- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- 2S-1140-794/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Swedbank“, UAB „Medicinos bankas“, BAB „Ūkio bankas“, A. J., A. M., G. A., V. Ž., R. L., H. G., BUAB „Vastata“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: AB „Swedbank“, UAB „Medicinos bankas“, BAB „Ūkio bankas“, A. J., A. M., G. A., V. Ž., R. L., H. G., BUAB „Vastata“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, antstoliai D. M., I. G., B. P.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. K. prašė iškelti jam bankroto bylą. Paaiškino, kad jo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma sudaro 805414,89 Eur. Skolos susidarė vykdant ūkinę-komercinę veiklą per pastaruosius dešimt metų, tačiau nemokumą lėmė pasaulinė ekonominė krizė. Iš verslo gaunamos lėšos buvo investuojamos į verslą, nekilnojamąjį turtą, šeimos gyvenamojo namo statybą. Namo remontui 2004 m. iš AB „Swedbank“ buvo paimtas kreditas, namas remontuotas 2005-2007 m., tačiau 2007 m. buvo paimtas dar vienas kreditas stogo remontui. 2009-2010 m. taip pat buvo paimtos paskolos iš Ūkio banko ir Medicinos banko. Tačiau paskolų prisiėmimas bei nesėkmingos investicijos į verslą privedė prie apyvartinių lėšų trūkumo bei galiausiai verslo žlugimo. Pareiškėjas šiuo metu gauna 500 Eur/mėn. atlyginimą, gyvena bankui įkeistame name. Prie namo yra žemės sklypas, kuris taip pat įkeistas bankui. Žemės sklypą galima padalinti į kelis ir juos parduoti, bet antstolis to daryti jam neleido, nes namą ir žemės sklypą turėjo pardavinėti iš varžytinių už 500000 Lt. Pareiškėjas su viso turto pardavimo nesutinka, nes tai jo paskutinis turtas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašė nekelti pareiškėjui bankroto bylos. Paaiškino, kad bankas 2008 m. balandžio 25 d. iš UAB „Vastata“ nupirko 2 neprotestuotinus vekselius bendrai 200000 Eur sumai, už kuriuos laidavo pareiškėjas. Pareiškėjo skola bankui sudaro 48786,13 Eur.
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašė nekelti atsakovui bankroto bylos. Paaiškino, kad pareiškėjas pagal 2004 m. gegužės 27 d. kredito sutartį yra skolingas bankui 248057,07 Eur. J. S. įsipareigojimai bankui pagal 2005 m. rugpjūčio 11 d. kredito sutartį Nr. 05-051145-FA buvo užtikrinti A. K. laidavimu. Kadangi J. S. nevykdė savo įsipareigojimų, kredito sutartis buvo nutraukta, pareiškėjas solidariai liko skolingas 52250,68 Eur. Pareiškėjas yra nesąžiningas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2FB-29510-934/2014 yra nurodęs, kad 2004 m. pasirašė paskolos sutartį su Swedbank, AB ir visas gautas paskolos lėšas perdavė/perskolino G. A. Tačiau minėta paskola pareiškėjui buvo skolosuteikta tikslinei paskirčiai – gyvenamo namo remontui. Vekselis dėl G. A. skolos s pasirašytas ne pareiškėjo, o jo dukters. Banko 2007 m. balandžio 23 d. pareiškėjui išmokėtą 11584,8 Eur kredito dalį, pareiškėjas pervedė G. A. Nors pareiškėjas 2004 m. gegužės 27 d., 2004 m. gegužės 31 d., 2004 m. birželio 4 d. mokėjimų pavedimais grindžia paskolos kredito panaudojimo paskirtį, tačiau šie pavedimai atlikti iki paskolos išmokėjimo ir šias lėšas pareiškėjas pats įnešė į sąskaitą. 2004-2006 m. pareiškėjas yra atlikęs ir kitus pavedimus G. A., S. K. bei R. J., kurie gautas lėšas už neva atliktus remonto darbus, pervesdavo atgal pareiškėjui. 2007 m. iš banko gautas kredito išmokas pareiškėjas pervesdavo UAB „Tik dovanos“, SEB Vilniaus banko lizingui, V. D., mokėjimo paskirtyse nurodydamas su tiksline kredito paskirtimi nesusijusius pervedimus. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog turi reikalavimo teises į savo debitorius ir yra pradėtas skolos išieškojimas. Pareiškėjas taip pat nurodo skirtingas aplinkybes dėl pinigų, paskolintų iš A. J. ir A. M., panaudojimo tikslingumo.
Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad vykdo vykdomąją bylą pagal išieškotojo hipotekos kreditoriaus Swedbank AB 2012 m. spalio 22 d. pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. išduotą nutartį dėl 190758,08 Eur ir 133 Lt žyminio mokesčio, 184425,19 Eur metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos ir 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo 184425,19 Eur sumos nuo 2010-12-15 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Skolos išieškojimas vykdomas iš pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio namo ir žemės sklypo. Vykdymo procese pareiškėjas teikė sistemingus prašymus bei pranešimus, kuriuose nurodydavo realų VĮ Registrų centras duomenimis pagrįstą areštuoto turto plotą. Vykdomajai bylai pasiekus stadiją, kada įkeistas turtas galėjo būti realizuotas, pareiškėjas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą skundą, kurį grindė 100 kv. m išaugusiu įkeisto turto plotu. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas galimai elgėsi nesąžiningai hipotekos kreditoriaus bei likusių vėlesnės eilės išieškotojų atžvilgiu, vilkindamas vykdomosios bylos vykdymą bei akivaizdžiai siekdamas priverstinį turto realizavimą perkelti į fizinio asmens bankroto bylos procedūrą. Pareiškėjas teikdamas informaciją apie padidėjusį, tačiau neįregistruotą jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto plotą, sklypo ir namo atidalinimą, jo pardavimo kainas, galimo atidalinimo ir pertvarkymo kaštus, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Suinteresuotas asmuo BUAB „Vastata“ prašė iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Paaiškino, kad pareiškėjas turi 465147,22 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Vastata“, taip pat yra skolingas įmonei 9267,84 Eur.
Suinteresuotas asmuo BAB „Ūkio bankas“ prašė pareiškimo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pagal 2007 m. lapkričio 6 d. kredito sutartį pareiškėjui buvo paskolinta 500000 Lt suma, iš jo negrąžinta – 53321,63 Eur.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė pareiškimo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2000 metais įkūrė (duomenys neskelbtini), įkalbėjo pareiškėją ir jo šeimą investuoti į jo šią įmonę. Pareiškėjas į jo įmonę investavo apie 600000 Lt. Vekselis buvo pasirašytas su pareiškėjo dukra. Prasidėjus ekonominei krizei įmonė 2010 m. bankrutavo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė kelti pareiškėjui bankroto bylą. Nustatė, jog pareiškėjo bendra kreditoriams skolinių įsipareigojimų suma sudaro 803813,66 Eur, todėl pareiškėjas yra nemokus. Tačiau teismas sutiko su suinteresuoto asmens Swedbank AB argumentais, kad pareiškėjas iš Swedbank AB gautą paskolą – kreditą (kuris buvo išmokėtas pareiškėjui dalimis), panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį: pareiškėjas gavęs 2007 m. balandžio 23 d. 11584,80 Eur paskolos išmokėjimą, tą pačią dieną atliko 11584,80 Eur mokėjimo pavedimą G. A., nurodydamas mokėjimo paskirtį – sąskaitos papildymas; pareiškėjas 2007 m. balandžio 19 d. gautą kredito sumą – 29949,60 Lt pervedė (duomenys neskelbtini), nurodydamas paskirtį – akcininko paskola; 2007 m. gegužės 3 d. gauto 9978,82 Lt kredito didžiąją dalį sumokėjo SEB Vilniaus banko lizingui, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – akcininko paskola (duomenys neskelbtini) mėn. įmokai; 2007 m. gegužės 4 d. gavęs 299496,08 Lt kredito, tą pačią dieną pervedė V. D. 300000 Lt, nurodydamas paskirtį – atsiskaitymas už 10 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų. Nors pareiškėjas pateikė 2004 m. gegužės 27 d., 2004 m. gegužės 31 d. ir 2004 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimus, kuriais grindžia Swedbank AB gautos paskolos kredito panaudojimo paskirtį, tačiau šie pavedimai buvo atlikti dar iki 2004 m. birželio 16 d. paskolos pareiškėjui išmokėjimo. 