. J., kadangi jis prašė ieškovų paimti kreditą. Ieškovai sudarytą kreditavimo sutartį ginčija sandorių negaliojimo pagrindais, nurodydami, kad: sandorį sudarė prieš savo valią; sudarant sandorį buvo apgauti; siekiant priversti ieškovus sudaryti kredito sandorį, jiems buvo grasinama; ieškovai dėl savo psichinės sveikatos būklės nors ir nėra pripažinti neveiksniais, tačiau vertinant tai, kad informacijos suvokimas bei analizė yra sutrikę, teigtina, jog jie negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės, planuoti bei numatyti savo veiksmų pasekmes, savarankiškai veikti gali tik nesudėtingose įprastose kasdienėse veiklose; atsakovas AB DNB bankas su ieškovais G. N. ir S. N. kredito sandorį sudarė iš esmės suklydus, t. y. turint klaidingą prielaidą (tyčia arba dėl didelio nerūpestingumo) apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis bei taikyti restituciją ir priteisti G. N. iš AB DNB banko 3069,00 Eur. Ieškovai taip pat nurodo, kad atsakovas V. S., norėdamas išvengti kredito mokėjimo bankui, kadangi kredito sutartyje yra nurodytas kaip vienas iš gavėjų, 2015 m. gegužės 21 d. surašė susitarimą, kuriame nurodė, kad visą kredito grąžinimo bankui naštą prisiima G. N. ir S. N., kadangi pinigus iš banko pasiėmė jie ir išleido savo reikmėms, o atsakovas V. S. pinigų negavęs. Susitarimo sudarymo data nurodoma 2008 m. liepos 18 d. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu 2015 m. gegužės 21 d. pasirašytą susitarimą su atsakovu V. S. dėl su AB DNB banku 2008 m. liepos 18 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 0700-2008-48037, kadangi susitarimą ieškovai sudarė prieš savo valią, jiems prigrasinus, nesuprasdami nei susitarimo turinio nei jo esmės, neturėdami supratimo apie šio dokumento reikšmę ir galinčius kilti padarinius.

Civiliniai teisiniai santykiai grindžiami sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnis). Šis principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, gali savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnis).

Ieškovai ieškinyje nurodo, kad atsakovas AB DNB bankas kredito sutartį sudarė iš esmės suklydus, t. y. turint klaidingą prielaidą (tyčia arba dėl didelio nerūpestingumo) apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.

Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (LAT 2002-01-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2003-11-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-1125/2003). Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas AB DNB banko darbuotojai, atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančią žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdami suklaidinti ieškovus), dėl kurių ieškovai buvo paskatinti sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį ir po jo sudarymo (LAT 2005-06-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-349/2005; 2006-11-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007-01-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2007-04-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2007-07-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008-10-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-458/2008; 2008-12-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-609/2008). Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog ieškovai G. N. ir S. N., imdami kreditą suprato, kad paėmus pinigus, juos reikia atiduoti bei į tai, kad tai ne pirmasis paimtas jų kreditas, kadangi iš byloje esančių įrodymų, matyti, jog ieškovai iš viso laikotarpiu nuo 2008-07-24 iki 2015-07-16 iš Sedos kredito unijos buvo pasiėmę 22 kreditus, teismas daro išvadą, kad jie suprato pasirašomos kredito sutarties esmę ir turinį. Be to, pažymėtina ir tai, kad jeigu tam tikras sandoris neatitinka jį sudariusio asmens vidinės valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti (LAT 2007-10-01 nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007). Ieškovai kredito sandorį ėmė ginčyti tik po to, kai I. ir S. J., kuriems iš tiesų buvo perduoti iš banko paimti pinigai, tai patvirtina I. J., nemokėjo kredito dengimui pinigų. Toks ieškovų elgesys, paneigia jų teiginius apie esą apgaule sudarytą kredito sandorį. Teismas ieškovų paaiškinimus laiko gynybine pozicija, siekiant išvengti prievolės.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas negali daryti išvados, kad AB DNB banko darbuotoja elgėsi nesąžiningai teikdami ieškovams pasirašyti kredito sutartį. Įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovo AB DNB banko darbuotoja buvo nesąžininga, ieškovai nepateikė. Teismas yra įsitikinęs, kad šiuo atveju ieškovai sąmoningai, aiškiai suvokdami savo veiksmų esmę bei galimas pasekmes ir jų siekdami, laisva valia pasirašė minėtą kredito sutartį ir tuo pagrindu prisiėmė atsakomybę už prievolės pagal kredito sutartį vykdymą. Taigi konstatuotina, kad ieškovai neįrodė, jog kredito sutartis sudaryta dėl apgaulės, todėl nėra teisinio pagrindo kredito sutartį pripažinti negaliojančia.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovai, ginčydami sudarytį kredito sutartį su AB DNB banku, nurodo, kad dėl savo negalios, negalėjo suprasti savo veiksmų ir išreikšti tikrosios valios. Taip pat ieškovai nemoka nei skaityti nei rašyti. Teismas, vertindamas šiuos ieškovų teiginius nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovams G. N. ir S. N. yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Iš UAB „A. Biržiškos sveikatos centro“ pateiktos gydytojo psichiatro D. E. informacijos, matyti, jog ieškovams G. N. ir S. N. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra, ar jis minimalus, ligos kodas F71.0. Gydytojas įvertinęs šių žmonių būklę nurodė, kad ieškovų informacijos suvokimas bei analizė yra sutrikę, teigiama, kad jie negali suprasti savo veiksmų esmės, jų planuoti bei numatyti savo veiksmų pasekmes, savarankiškai veikti jie gali tik nesudėtingose, įprastose kasdienėse veiklose. CK 1.84 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens, kuris dėl psichikos sutrikimo įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, toje srityje sudarytas sandoris negalioja. Teismas, remdamasis aukščiau nurodytais argumentai, konstatuoja, jog ieškovai nėra pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodžius aplinkybių, jog ginčo sutarties sudarymo metu teismo sprendimu būtų buvęs apribotas ieškovų veiksnumas, nėra pagrindo kreditavimo sutarties sudarytos su banku pripažinti negaliojančia CK 1.84 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pažymėtina, jog remiantis minėtomis aplinkybėmis, nėra teisinio pagrindo kredito sutartį pripažinti negaliojančia ir CK 1.89 straipsnio prasme, kadangi nėra įrodyta, jog ieškovai nesuprato savo veiksmų reikšmės pasirašydami su banku kredito sutartį bei gaudami kreditą. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovai bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog supranta, kad pasiėmus kreditą, reikia jį grąžinti bei patvirtino, kad ir anksčiau yra ėmę kreditus, bet visus juos jau yra grąžinę.

