Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 89.121,00 Lt už aplinkai padarytą žalą. Nurodė, jog 2012 m. birželio 26 d. patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) miesto bendro naudojimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) aikštėje, buvo neteisėtai nugenėtos mažalapės liepos, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Neteisėtai nugenėjus medžius, buvo pažeistas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87, 9 punkto reikalavimai. Nugenėti medžiai priskirtini saugotiniems. Todėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui T. Z. 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje buvo skirta 300,00 Lt administracinė bauda. Lietuvos arboristikos centro 2013 m. liepos 22 d. išvadoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) aikštėje nugenėti medžiai buvo 105 mažalapės liepos ir 1 paprastasis klevas. Be nustatyta tvarka išduoto leidimo nugenėjus 105 mažalapes liepas ir 1 paprastąjį klevą, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos veiksmais buvo padaryta 89.121,00 Lt žala aplinkai, kuri apskaičiuota pagal Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl- 343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog medžių nugenėjimas žalos gamtai nepadarė, nes 2012 m. pavasarį visi medžiai sužaliavo. Todėl nesant visų sąlygų atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo sutikti sumokėti prašomą sumą žalai atlyginti. Nors neteisėtas medžių nugenėjimas užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais padaroma žala gamtai. Atsakovas 2009 m. planavo sutvarkyti (duomenys neskelbtini) miesto aikštę, pagal šį projektą buvo nutarta 2011 m. iškirsti aikštėje augusias liepas ir apželdinimą padaryti iš naujo. (duomenys neskelbtini) seniūnas pažeidė nustatytą tvarką, nes negavo leidimo iškirsti medžius, tačiau dėl to buvo nubaustas administracine tvarka ir sumokėjo baudą. Augę medžiai kėlė grėsmę žmonėms ir eismo saugumui, todėl medžiai buvo išgenėti tinkamai. Tai patvirtina Lietuvos arboristikos centro išvada, kurioje nurodyta, kad buvo padaryta žala vienam klevui. Todėl nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo padaryta žala gamtai. Pagal Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 4.17. punktą želdiniai, kurie yra numatyti kirsti, atlikus želdynų ir želdinių inventorizavimą, gali būti kertami neatlyginus jų atkuriamosios vertės, todėl net ir nukirtus šiuos medžius, žala gamtai tokiais veiksmais nebūtų padaryta. Be to, šiuo metu yra įgyvendintas (duomenys neskelbtini) aikštės rekonstrukcijos projektas su nauju apželdinimu, po kurio iš 105 liepų liko 26 liepos. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atliko visas privalomas procedūras bei veiksmus, kad būtų išvengta neigiamų gamtos elementų pokyčių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ieškovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 1.056 Lt padarytos žalos aplinkai. Priteisė iš atsakovo 32 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta veikla, dėl kurios atsiranda ar gali kilti žala aplinkai. Pagrindinė šios deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, tai yra, kad ji skirta grąžinti nukentėjusįjį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Byloje nustatyta, kad medžiai buvo nugenėti neturint leidimo, tai yra neteisėtais veiksmais, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsakovas ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas pripažino padarytą teisės pažeidimą, nutarimo administracinėje byloje neapskundė, baudą sumokėjo, todėl yra pagrindas pripažinti, kad tokie neteisėti atsakovo veiksmai yra pagrindas taikyti jam deliktinę atsakomybę. Tuo atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Šiuo atveju ieškovas žalą apskaičiavo vadovaudamasis Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 bei Aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl- 343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Iš 2013 m. gruodžio 2 d. nuostolių gamtai, padarytų neteisėtai nugenėjus medžius, apskaičiavimo matyti, kad neteisėtai nugenėjus 105 liepų viršūnes padaryta žala aplinkai sudaro 88.065,00 Lt, nukirtus vieno paprastojo klevo viršūnę, padaryta žala aplinkai – 1.056,00 Lt, iš viso žala aplinkai sudaro 89.121,00 Lt. Tačiau teismas gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius. Pagal byloje esančią 2013 m. liepos 22 d. Lietuvos arboristikos centro išvadą 2012 m. lapkričio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. VR-9.1.-76 nustatyti veiksmai 105 mažalapių liepų gyvybinių funkcijų nepažeidė, išskyrus vieno paprastojo klevo. Siekiant išvengti medžių savaiminio skilimo dėl išsivysčiusių padidinto tankio stresinių šakų, medžių genėjimas, nugenint atžalų viršūnes, buvo tinkamas (išskyrus vieno paprastojo klevo genėjimo atvejį). Be to, 2013 m. rugsėjo 6 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos protokolas patvirtina, kad pritarta projektui „(duomenys neskelbtini) aikštės parko sutvarkymas“ bei parko medžių kirtimui ir naujų atsodinimui. Suderinus su Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros vedėju bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiąja specialiste, 2013 m. rugsėjo 9 d. išduotas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, kuriuo leista pagal pateiktą prašymą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti kirtimo darbus pagal parko rekonstrukcijos techninį projektą. Šiuo metu iš atsakovo pateiktų įrodymų bei paaiškinimo matyti, kad šis projektas įgyvendintas, liko tik 26 liepos, kitos liepos ir klevas iškirsti, o dėl likusių liepų kirtimo taip pat sprendžiamas klausimas, nes planuojama užbaigti (duomenys neskelbtini) aikštės rekonstrukcijos projektą. Todėl teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 1.056,00 Lt (už paprastąjį klevą) padarytos žalos aplinkai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog pagal Aplinkos ministerijos 2013 m. spalio 22 d. išaiškinimą nuostoliai gamtai turi būti skaičiuojami, jeigu konstatuojama, kad pablogėjo medžių funkcinės savybės, sumažėjo jų teigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės galimybės naudotis jais viešųjų interesų reikmėms. Lietuvos arboristikos centro 2013 m. liepos 22 d. arboristikos išvadoje nurodyta, jog dėl ilgalaikio netinkamo, žalojančio genėjimo suformuota netipiška rūšiai, “silpna” laja, medžio biomechaninis gyvybingumas (statika) prastėja, kamienai distrofiški, sužaloti, luoši, abiotiški ir biotiškai paveikti. Ateityje kai kuriems medžiams neišvengiamas savaiminis, ar dėl kitokių priežasčių, skilimas, išvirtimas. Pagrindinėje išvadoje nurodoma, jog medžių būklė patenkinama, neabejotina distrofinio, sudarkyto augimo pasekmė yra žala medžių estetikai ir visuomeninei aplinkai, medžiai perspektyvoje pavojingi juos supančiai aplinkai, gyventojams, kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta veikla, dėl kurios atsiranda žala aplinkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Šios įstatymo nuostatos taikymas turi būti derinamas kartu su CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog medžiai buvo genėjami vadovaujantis Genėjimo taisyklių 34.2 punkto nuostatomis. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais, leidimo buvimas ar nebuvimas genėjimo darbams neturi tiesioginės ar netiesioginės įtakos, dėl kurios atsiranda žala aplinkai. Medžių ir krūmų genėjimo reikalavimus nustato Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės, kurios nebuvo pažeistos. Lietuvos arboristikos centro galutinėje išvadoje nurodyta, kad 2012 m. lapkričio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytais veiksmais 105 mažalapių liepų gyvybingos funkcijos nepažeistos, išskyrus 1 parastąjį klevą. Siekiant išvengti medžių savaiminio skilimo dėl išsivysčiusių padidinto tankio stresinių šakų, medžių genėjimas buvo tinkamas. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2011 metais atliko minėtų medžių inventorizaciją ir būtų išdavusi (duomenys neskelbtini) seniūnijai leidimą visai pašalinti medžius, neatlyginant medžių atkuriamosios vertės. Tačiau buvo nuspręsta parengti (duomenys neskelbtini) aikštės parko sutvarkymo projektą, suderinti su atitinkamomis institucijomis Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. 2013 m. rugsėjo 9 d. buvo išduotas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos leidimas, pagal kurį leista kirtimo darbus pagal parko, esančio (duomenys neskelbtini) aikštėje, rekonstrukcijos techninį projektą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl padarytos žalos gamtai, be leidimo nugenint medžius, dydžio.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūra 2012 m. birželio 26 d. patikrinimo aktu Nr. VR-9.10-97 nustatė, jog (duomenys neskelbtini) miesto bendro naudojimo teritorijoje, neturint nustatyta tvarka išduoto Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, pažeidžiant Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą, nugenėtos 106 liepos (b.l. 3-4). Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas T. Z. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nubaustas 300,00 Lt bauda už Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto pažeidimą ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, padarymą (b.l. 5-6; 8-9). Ieškovas pagal Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintą Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką ir Aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl- 343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiavo, kad neteisėtai nugenėjus 105 liepų viršūnes padaryta 88.065,00 Lt žala aplinkai, nukirtus vieno paprastojo klevo viršūnę – 1.056,00 Lt, iš viso padaryta 89.121,00 Lt žala aplinkai (b.l. 28-30).

Pagal aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktą žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Pagal šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalį žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (LAT 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Taigi, įrodinėjant žalos faktą bei dydį, turi būti atsižvelgiama ir į bendras CK civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas bei į CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutiko su žalos padarymo faktu, kadangi nugenėtos liepos pavasarį sužaliavo, formuodamos ritiniškos formos lają (b.l. 10-11). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ieškovas pasiūlė atsakovui 2013 m., pasibaigus vegetacijos periodui, kreiptis į nepriklausomus kvalifikuotus ekspertus dėl želdinių ekspertizės atlikimo (b.l. 12). Todėl atsakovas kreipėsi į Lietuvos arboristikos centrą dėl ekspertizės atlikimo (b.l. 13). Lietuvos arboristikos centro 2013 m. liepos 22 d. pateiktoje arboristikos galutinėje išvadoje yra vienareikšmiškai nurodyta, jog 2012 m. lapkričio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. VR-9.1.-76 nustatyti veiksmai 105 mažalapių liepų gyvybinių funkcijų nepažeidė, išskyrus vieno paprastojo klevo atvejį. Siekiant išvengti medžių savaiminio skilimo dėl išsivysčiusių padidinto tankio stresinių šakų, medžių genėjimas, nugenint atžalų viršūnes, buvo tinkamas (išskyrus vieno paprastojo klevo genėjimo atvejį) (b.l. 14-23). Ieškovas neginčijo šios išvados, priešingai, apeliaciniame skunde remiasi būtent šios ekspertizės citatomis. Tačiau ieškovas pateikia jas atskirai nuo konteksto, neatsižvelgdamas į išvadoje nustatytų aplinkybių visumą bei ignoruodamas svarbiausią, galutinę išvadą.

Minėto Lietuvos arboristikos centro pagrindinėje išvadoje nurodyta, jog medžiai neperspektyvūs, medžių būklė patenkinama, medžiai didelės grėsmės aplinkai kol kas nekelia; neatliekant žalojančių lajos genėjimų (poliardiravimo ir pan.), netolimoje ateityje medžiai taps pavojingais. Jų bendra biomechaninė būklė pavojingai mažėja, todėl gyvybingumas prastėja. Estetinė išvaizda prastėja. Neabejotina distrofinio, sudarkyto augimo pasekmė yra žala medžių estetikai ir visuomeninei aplinkai. Medžiai perspektyvoje pavojingi juos supančiai aplinkai, gyventojams, kilnojamam ir nekilnojamam turtui. Ši išvada buvo padaryta apibendrinant bendrą visų medžių būklę, o ne vertinant konkretų (duomenys neskelbtini) seniūno 2012 m. atliktą genėjimą. Tyrimo aprašomojoje dalyje buvo nurodyta, jog praeityje (prieš 20-25 metus) netinkamas genėjimas sukėlė visų medžių lajos struktūros deformaciją, sužalojo jas. Periodiškai atliktas lajos „žeminimo“ būdas (poliardiravimas) iššaukė didelį (netipišką) stresinių ūglių, atžalų augimą ir vystymąsi. Dėl žalojančio augalą genėjimo susiformavo padidinto tankumo netipinės augalų rūšims lajos, kurioms 2012 m. kovo-balandžio mėn. buvo atliktas poliardiravimo genėjimo būdas, siekiant išvengti neišvengiamo savaiminio ar dėl kitokių priežasčių medžių kamienų, lajos skilimų (b.l. 17). Taip pat tyrime nustatyta, jog medžių šakos ir kamienai dalinai kolonizuoti agresyviais, medieną ardančiais makrogrybais. Medžiai auga per arti vienas kito – konkurencingame atstume, nesilaikant mažalapių liepų natūralių, nekonkurencingų atstumų, todėl vienas kitą medžiai galimai stelbia. Taigi, tyrimo metu buvo nustatyta, jog mažalapės liepos ilgą laiką, tai yra dar prieš 20-25 metus, buvo netinkamai genimos ir prižiūrimos. Todėl apibendrinimo 3.3 punkte nurodyta, jog ilgalaikio netinkamo, žalojančio genėjimo pasekoje suformuota netipiška rūšiai, „silpna“ laja, kurios nekontroliuojamas veržlus augimas ateityje sukels rimtų problemų supančiai aplinkai; 3.4 punkte nustatyta, kad medžio biomechaninis gyvybingumas (statika) prastėja, kamienai distrofiški, sužaloti, luoši, abiotiški ir biotiškai paveikti. Tolimesnėje ateityje kai kuriems medžiams neišvengiamas savaiminis ar dėl kitokių priežasčių skilimas, išvirtimas (b.l. 22). Nagrinėjama išvada patvirtina, kad pagrindinė žala medžiams buvo padaryta prieš 20-25 metus, todėl ji negali būti siejama su (duomenys neskelbtini) seniūno 2012 m. atliktu genėjimu, kuris galutinėje išvadoje įvertintas kaip tinkamas, būtinas, siekiant išvengti savaiminio medžių skilimo, be to nepažeidė mažalapių liepų gyvybinių funkcijų, tai yra nepadarė žalos aplinkai. Pažymėtina, kad pagal Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 11 punktą neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia Lietuvos arboristikos centro išvada ir žalą priteisė iš atsakovo tik už netinkami nugenėtą klevą.

Ieškovas apeliaciniame skunde neatsižvelgė į tai, kad pirmos instancijos teismas priteistiną žalą sumažino ir dėl to, jog 2013 m. rugsėjo 9 d. buvo išduotas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, kuriuo leista pagal pateiktą prašymą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti kirtimo darbus pagal parko, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninį projektą (b.l. 39-40). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad projektas yra įgyvendintas, liko tik 26 liepos, kitos liepos ir klevas iškirsti, o dėl likusių liepų kirtimo taip pat sprendžiamas klausimas, nes planuojama užbaigti (duomenys neskelbtini) aikštės rekonstrukcijos projektą (b.l. 45; 67-75). Pagal Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 4.17 punktą Saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai numatyti kirsti, atlikus želdynų ir želdinių inventorizavimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos reikalaujamos žalos sumos už neteisėtą liepų genėjimą priteisimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.