2004 m. liepos 8 d. pareiškėjas 39623 Lt sumą pervedė G. A., nurodydamas mokėjimo paskirtį – už remonto ir statybos darbus, tačiau 2004 m. rugpjūčio 3 d. G. A. grąžino 1465,93 Lt sumą, nurodydamas paskirtį – sąskaitos papildymas. G. A. sumas grąžindavo tam tikrais terminais skirtingas sumas, nurodydamas mokėjimo paskirtį – sąskaitos papildymas (2004 m. rugsėjo 14 d., 2004 m. spalio 2 d., 2004 m. spalio 15 d., 2004 m. spalio 28 d., 2004 m. gruodžio 28 d., 2005 m. sausio 5 d., 2005 m. sausio 18 d., 2005 m. kovo 1 d., 2005 m. kovo 17 d., 2005 m. kovo 21 d., 2005 m. kovo 24 d. ir t. t.). Pareiškėjas pateikė mokėjimo nurodymus už statybines medžiagas ar/ir remonto darbus, tame tarpe asmenims – S. K., R. J., tačiau 2005 m. birželio 28 d. S. K. pareiškėjui pervedė 31000 Lt, 2006 m. liepos 1 d. – 9100 Lt, R. J. 2006 m. rugpjūčio 18 d. – 13000 Lt. Teismas nurodė, jog jei pareiškėjo mokėjimai buvo atlikti už statybos darbus, tai nėra aišku, kodėl šie asmenys pareiškėjui grąžina atgal jo sumokėtas sumas. Nors pareiškėjas paaiškino, kad tuomet jį su S. K. ir R. J. siejo verslo santykiai, todėl ir būdavo pinigai pervedami, tačiau teismui šios aplinkybės sukėlė abejonių dėl teisingo Swedbank AB suteikto pareiškėjui kredito lėšų panaudojimo. Teismui dėl pareiškėjo sąžiningumo sukėlė abejonių ir 2014 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje Nr. 2FB-29510-934/2014, kuria buvo nutarta iškelti G. A. ir A. A. bankroto bylą, nurodytos aplinkybes apie pareiškėjo (už kurį veikė jo dukra D. K. pasirašydama su G. A. 2010 m. sausio 15 d. vekselį 676510 Lt sumai) suteiktą 676510 Lt paskolą G. A.. Dukra patenka į CK 3.135 str. numatytų artimųjų giminaičių sąrašą, todėl teismas rėmėsi CK 6.67 str. 1 p. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Teismas atkreipė dėmesį, jog jau turėdamas ženklius įsipareigojimus kreditoriams, pareiškėjas skolino didelę sumą pinigų G. A. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų argumentų apie pareiškėjo nesąžiningumą nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme G. A. byloje jis kalbėjo apie pinigus gautus už jo žmonai ir uošvienei priklausantį parduotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), o ne apie pinigus gautus iš Swedbanko, pinigai buvo perduoti G. A. ir buvo sutarta, kad tai dukters pinigai ir dukra su G. A. pasirašė vekselį pusei milijono litų. Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjant pirmą kartą Vilniaus rajono apylinkės teisme šią bylą, pareiškėjas net nenurodė G. A. kaip savo skolininko, neįtraukė G. A. į skolininkų sąrašą, nenurodė jo skolos pareiškėjui dydžio. