Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad jis kreipėsi į Inspekciją, kad atliktų tyrimą ir išsiaiškintų, ar nebuvo pažeistas Asmens duomenų įstatymas, kuomet pasinaudojant pareiškėjo žmonos V. Ž. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateiktais dokumentais, jo duomenys (vardas, pavardė, adresas) buvo perduoti trečiosioms šalims – Statybų inspekcijai. Tikrino jo turtą, privalomąjį nurodymą surašė jam, nors žmona yra bendraturtė. Tačiau Inspekcija priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą, neatsakė į jo klausimus.

Nurodo, kad dėl netinkamo disponavimo jo duomenimis kreipėsi ir į Seimo kontrolieriaus instituciją. 2020 m. rugpjūčio 13 d. gavo pažymą.

Mano, kad Inspekcija veikė aiškiai nekvalifikuotai. Todėl už patirtus neigiamus išgyvenimus, padidėjusį kraujo spaudimą, nemigą, stresą, emocinę depresiją, neigiamas emocijas, reputacijos žlugdymą, neigiamos nuomonės apie valstybines institucijas formavimą, pasitikėjimą valstybe žlugdymą bei už cinišką valstybės pareigūnų tyčiojimąsi ir savo tiesioginių pareigų nekompetetingą atlikimą ir biurokratizmą prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. Ž. 2020 m. liepos 13 d. pateikė Inspekcijai skundą dėl neteisėto asmens duomenų perdavimo (b. l. 28). Skunde pareiškėjas nurodė, kad Statybos inspekcija 2020 m. vasario 11 d. tikrino jam priklausančius statinius adresu (duomenys neskelbtini), kad šį patikrinimą iniciavo Administracijos darbuotoja, pasinaudojant jo sutuoktinės V. Ž. pateiktais dokumentais. Skunde pareiškėjas prašo Inspekcijos pateikti jam atsakymus į klausimus: 1) kokiu teisiniu pagrindu pasinaudodami žmonos V. Ž. pateiktais dokumentais Administracijos skyriaus darbuotoja iniciavo Statybos inspekcijos patikrinimą jam priklausančių statinių; 2) prašė nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu remiantis savivaldybės darbuotoja naudodama vieno fizinio asmens pateiktus duomenis tikrina kito fizinio asmens duomenis; 3) prašė nurodyti, kokiu Administracijos nuostatų punktu remiantis darbuotoja iniciavo Statybos inspekcijos patikrinimą ir perdavė kitai institucijai jai pateiktus duomenis.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad Inspekcija Sprendime neatsakė į jo skunde iškeltus klausimus, t. y. ar nebuvo pažeistas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuomet pasinaudojant pareiškėjo žmonos V. Ž. Administracijai pateiktais dokumentais, jo duomenys (vardas, pavardė, adresas) buvo perduoti trečiosioms šalims – Statybų inspekcijai.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnyje yra numatyta, kad Inspekcija stebi, kaip taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – ir BDAR) ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 23 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

BDAR 4 straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad asmens duomenys - bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma, pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

BDAR 4 straipsnio 2 punktas numato, kad duomenų tvarkymas - bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise.

Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); d) tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas); f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas). To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš sąlygų, numatytų BDAR 6 straipsnyje.

Pagal ADTAĮ 24 straipsnio 1 punktą, skundą Inspekcijai gali pateikti: 1) duomenų subjektas, nurodytas BDAR 77 straipsnio 1 dalyje, dėl BDAR pažeidimų; 2) duomenų subjektas - dėl šio ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų; 3) fizinis ar juridinis asmuo - dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus 61 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 7 dalį ir 68 straipsnio 2 dalį, pažeidimų. ADTAĮ 24 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad prie skundo, kurį pateikia pareiškėjo atstovas, turi būti pridėtas pareiškėjo atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas.

ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo nagrinėti skundą pagrindai: 1) skundas ar jo dalis neatitinka šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų skundo turiniui. Šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos nenurodymas skunde negali būti pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą, jei skundas be šios informacijos gali būti nagrinėjamas; 2) skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai; 3) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta priežiūros institucijoje, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų; 4) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme; 5) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijoje; 6) dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas; 7) skundo tekstas neįskaitomas, neaiškiai suformuluotas pareiškėjo prašymas ar skundo turinys nesuprantamas;

8) nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai.

ADTAĮ 28 straipsnis nustato teisę priežiūros institucijai pareikalauti iš pareiškėjų papildomos informacijos bei dokumentų, reikalingų skundui nagrinėti, kartu įpareigojant išaiškinti papildomos informacijos bei dokumentų nepateikimo padarinius.

ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant skundo nagrinėjimas nutraukiamas, tarp kurių yra ir: paaiškėja, kad yra šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2–6, 8 punktuose nurodytas pagrindas (nurodyti pagrindai) atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį (2 punktas); pareiškėjas priežiūros institucijos reikalavimu nepateikia papildomų dokumentų ir (ar) informacijos, be kurių neįmanoma išnagrinėti skundo ar jo dalies (3 punktas).

Pareiškėjas, be kita ko, tikslindamas skundą Inspekcijai nurodė, kad skundžia Administracijos veiksmus, tačiau Administracijos veiksmai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka ne Inspekcijai. Administracijos veiksmų apskundimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.