Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB BnP Finance ieškinį atsakovei J. R. dėl 611,50 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo pateiktais duomenimis, atsakovei buvo suteiktas 500,00 EUR vartojimo kreditas už 152,80 EUR kredito mokestį. Nurodytos sumos atsakovės turėjo būti grąžintos ieškovui dvidešimt keturiomis mėnesinėmis įmokomis, mokant po 27,20 EUR.

Kadangi atsakovė laiku ir tinkamai pareigos grąžinti skolą nevykdė, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 611,50 EUR sumą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovas pateikė rašytinį prašymą bylą nagrinėti jo atstovui posėdyje nedalyvaujant. Ieškovo prašymas tenkintinas ir byla nagrinėjama AB BnP Finance atstovui posėdyje nedalyvaujant.

Atsakovė J. R. pateiktu atsiliepimu į ieškinį, su juo sutiko iš dalies ir nurodė, kad su ieškovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. hwr3cmdn (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 500 eurų vartojimo kreditas už 152,80 eurų kredito mokestį 24 mėn. terminui. Suteiktą vartojimo kreditą pagal sutartį J. R. turėjo grąžinti dalimis, mėnesinėmis įmokomis po 27,20 eurų, tačiau įvykdyti sutartinių įsipareigojimų pilnai neturėjo galimybės, nes turi kitų įsipareigojimų ir yra skolinga dar trims greitųjų kreditų įmonėms – viso 4207,55 eurų sumą. Atsakovės teigimu, šie duomenys apie skolas yra skelbiami ,,monocreditinfo‘‘ duomenų bazėje.

Atsakovė nurodė, kad 2015-08-11 tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta dar viena Kredito išdavimo sutartis Nr. h74yc3sr, pagal kurią atsakovė yra pasiskolinusi 50 EUR kreditą už 25,60 EUR kredito mokestį ir 2,50 EUR palūkanų. Dėl šios kredito sutarties yra gavusi Trakų r. apylinkės teismo 2016-01-05 priimtą įsakymą. Šią sumą padengė 2016-01-21. Atsakovė pažymėjo, kad mokėti ieškovui įmokas laiku neturi galimybės. Nurodė, kad su ieškovu sudarė vartojimo kredito sutartį, nes nepajėgė laiku įvykdyti kitų įsipareigojimų. Abu kreditai buvo imti norint padengti kitus įsipareigojimus, dėl turimų skolų nurodė patirianti daug streso, todėl kreipėsi į gydytojus. Dėl patiriamo streso ir dėl to kylančių sveikatos problemų prarado darbą UAB „Palink“, o nuo 2015-11-23 pradėjo dirbti UAB „Maxima“. Atsakovės darbo užmokestis yra minimalus. Gyvena viena nuomojame bute Vilniuje. Atsakovės teigimu, ieškovas, suteikdamas vartojimo kreditą, turėjo matyti, kad atsakovė turi įsiskolinimų kitoms greitųjų kreditų įmonėms. Atsakovė atsižvelgiant į įvardintas faktines aplinkybes, prašė sumažinti iš jos prašomas priteisti palūkanas.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimo nėra gauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei posėdyje nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-05-31 šalys sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. hwr3cmdn (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 500,00 EUR kreditas 24 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą dvidešimt keturiomis mėnesinėmis įmokomis po 27,20 EUR ir sumokėti 152,80 EUR kredito mokestį iki 2017-05-28 (b. l. 19-27, 28).

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas numatė, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 1 ir 4 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (CK 1.39 str. 1 d.). Atsakovė, sudarydama kredito sutartį, ją pasirašė, jos nutraukimo neginčija, todėl laikytina, kad atsakovė sutiko su sutarties sąlygomis, kredito mokesčio suma ir palūkanų dydžiu ir galėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė, vadovaujantis sutarties 4.2.1.3. ir 4.2.1.5. punktais patvirtino, kad susipažino ir sutinka su sutarties nuostatomis (b. l. 22).

Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pagrindinės prašomos skolos sumos priteisimo, tačiau atsakovė prašo sumažinti iš jos prašomas priteisti palūkanas. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties – atsakovė įsipareigojo ieškovui sumokėti 152,80 EUR kredito mokestį – palūkanas (b. l. 28). Vertinant šalių sutartas palūkanas, pažymėtina, kad jos atlieka atlyginimo (mokesčio už pinigų skolinimą) funkciją, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (LR CK 6.872 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanos) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma. Pasak kasacinio teismo, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Kadangi šalys dėl pelno (mokėjimo) palūkanų buvo susitarusios sutartimi, tai pagal CK 6.233 str. sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o, joms nepavykus susitarti, – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 str. 2 d. nustatyta, kad vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutartis šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Be to, CK 6.223 str. 3 d. nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014). Šiuo atveju teisme nebuvo nagrinėjamas reikalavimas dėl sutarties sąlygų modifikavimo, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė J. R. būtų atsisakiusi sutarties ar kai kurių jos sąlygų, todėl teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo šalių sutartas mokėjimo palūkanas mažinti.

Taip pat teismas pažymi, kad šalys, sudarydamos sutartį sutarė dėl 27,04 procentų metinės palūkanų normos. Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 13,15 EUR palūkanų, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo (b. l. 7). Nurodytos palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.261, 6.210 str.). Tai yra kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją atliekančios palūkanos. Jos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolos dalimi.

Kaip jau buvo minėta, atsakovė J. R., sudarydama kredito sutartį, ją pasirašė, tuo patvirtindama, kad sutinka su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir palūkanų dydžiu. Šių sutarties nuostatų iki ieškovas nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo neginčijo. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 ir 2 dalių nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje nustatė, kad metinė palūkanų norma yra 27,04 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su kredito sutartimi atsakovei buvo pateiktas kredito grąžinimo grafikas, kuriame nurodyta kiekvieną mėnesį mokėtina sutartinių palūkanų suma. (b. l. 28) Atsižvelgiant į įvardintas aplinkybes, teismo vertinimu nėra pagrindo mažinti šalių sutartimi sulygtų palūkanų dydžio, nes nustatytos 27,04 proc. palūkanos atitiko šalių valią ir nepažeidė atsakovės, kaip vartotojos teisių ar interesų.

Atsižvelgiant į atsakovės įvardintas aplinkybes apie sunkią jos materialinę padėtį pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos vardu turimą turtą ir esamas pinigines lėšas bankų sąskaitose, taip pat, vadovaujantis LR CPK 178 str. nuostatomis neįrodė, kad viena privalo nuomotis butą ir jos pajamos yra minimalios arba turi problemų su sveikata. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams (b. l. 61-63) įrodo atsakovės neatsakingą požiūrį į pinigų skolinimąsi, kadangi atsakovė, iš anksto žinodama, kad savo sutartinių įsipareigojimų įvykdyti negalės, teikia prašymus suteikti jai kreditus, o sudarytų sutarčių nevykdydama pažeidžia kreditorių interesus.

Apibendrindamas teismo išanalizuotas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas pažymi, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Aukščiau teismo išanalizuotais duomenimis nustatyta, kad atsakovė pareigos laiku ir tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 467,78 EUR negrąžintos kredito dalies, 130,57 EUR kredito mokesčio, 13,15 EUR palūkanų – tenkintinas visiškai.

LR CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro penkis procentus per metus, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistina 136,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (15 EUR žyminio mokesčio (b.l. 18) ir 121,00 išlaidų už procesinių dokumentų parengimą (b. l. 9, 16)) (CPK 93 str. 1 p.).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 93, 96 str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-288 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. R. 467,78 EUR negrąžintos kredito dalies, 130,57 EUR kredito mokesčio ir 13,15 EUR palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 611,50 EUR, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-01-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 136,00 EUR, AB BnP Finance naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.