Ieškovai ieškinyje taip pat nurodė, kad sudarant kredito sutartį buvo apgauti bei kredito sutartis sudaryta jiems grasinant. Remiantis CK 1.91 straipsnio nuostatomis dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąją šalimi ar dėl susidėjusių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu, nustatyta, kad siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu pagal šį straipsnį, grasinimas turi būti realus. Ištyrus ieškovų duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuojama, kad ieškovai grasinimus nurodė kaip S. J. prašymą paimtą kreditą, kad jis ne tik gražiuoju, tačiau ir piktuoju prašė paimti kreditą, sakydamas, kad gali sudegti ieškovų namai. Ieškovai nesugebėjo detalizuoti grasinimų, tiksliai nenurodė, kaip jiems buvo grasinta. Atsižvelgiant į byloje esančių kitų asmenų paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad niekas nebuvo girdėjęs apie grasinimus G. ir S. N. bei į G. ir S. N. paaiškinimus, kuriuose jie nurodė, kad jiems buvo grasinama prašant paimti kreditą, teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo kredito sutartį pripažinti negaliojančia remiantis CK 1.91 straipsnio nuostatomis, kadangi ieškovai neįrodė, kad iš tiesų jiems buvo grasinama prieš paimant kreditą iš AB DNB banko.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų teiginius dėl jų atžvilgiu trečiųjų asmenų – I. ir S. J., panaudotos pagaulės sudarant kredito sutartį su AB DNB banku, paneigia byloje esantis Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono Policijos komisariato 2015 m. birželio 4 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 86-73-A5-750, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad „2008-07-18 G. N., S. N. ir V. S. iš banko AB DNB Nord banko paėmė 25000,00 Lt paskolą, kurią paskolino S. J. ir I. J., o pastarieji įsipareigojo mokėti įmokas, tačiau nuo 2013 m. rugsėjo mėn. jų nebemoka ir dėl ko bankas V. S. bei G. ir S. N. išsiuntė pranešimus apie susidariusią skolą. 2015-05-26 G. N. savo pareiškimu prašo I. ir S. J. nubausti įstatymo numatyta tvarka motyvuodama tuo, kad jie apgaule užvaldė svetimą turtą. Išanalizavus surinktą medžiagą, matyti, kad G. ir S. N. bei V. S. 2008-07-18 gautą paskolą žodiniu susitarimu paskolino I. ir S. J., kas rodo, jog tarp šalių yra iškilę civiliniai santykiai.<...> Šiuo atveju pinigai buvo gauti ne apgaulės ar sukčiavimo būdu, o tarpusavio žodiniu susitarimu, todėl įvykyje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio (sukčiavimas) nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir ikiteisminio trimo pradėti nėra teisinio pagrindo. Tokiais atvejais ginčas tarp šalių spręstinas civilinės teisinės priemonėmis, dėl ko G. N. siūlytina kreiptis į teismą.“ Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į ieškovų duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog ieškovai paskolą I. ir S. J. paskolino žodiniu susitarimu, nesant apgaulės ar sukčiavimo. Todėl, kaip jau buvo minėta, sandori pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio nuostatomis, nėra teisinio pagrindo.

Paminėtina ir tai, jog vadovaujantis CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktu preziumuojama, jog šalis patvirtino sandorį, jei jį visiškai ar iš dalies įvykdė. Byloje nustatyta, jog G. ir S. N. 2008-07-18 su AB DNB banku sudarytą paskolos sutartį vykdė, o būtent ieškovės G. N. banko sąskaitoje kaupdami lėšas įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymui. Byloje nustatyta, jog didžiąją dalį piniginių lėšų į G. N. sąskaitą įnešė tretieji asmenys I. ir S. J. bei jų artimieji, viso 2172,15 Eur (7500,00 Lt). Tačiau byloje yra nustatyta, jog ir patys ieškovai yra pinigines lėšas įnešę į G. N. banko sąskaitą, esančią AB DNB banke, paskolos grąžinimui, o būtent: 2009-05-07 G. N. į savo banko sąskaitą įnešė 173,77 Eur (600,00 Lt), o S. N. 2009-08-07 į G. N. banko sąskaitą įnešė 291,07 Eur (1005,00 Lt). Vadovaujantis CK 1.79 straipsnio 1 dalimi, šalis patvirtinusi sandorį, netenka teisės jo ginčyti. Akivaizdu, jog tiek patys ieškovai, tiek asmenys G. ir S. N. įsipareigoję grąžinti paimtą kreditą, t. y. I. ir S. J. su savo giminėmis, patvirtino 2008 m. liepos 18 d. G. N., S. N. ir V. S. su AB DNB banku pasirašytą kreditavimo sutartį Nr. 0700-2008-48037, todėl ieškovai G. ir S. N. netenka teisės šio sandorio ginčyti.

