Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-719-929/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
II-719-929/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kategorijos
Skundo Nr. II-719-929/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04917-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. S.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus regiono skyriaus atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1596-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir Nutarimas) L. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. liepos 10 d. atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą, bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ZN-439 nustatyta, kad žemės sklypas aptvertas tvora, kurios dalis pastatyta už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje. Užimtas valstybinės žemės plotas tvora yra apie 47 m². Tokiu būdu nustatyta, kad L. S. pažeidė įstatymais saugomus interesus ir nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Nutarimu L. S. paskirta nuobauda – 430 eurų dydžio bauda.

Šalies argumentai

L. S. (toliau – ir Pareiškėja) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl Nutarimo, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir baudos neskirti. Skunde Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su jai paskirta bauda. Nuo 1940 m. iki 1990 m. žemės sklypo riba nepasikeitė. Tvorą statė jos tėvas prieš 50 metų. Privatizacijos metu 1992 m. žemės matininkas atskyrė 1 metrą nuo jos sklypo, kad būtų lygi gatvė. Praėjusiais metais buvo vykdoma gatvės rekonstrukcija, buvo klojamas asfaltas ir šaligatvis. Kadangi kelio darbams tvora netrukdė, viskas taip ir liko. Buvo nuėjusi į savivaldybę, bandė nusipirkti tą sklypo dalį, kuri jai nepriklauso, tačiau jos prašymas buvo atmestas. Su kaltinimais nesutinka, nes ji tvoros nestatė.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus atsiliepimo į L. S. skundą nepateikė (b. l. 2).

Teismo posėdyje skundą padavusi L. S. savo skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad su ja niekas nekalbėjo, ji jokių Nacionalinės Žemės tarnybos raštų negavo. Ta tvora stovi daugiau kaip 50 metų, problemų nebuvo. Darė gatvės rekonstrukciją ir tvora netrukdė. Ji su vyru yra pensininkai, tą sklypą paveldėjo 1996 m. Prašo panaikinti baudą arba ją sumažinti, nes sunku su vyru bus ją išmokėti. Tvoros nenugriovė, tačiau ketino nugriauti, bet nebuvo tokios galimybės. Tvorą nugriaus pavasarį.

Institucijos surašiusios skundžiamą Nutarimą atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas skundas, kad (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas eksploatuojamas ne pagal paskirtį. Buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo patikrintos išorinės minėto sklypo žemės ribos. L. S. nubausta už faktinių žemės sklypo ribų neatitikimą riboms registruotoms VĮ Registrų centre. Institucijos įsitikinimu asmuo, paveldėdamas turtą, prisiima visą riziką. Sklypas neatitinka realių ribų ir užima valstybinę žemę. Asmeniui buvo duotas ilgas laikas nusikelti tvorą. Buvo geranoriškai siūloma susitvarkyti, kol nesurašytas nutarimas. Tam buvo skirta apie 10 mėnesių. Prieš surašant protokolą, asmuo 2 kartus buvo kviestas į tarnybą, tačiau neatvyko. Nei vienas raštas siųstas negrįžo kaip neįteiktas, dėl neteisingo adreso abejonių nekilo. Iš nuotraukų matyti, kad tvora buvo perstatyta, todėl negalima tvirtinti, kad ji stovi 50 metų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

L. S. nubausta už tai, kad savavališkai užėmė žemės sklypą. Taip ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. nutarimu pareiškėjai už šį pažeidimą paskirta bauda, kurios dydis nustatytas lygus sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

Be L. S. paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, jos kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 23 d. rašte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. liepos 10 d. 11.15 val. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietovėje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-439. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas pagal paskirtį ir būdą. Patikrinimo metu žemės sklype automobilių remonto darbai nebuvo vykdomi. Užfiksuota, kad žemės sklypo rytinėje pusėje, valstybinėje žemėje, stovi tvora. Užimamas valstybinės žemės plotas – 47 m² (b. l. 31-32). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo 1996 m. sausio 30 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra L. S. (b. l. 3). Bylos duomenimis, L. S. apie nustatytą pažeidimą buvo bandoma informuoti siunčiant raštus (b. l. 31-32, 36-39).

Iš teismo posėdžio metu L. S. pateiktų paaiškinimų matyti, kad ji neginčija fakto dėl užimto žemės sklypo, t. y. kad Nutarime minima tvora stovi ne jos sklypo ribose, bei žadėjo ją nugriauti.

Taigi byloje ginčas iš esmės kilo dėl L. S. paskirtos baudos ir jos dydžio. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėja išplėtė savo skundo ribas ir prašė neskirti jai baudos arba skirti mažesnę baudą. Skundžiamu nutarimu L. S., nenustačius jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytas lygus sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Su tokio dydžio administracinės nuobaudos paskyrimu teismas nesutinka.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Visų pirma pažymėtina tai, kad institucija surašiusi skundžiamą nutarimą nepagrįstai, nenustatė L. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kuriame nurodyta, kad asmens atsakomybę lengvina tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. L. S. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (skundo nagrinėjimo dieną jai yra (duomenys neskelbtini) metai), todėl ši aplinkybė skiriant nuobaudą turėjo būti nustatyta ir įvertinta.

Pažymėtina ir tai, kad pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį, skiriant asmeniui nuobaudą atsižvelginėtina ir į kitas, pavyzdžiui asmens padėtį gerinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. S. yra pensininkė, jos pajamos apie 300 Eur. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji būtų teista ar bausta. Tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Teismo vertinimu, padarytas administracinis nusižengimas nebuvo piktybinis, užimto valstybinio sklypo dalis nedidelė, be to tai netrukdė vykdyti gatvės remonto darbų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad L. S. turėjo apie 10 mėnesių laiko (iki bus priimtas skundžiamas nutarimas) nugriauti tvorą ir atlaisvinti savavališkai užimto žemės sklypo dalį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. spalio 9 d. siunčiami pranešimai pareiškėjai buvo įteikti.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, tokios aplinkybės kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kt. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad L. S. padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas itin pavojingu ir šiurkščiu administraciniu nusižengimu ir labiau vertintinas kaip atsitiktinis. Pareiškėja nurodė, kad ji pati savavališkai tvoros valstybinės žemės sklype nestatė, tokią sodybą su pastatyta tvora ji paveldėjo. Šiuos pareiškėjos teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad L. S. teismo posėdžio metu įsipareigojo nustatytą pažeidimą pašalinti ir tvorą nugriauti. Visgi, pažymėtina ir tai, kad valstybinio sklypo dalis iki šiol nėra atlaisvinta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tenkinti Pareiškėjos skundą pilna apimtimi, visiškai jai neskiriant administracinės nuobaudos, būtų netikslinga, nes tokiu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Tačiau, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskyrus L. S. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje – įspėjimą. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos paskyrimas nepanaikinta L. S., kaip žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės, pareigos pašalinti nustatytus pažeidimus. To nepadarius, ji vėl galės būti traukiama teisinėn atsakomybėn.

Remiantis išdėstytu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1596-2019 pakeistinas, taikant L. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskiriant jai švelnesnę baudą nei ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 645 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1596-2019 pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, L. S. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras