Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-05 · Administracinė byla Nr. I-825-162/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-05-05Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2015-05-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2015-06-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2015-09-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
I-825-162/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00298-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos, S. V., V. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
D. B.
Advokatai
Linas Kontrimas, Jonas Platelis
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-825-162/2014 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00298-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 14.7; 74
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 5 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Jonui Plateliui,atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovui Algimantui Gedvilui,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui S. V. bei jo atstovui advokato padėjėjui Linui Kontrimui,

2014 m. balandžio 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinė bylą pagal pareiškėjos D. B. patikslintą skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. V., V. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. A1-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje nagrinėjamas pareiškėjos D. B. patikslintas skundas (II t., b.l. 121), kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. A1-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ dalį ta apimtimi, kuria patvirtintas 0,0641 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinys: „Pastaba: į planuojamą teritoriją patenkama iš esamo įvažiavimo esančio sklypo pietinėje pusėje, kuris eina iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kerta sklypą adresu (duomenys neskelbtini), formuojant žemės sklypą adresu, (duomenys neskelbtini), bus nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas) patekimui į formuojamą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)“ bei priteisti iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2013 m. gegužės 13 d. patikslintu skundu (I t., b. l. 70-73) prašė panaikinti Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. A1-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ dalį ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (4.1.9)-D3-10625 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimui“, kuriuo nederintas ir nepatvirtintas jos naudojamo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimu (II t., b. l. 18-25) buvo panaikintas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. A1-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui tvirtinimo“ bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. (4.1.9)-D3-10625 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimui“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi (II t., b. l. 94-106) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimas pakeistas: panaikinta sprendimo dalis, kuria panaikintas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. A1-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ ir šia apimtimi byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o kitoje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimo dalį, kuria panaikintas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. A1-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ iš esmės panaikino dėl to, jog teismas išėjo už pareikšto reikalavimo ribų, nes pareiškėja siekė, kad būtų panaikinta tik Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. A1-34 priedo dalis, susijusi su servituto nustatymu.

Taigi šioje byloje nagrinėjamas ginčas būtent dėl Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. A1-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ dalies panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde ir jo patikslinimuose (I t, b. 1. 3-5, 70-73, II t, b.l. 121) nurodo, kad 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A1-9 Kretingos rajono savivaldybės administracija leido jai rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, adresu (duomenys neskelbtini) Plano tikslas – suformuoti žemės sklypą prie jos nuosavybės teise valdomų pastatų – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (šulinys, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymi, jog įsakymo 9 punkte numatyta, kad žemės servitutai nenustatomi. Pareiškėjos teigimu, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. Al-34 patvirtindamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą (sprendinių brėžinį), pagal kurį į planuojamą teritoriją (duomenys neskelbtini), patenkama iš esamo įvažiavimo, esančio sklypo pietinėje pusėje, kuris eina iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kerta sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į tai, kad numatomas siauras 2 metrų pločio kelias (įvažiavimas) eis tarp esamų statinių per jos kiemą ir pažeis jos teises. Nurodo, kad 2013 m. vasario 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė raštiškus prieštaravimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo, atliekamų kadastrinių matavimų, tačiau atsakovas į prieštaravimus neatsižvelgė, sprendimų nepakeitė. Teigia, kad formuojamas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl nėra pagrindo pažeidžiant jos teises formuoti įvažiavimą per jos sklypą. Taip pat nurodo, kad 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. Al-34 patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sprendiniai nebuvo suderinti su gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotoja, t.y. pareiškėja.

Pareiškėjos atstovas advokatas Jonas Platelis prašo pareiškėjos patikslintą skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Pareiškėja D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t., b.l. 115).