Dėl susitarimo sudaryto 2008 m. liepos 19 d. su V. S. pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 21 d. AB DNB bankas ieškovams atsiuntė pranešimą Nr. 6/20130921 dėl pradelstų sumų padengimo, kuriame nurodyta, jog ieškovai nepadengė mokėtinų sumų. Kaip nurodo ieškovai, kadangi nemoka nei skaityti nei rašyti, į gautą laišką nereagavo. Bankui, nesulaukus mokėjimo iš ieškovų, skolos perduotos skolų išieškojimo įmonei Lindorff, kuri nusiuntei V. S. pranešimą apie įsiskolinimą. V. S., siekdamas išvengti kredito mokėjimo bankui, paruošė dokumentą - susitarimą, kuriame nurodė: ieškovai patvirtina, kad V. S. nei grynais pinigais nei pavedimu negavo jokios pinigų sumos iš gautos paskolos; V. S. patvirtina, kad jokių pinigų, gavus kreditą, jam nei grynais nei bankiniu pavedimu nebuvo duota; susitarimu šalys susitaria, kad kreditą 25000,00 Lt AB DNB bankui grąžins ieškovai. Susitarimo data nurodyta 2008 m. liepos 18 d. Ieškovai tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad V. S. paruoštą susitarimą pasirašė ne 2008 m. liepos 18 d., kaip nurodyta sudarytame susitarime, o 2015 m. Nurodė, kad pas ieškovus atvyko V. S. sugyventinė Liuda bei liepė pasirašyti susitarimą. Nurodė, kad susitarimas jau buvo pasirašytas V. S.. Ieškovams buvo pasakyta, jog šiame susitarime nurodyta, kad paimtą kreditą grąžins per pusę su V. S.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nemoka nei skaityti nei rašyti, jie pasirašė susitarimą. Vėliau paaiškėjus tikrajai susitarimo esmei, ieškovai prašo šį susitarimą pripažinti negaliojančiu sudarius jį prieš ieškovų valią, jiems prigrasinus, nesuprantant nei susitarimo turinio nei esmės, neturint supratimo apie dokumento reikšmė ir galinčius kilti padarinius.

Pagal CK 1.90 straipsnį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartyje J. G. v. S. M. byloje Nr. 3K-3-504/2008). Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis L. L. v. V. L. ir kt. byloje Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“ byloje Nr. 3K-7-378/2005).

Taigi suklydimas laikomas esminiu, kai buvo suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis L. L. v. V. L. ir kt. byloje Nr. 3K-3-974; 2005 m. spalio 19 d. nutartis AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“ byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. spalio 26 d. nutartis A. B. v. S. D. byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis E. M. v. R. K. byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis A. B. v. T. P. ir kt. byloje Nr. 3K-3-150/2007).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį.

Vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas), svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą. Šiam faktui nustatyti neabejotinai svarbūs yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovams nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, ieškovai nėra baigė mokyklų bei nemoka nei skaityti nei rašyti. Iš ieškovų duotų teismo posėdžio parodymų matyti, kad jiems susitarimo turinys nebuvo atskleistas, jiems buvo nurodyta, kad jie gautus pinigus iš banko gražins per pusę su V. S.. Taip pat teismas vertina tai, kad susitarimas sudarytas ne ta data, kuri nurodyta sutarime. Taip patvirtinto ir atsakovas V. S., duodamas parodymus ir pateiktame teismui atsiliepime į ieškinį bei nurodydamas, kad susitarimą sudarė ne 2008 metais, o vėliau, Teismas konstatuoja, jog V. S., nors ir negavo pinigų pagal kredito sutartį, tačiau būdamas bendraskoliu, skolą bankui privalo atlyginti solidariai. Atsižvelgiant į tai, kad bankui nebuvo žinoma apie sudarytą susitarimą, šalys lieka ir toliau solidariai atsakingos bankui. Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas, susitarimą datuotą 2008 m. liepos 18 d., pripažįsta negaliojančiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Remiantis bylos duomenimis, atsakovas AB DNB bankas už advokato pagalbą sumokėjo 2420,00 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) maksimalūs dydžiai yra apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, o nuo 2015 m. kovo 20 d. – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus koeficientas yra 2,5, 8.17 punkte už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1, 8.19 punkte už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,1. Byloje vyko keturi teismo posėdžiai, kuriuose atstovavo atsakovo atstovai – advokatė bei advokato padėjėjas. Pirmasis teismo posėdis vyko 2016-03-29, kuriame atsakovę atstovavo advokatė I. U., kuris truko penkiolika minučių. Antrasis teismo posėdis vyko 2016-05-24, kuriame atstovą atstovavo advokato padėjėjas E. S. bei truko vieną valandą. Trečiasis teismo posėdis vyko 2016 m. liepos 14 d., kuriame atsakovą atstovavo advokatė I. U., kuris truko penkias valandas. Ketvirtasis teismo posėdis vyko 2016 m. liepos 20 d., kuriame atsakovą atstovavo advokatė I. U., kuris truko tris valandas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas AB DNB bankas pateikė užmokesčio už teisines paslaugas apskaičiavimo detalizaciją, kurioje nurodyta, kad už dokumentų ir teisinės situacijos atsiliepimui į ieškinį parengti analizei, atsiliepimo į ieškinį surašymui prašoma priteisti 1500,00 Eur suma bei už atstovavimą teisme – 500.00 Eur, viso 2420,00 Eur (su PVM). Kadangi atsakovas AB DNB bankas prašė priteisti už atstovavimą teisme 500,00 Eur bei į aukščiau nurodytas Rekomendacijų normas, už atstovavimą teismo posėdžiuose, kurie truko iš viso daugiau nei devynias valandas, teismas daro išvadą, kad pagrįstos atstovavimo išlaidos yra 500,00 Eur, kadangi ši suma yra mažesnė, nei rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis, teismas laiko šias išlaidas pagrįstomis. Atsakovas AB DNB bankas, taip pat prašo priteisti už dokumentų ir teisinės situacijos atsiliepimui į ieškinį parengti analizei bei atsiliepimo į ieškinį surašymui – 1500,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, į tai, kad atsakovo atstovė pateikė kelis dokumentus, nesusijusius su trūkumų šalinimų, teismas pagrįstai konstatuoja, jog šios bylinėjimosi išlaidos taip pat pagrįstos bei priteistinos iš ieškovų G. ir S. N., todėl bendroje sumoje iš ieškovų G. ir S. N., teismas priteisia 2420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB DNB bankui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog atsakovo AB DNB bankas priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kadangi šioje dalyje teismas ieškinį atmetė.

2015 m. lapkričio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – VGTP) tarnybos Šiaulių skyrius priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. N. ir S. N., kuriuo nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą bei 100 proc. atleisti G. ir S. N. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. 2016 m. liepos 25 d. VGTP tarnybos Šiaulių skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad valstybė patyrė 594,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalyje dėl sandorio sudaryto su atsakovu AB DNB banku ieškinys atmestas, o kitoje dalyje dėl susitarimo sudaryto su V. S., teismas ieškinį tenkino, konstatuotina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį iš dalies turėtų būti priteisiamos iš atsakovo V. S.. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Remiantis aukščiau išdėstytu, kadangi ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patenkinus ieškinį iš dalies, žyminis mokestis, priteisiamas iš dalies – 41,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos, mažintinos iki 298,00 Eur, ir priteistini iš atsakovo V. S. valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalis 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodo, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokėtos iš valstybės lėšų, kadangi teismo turėtos pašto išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos išlaidų sumos, remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovų G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovams AB DNB bankui, j. a. k. 112029270, atsakovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims I. J., ir S. J., tenkinti iš dalies.

Pripažinti susitarimą sudarytą 2008 m. liepos 19 d. tarp ieškovų G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), su atsakovu V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš ieškovų G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 2420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovo AB DNB bankas, j. a. k. 112029270, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 298,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovams G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), suteiktą antrinę teisinę pagalbą, Valstybei.

Šias bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas – 73000, įmokos kodas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo – 5660, o dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimo – 5630, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė