- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-25
- Bylos Nr.
- 2-4442-896/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03789-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- E. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant pareiškėjui E. J., jo atstovei pagal įstatymą L. J. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo E. J., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. J., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. dėl juridinio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu jam priklausantį palikimą pagal D. M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2006-09-13 sudarytą testamentą priėmė jo motina L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Pareiškėjas E. J. paaiškino, kad D. M. J. buvo jo senelė. Po jos mirties kaip palikimas liko butas. Tuo butu rūpinosi jo mama.
Pareiškėjo E. J. atstovė pagal įstatymą L. J. paaiškino, kad D. M. J. buvo E. J. senelė. Jos palikimą sudaro tiktai butas ir jame esantys namų apyvokos daiktai. Kito vertingo turto nebuvo. Jokių skolų ir įsipareigojimų, susijusių su turtu, nėra. Po D. M. J. mirties ji sūnaus vardu tuo turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius.
Suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atstovas ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Nustatyta, kad E. J. gimė 1998-12-04, tėvai G. J. ir L. J. (b.l. 6). D. M. J. mirė 2011-01-13 (b.l. 8). D. M. J. 2006-09-13 testamentu butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje, paliko vaikaičiui E. J. (b.l. 9). VĮ „Registrų centras“ duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje, nuosavybės teise priklauso D. M. J. (b.l. 10-12). D. M. J. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje (b.l. 13). Iš notaro liudijimo matyti, kad po D. M. J. mirties dėl jos turto paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. L. J. 2012-11-29 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi išduotas leidimas priimti mirusios D. M. J. palikimą pagal testamentą sūnaus E. J. vardu (b.l. 15-18). UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ nurodė, kad L. J. jų įmonei už komunalines paslaugas moka nuo 2011-03-01 (b.l. 19), pilnai atsiskaičiusi iki 2014-08-01 (b.l. 20). D. M. J. ir J. J. išsituokė 1976-12-27 (b.l. 21). L. J. ir E. J. gyvenamąją vietą deklaravę adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone (b.l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Asmuo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (civilinė byla Nr. 3K-3-586/2007).
LR CK 5.50 str. 1 d. nurodo, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis LR CK 2.7 str. 1 d. už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir jo įstatyminės atstovės paaiškinimų matyti, kad po D. M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą priėmė jo motina L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti. Ji po D. M. J. mirties rūpinosi likusiu butu, mokėjo mokesčius. Šį daiktą ji laikė paveldėtu sūnaus E. J., o juo rūpinosi kaip nepilnamečio sūnaus atstovė. Tokie pareiškėjo atstovės veiksmai atitinka faktinio palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti sampratą. Dėl palikimo priėmimo fakto pradedant paveldimą turtą faktiškai valdyti prieštaraujančių nėra, todėl laikytina, kad pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Nuo turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tą faktą (CPK 445 str.), todėl turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties nepilnamečio E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą priėmė jo motina L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pranešti Centrinei hipotekos įstaigai (Testamentų registras apie palikimo priėmimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.