Atsiliepimas

Atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovas Algimantas Gedvilas su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime (I t., b.l. 105-108) nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 16.3 punkto nuostata, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas servitutas. Nurodo, kad dėl vietovės reljefo – žemės sklypas yra šlaite, privažiavimo kelio į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įrengti tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra galimybių, todėl įvažiavimas į sklypą numatytas per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, kad pareigos derinti su pareiškėja žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą neturėjo, nes planas pagal Tvarkos aprašo 34 punktą derinamas tik su šiame punkte nurodytais subjektais. Remiantis Tvarkos aprašo 28 punkto nuostatomis, pareiškėja buvo informuota apie parengtą planą, išsiunčiant jai registruotą laišką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. ir jo atstovas advokato padėjėjas Linas Kontrimas su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir V. V., nesutikdami su pareiškėjos patikslintu skundu, atsiliepime (I t., b.1. 145-150) nurodo, kad prie jiems priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), patenka per pareiškėjos žemės sklypą, nes kito privažiavimo nėra dėl to, kad jų statinius nuo (duomenys neskelbtini) gatvės skiria status šlaitas, dėl kurio įrengti įvažiavimo į sklypą nėra galimybės. Pareiškėjos pateiktame derinti žemės sklypo plane nenumatytas servitutas, kuris yra būtinas tam, kad galima būtų patekti į jų sklypą. Sąlyga, jog pareiškėjos formuojamam žemės sklypui servitutai nenustatomi, negali būti absoliuti. Tai reiškia, jog bet kada vėliau iškilus būtinybei nustatyti servitutą, servitutas gali būti nustatomas neatsižvelgiant į tai, kad pradinėse sąlygose rengiamam žemės sklypo planui, prilyginamam detaliajam teritorijos planavimo dokumentui, servitutas nebuvo numatytas. Būtinybė numatyti servitutą per pareiškėjos formuojamą žemės sklypą atsirado tik Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui suderinus trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo planą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, teisę panaikinti servitutą pareiškėja įgytų tik įgijusi nuosavybės teisę į jos valdomą žemės sklypą. Teigia, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje. Tretieji suinteresuoti asmenys nagrinėjamoje byloje remiasi Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis servituto paskirtį, Tvarkos aprašo 16.3, 28 punktų nuostatomis ir teigia, kad situacija, kai nebūtų galima privažiuoti prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių pastatų yra negalima, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašo iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t., b.l. 119).

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Dalia Vaičikauskaitė su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepimuose išdėstytų motyvų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimuose (I t., b.1. 170-172, II t., b.1. 4-6) remiasi Tvarkos aprašo 2 ir 3 punktais, Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų, pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151, 4.7 ir 4.8 punktų nuostatomis ir teigia, kad privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas yra susisiekimo sistemos organizavimas ir servitutai. Pažymi, kad formuojant žemės sklypą prie pareiškėjos D. B. nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) yra numatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), dėl kurio ir kyla ginčas. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) statinių savininkams S. V. ir V. V. Teigia, kad pagal įvertintą teritorijų planavimo dokumento rengėjų faktinį žemės sklypo naudojimą, esamą žemės sklypų sudėtingą reljefą, kurio amplitudės aukštis siekia nuo 23 m iki 14 m. Baltijos aukščių sistemoje, nėra galimybės suformuoti kito įvažiavimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o tik per formuojamą žemės sklypą (valstybinė žemė), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šiuos duomenis patvirtina rašytiniai įrodymai, t. y. Kretingos rajono savivaldybės administracijos pateiktas žemės sklypo planas, (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad rytinę žemės sklypo ribą juosia upė Akmena, vakarinę žemės sklypo ribą juosia (duomenys neskelbtini) gatvė (status šlaitas), pietinė žemės sklypo gretimybė – projektuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su numatytu įvažiavimu, šiaurinė žemės sklypo gretimybė – privatus žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtinga reljefinė vietovė, esant šlaitų amplitudės aukščiui net iki 24 m., galimybės įrengti įvažiavimą per privatų žemės sklypą taip pat nėra galimybės.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai D. B.ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. A1-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ dalies, kuria patvirtintas 0,0641 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinys: „Pastaba: į planuojamą teritoriją patenkama iš esamo įvažiavimo esančio sklypo pietinėje pusėje, kuris eina iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kerta sklypą adresu (duomenys neskelbtini), formuojant žemės sklypą adresu, (duomenys neskelbtini), bus nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas) patekimui į formuojamą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje kelia administracinį ginčą tuo aspektu, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai žemės sklypo plane, prilyginamame teritorijų planavimo dokumentui, nustatė servitutą, kuriuo į planuojamą teritoriją (duomenys neskelbtini), patenkama suprojektuotu keliu (įvažiavimu) per pareiškėjos kiemą. Pareiškėjos teigimu, nustatytas servitutas yra neteisėtas ir pažeidžiantis jos interesus.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. Al-433 (1 t., b.1. 124) leido pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal schemą (I t., b.l. 126), kuriame nurodytas toks plano rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Patvirtintuose aptariamo žemės sklypo rengimo reikalavimuose nurodyta, kad formuojamo sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos; pastatų aukštis, užstatymo tankumas, sklypo užstatymo intensyvumas – esami. Žemės sklypo plano rengimo reikalavimų 9 punkte nurodyta, kad žemės servitutai nenustatomi, o 10 punkte nurodytas reikalavimas rengiant planą vadovautis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais – Kretingos miesto bendruoju planu, patvirtintu Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 (I t., b. 1. 125). Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. Al-34 patvirtintas 0,0641 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (I t., b. 1. 109). Šio plano sprendinių brėžinyje (I t., b. 1. 118) sprendiniu „Pastaba“ nurodyta tai, jog: „į planuojamą teritoriją patenkama iš esamo įvažiavimo, esančio sklypo pietinėje pusėje, kuris eina iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kerta sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); formuojant žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), bus nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas) patekimui į formuojamą sklypą adresu (duomenys neskelbtini)“. Skundžiama pastaba įrašyta į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, tekstinės dalies „Transportas, teritorijos inžinerinis paruošimas“ sprendinių 4.4. punktą, t.y. kad į planuojamą teritoriją patenkama iš esamo įvažiavimo, esančio sklypo pietinėje pusėje, kuris eina iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kerta sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Formuojant žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), bus nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas) patekimui į formuojamą sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. 1. 115). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tekstinės dalies „Teritorijos vystymo koncepcija“ dalyje 3.1.1 punkte numatytas teritorijos tvarkymo prioritetas – gyvenamosios paskirties sklypas (I t., b.1. 114).

Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinu Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais (Tvarkos aprašo 2 punktas).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr. I-1120, byloje aktuali 2012 m. rugsėjo 20 d. įstatymo XI-2225 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. skundžiamo įsakymo priėmimo metu) 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams priskirtini esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (1994 m. balandžio 26 d. įstatymas Nr. I-446, byloje aktuali 2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2119 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. skundžiamo įsakymo priėmimo metu) 29 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į inžinerinės infrastruktūros teritorijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kitos paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (galiojęs nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 5.1 punkte nustatyta, kad žemės sklypai neformuojami (ir Tvarkos aprašo nuostatos netaikomos) prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių tiesioginę paskirtį. Formuojant valstybinės žemės sklypus susisiekimo komunikacijoms, aikštelėms <...> naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal sklype esančių objektų tiesioginę paskirtį, o nustatomas naudojimo būdas ir pobūdis privalo atitikti žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 14-450, byloje taikytina šio akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) nustatytą žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių turinį. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio sąrašo V dalies 19 eilutėje nustatyta, jog kitos paskirties žemei priskirtinos inžinerinės infrastruktūros teritorijos (naudojimo būdas) – visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimo, inžinerinių statinių bei inžinerinių tinklų teritorijos (naudojimo būdo turinys), kuriose galimos susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (naudojimo pobūdis), t. y. žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos statyti autobusų ir geležinkelio stotys, oro uostai ir aerodromai, jūros ir vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, automobilių saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo aikštelės), ryšių (telekomunikacijų) linijos, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai (transformatorinės, boilerinės ir kiti panašios paskirties statiniai) (naudojimo pobūdžio turinys).

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. V. ir V. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2012 m. gegužės 17 d., adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindine tikslinė naudojimo paskirtis – garažų, baigtumas 100 %, 1978 metų statybos, bendras plotas 45,74 kv. m; pastatas – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindine tikslinė naudojimo paskirtis – kita, baigtumas 100 %, 1935 metų statybos, bendras plotas 145,87 kv. m, gyvenamo ploto – 28,14 kv. m, pastate įvestas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas; kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, baigtumas 100 %, 1978 metų statybos, 1/1 priklauso pastatui –siurblinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. 1. 174-176).

Remiantis aptartomis teisinėmis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis sprendžiama, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, procedūra negalėjo būti taikoma, kadangi ginčo situacija patenka į Tvarkos aprašo 5.1 punkto nuostatų reguliavimo sritį, numatančią, kad žemės sklypai neformuojami prie nutiestų inžinierinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių ar neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Nagrinėjamu atveju pastatas – siurblinė yra pagrindinis statinys bei įrenginys žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o garažas ir kiti statiniai (inžineriniai) yra su siurblinės ūkine veikla susiję ir jai tarnaujantys statiniai. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, t.y. viešojo registro duomenys įrodo, kad siurblinė pastatyta pirmiau (t.y. 1935 metais) negu kiti sklype esantys statiniai (t.y. 1978 metais) ir yra daugiau nei tris kartus didesnio bendro ploto pastatas už garažą bei kitus statinius (inžinerinius). Garažo ir kitų statinių (inžinerinių) paskirtis buvo ir yra tarnauti pagrindiniam pastatui – siurblinei, kurios naudojimo ir funkcinė paskirtis ginčo atveju yra neaiški, nes atsakovas 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. A1-34 patvirtino žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijos tvarkymo prioritetą – gyvenamosios paskirties sklypas, kurio plotas 0,0641 ha. Tokiu būdu buvo pažeistas planavimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų – Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir Tvarkos aprašo 5.1 punkto nuostatos, numatančios reikalavimus tokio dokumento rengimui, dėl ko neteisėtai buvo priimta skundžiamo įsakymo dalis – „Pastaba“, kuria yra nustatyta, kad į planuojamą teritoriją patenkama iš esamo įvažiavimo esančio sklypo pietinėje pusėje, kuris eina iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kerta sklypą adresu (duomenys neskelbtini), formuojant žemės sklypą adresu, (duomenys neskelbtini), bus nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas) patekimui į formuojamą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Tvarkos aprašo 14 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus. Tvarkos aprašo 15.6 punktas tiesiogiai numato, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose nurodomi siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai. Tvarkos aprašo 20 punktas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis plano rengėjas, inter alia plano rengėjas privalo žemės sklypo planą rengti pagal struktūrinio padalinio išduotus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus (20.1 punktas). Minėta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano rengimo reikalavimuose nebuvo numatytas žemės servitutas, tačiau priešingai, nurodyta, kad servitutai šiam žemės sklypui nenustatomi (žemės sklypo plano rengimo reikalavimų 9 punktas) Nepaisant to, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano rengimo reikalavimuose ir buvo nurodyta, kad servitutai yra nenustatomi, tačiau skundžiamo įsakymo dalies sprendiniu „Pastaba“ toks servitutas buvo nustatytas. Sprendžiama, jog nustatant servitutą nebuvo laikomasi ir Tvarkos aprašo 20.1 punkto imperatyvaus reikalavimo, kad plano rengėjas privalo žemės sklypo planą rengti pagal struktūrinio padalinio išduotus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus. Pažymėtina tai, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Al-9 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ leido pareiškėjai D. B. pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, (duomenys neskelbtini), ir patvirtino žemės sklypo plano rengimo reikalavimus inter alia nurodydamas, kad servitutai sklype nenustatomi (Žemės sklypo plano rengimo reikalavimų 9 punktas) (I t., b. 1. 9-11).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja teigia, kad tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir V. V. turi privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl nėra pagrindo reikalauti numatyti antrą įvažiavimą per pareiškėjos naudojamą žemės sklypą. Tuo tarpu atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad dėl vietovės reljefo – žemės sklypas yra šlaite, todėl privažiavimo kelio į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įrengti tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra galimybių ir, nenustačius servituto, iš esmės nebūtų galima į šį žemės sklypą įvažiuoti.

Vertindama šiuos proceso šalių argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog teisėje galioja principas, kuris teigia, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria non oritur ius), t. y., šis principas reiškia, jog subjektai, kurie nepaiso teisės aktų nuostatų reikalavimų, nusižengia teisei, dėl savo neteisėtų veiksmų ar neteisėtai priimtų administracinių aktų ar jų dalių, negali gauti iš to jokios naudos ir įgyti kokių nors neadekvačių ar neprotingų reikalavimų kitų subjektų atžvilgiu – šiuo atveju pareiškėjos atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo rengiamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovas pareiškėjos atžvilgiu negali realizuoti reikalavimų, kildinamų iš neteisėtai patvirtinto minėto teritorijų planavimo dokumento dalies – sprendinio „Pastaba“.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. A1-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ dalis ta apimtimi, kuria patvirtintas 0,0641 ha ploto žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, (duomenys neskelbtini), sprendinys: „Pastaba: į planuojamą teritoriją patenkama iš esamo įvažiavimo esančio sklypo pietinėje pusėje, kuris eina iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kerta sklypą adresu (duomenys neskelbtini), formuojant žemės sklypą adresu, (duomenys neskelbtini), bus nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas) patekimui į formuojamą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)“ yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir V. V. atsiliepimu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikta 2013 m. liepos 15 d. teisinių paslaugų sutartis su advokato padėjėju Linu Kontrimu bei 2013 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 659875 įrodo, kad už teisines paslaugas sumokėta 700 Lt (I t, b.l. 156-157).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To pateis straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad patenkintas pareiškėjos patikslintas skundas, su kuriuo nesutikimo tretieji suinteresuoti asmenys, todėl nėra pagrindo tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. V. ir V. V. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas (tame tarpe išlaidas advokato paslaugoms atlyginti) prašo priteisti ir pareiškėja, tačiau nenurodo konkretaus šių išlaidų dydžio ir pagrindimo, be to, nepateikė rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamos šios išlaidos, todėl toks prašymas negali būti išnagrinėtas. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti teismui paduoti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

pareiškėjos D. B. patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. A1-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas 0,0641 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinys: „Pastaba: į planuojamą teritoriją patenkama iš esamo įvažiavimo esančio sklypo pietinėje pusėje, kuris eina iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kerta sklypą adresu (duomenys neskelbtini), formuojant žemės sklypą adresu, (duomenys neskelbtini), bus nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas) patekimui į formuojamą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)“

Trečiųjų suinteresuotų asmenų S. V. ir V. V. prašymą dėl išlaidų atlyginimo netenkinti.

Palikti nenagrinėtą pareiškėjos D. B. prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėLaimutė Jokubauskaitė