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas teikdamas informaciją apie padidėjusį, tačiau neįregistruotą jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto plotą, žemės sklypo ir namo galimą atidalinimą, šių objektų galimo pardavimo ateityje kainas, galimo atidalinimo ir pertvarkymo kaštus, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas taip nepateikė oficialių duomenų apie turimas akcijas, jų vertę, turimų transporto priemonių vertę. Teismui kilo neaiškumų, kaip pareiškėjas pragyvendamas iš gaunamo apie 252,51 Eur darbo užmokesčio, prašydamas patvirtinti 289,62 Eur lėšų sumą reikalingą kas mėnesį pareiškėjo būtiniems poreikiams patenkinti, sugebės mokėti bankroto administratoriui 810,94 Eur sumą, reikalingą bankroto administratoriui sumokėti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jam materialiai padės jo vaikai, teismas nelaikė svarbiomis ir patvirtinančiomis pareiškėjo gebėjimą materialiai atsiskaityti. Teismas vertindamas pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų dydį ir gaunamas pajamas, jo turtinę padėtį, aukščiau išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, jog pareiškėjas, nuo 2004 metų prisiimdamas kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams, tuo metu būdamas dar ir verslininku, įmonių vadovu, laiduodamas už savo sutuoktinės J. S. prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus, ir pasirašydamas 2009 m. birželio 10 d. su A. M. vekselį 90039,47 Eur sumai bei 2009 m. rugpjūčio 26 d. ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. su A. J. pasirašydamas du vekselius viso 219242,35 Eur sumai, o vėliau nesugebėdamas tinkamai atsiskaityti su kreditoriais – juridiniais asmenimis, veikė neapdairiai ir nerūpestingai bei savo rizika ir pats sukėlė savo nemokumą. Teismas nurodė, kad iškėlus pareiškėjui bankroto bylą, nebūtų pasiektas fizinio asmens bankroto procedūros tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens nemokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, iškėlus bankroto bylą būtų neįmanoma užtikrinti kreditorių interesų, nes iš esmės pareiškėjo mokumas būtų atkurtas tik nurašant jo skolas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai
Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą, kadangi pagal teismų praktiką, pareiškėjo veiksmai galėjo būti vertinami už 3 metus iki kreipimosi į teismą, tuo tarpu teismo nurodyti sandoriai buvo sudaryti 2005-2010 m. Teismas nevertino aplinkybių, ar pareiškėjas sąmoningai siekė tapti nemokiu, ar nemokumas atsirado tinkamai neįvertinus verslo rizikos. Byloje nebuvo įvertinta, jog pareiškėjas nekliudė atlikti vykdymo veiksmus, taip pat taip, jog dalis skolų buvo padengta, realizuojant pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės turtą. Aplinkybės dėl paskolos iš AB „Swedbank“ panaudojimo pagal paskirtį taip pat nebuvo ištirtos tinkamai. Iš banko gauta paskola buvo panaudota pagal paskirtį, ką patvirtinta banko sąskaitos išrašai. Pareiškėjas su S. K., R. J. ir G. A. buvo susijęs verslo santykiais, todėl jie ne kartą darė pareiškėjui bankinius pavedimus, tačiau tai neįrodo, jog paskola buvo panaudota ne pagal paskirtį. Pats bankas iki pat kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nereiškė jokių pretenzijų dėl paskolos panaudojimo tikslo. G. A. į skolininkų sąrašą nėra įtrauktas dėl to, nes jis yra pareiškėjo dukros skolininkas. 2004 m. buvo sudaryta kredito sutartis tarp AB „Swedbank“ ir (duomenys neskelbtini) (direktorius G. A.), kredito užtikrinimui buvo įkeistas buvusiai pareiškėjo sutuoktinei ir jos motinai priklausantis namas su ūkiniu pastatu ir žemės sklypu. Pradavus minėtą namą visi pinigai buvo perduoti G. A. 2010 m. sausio 15 d. buvo pasirašytas 676510 Lt dydžio vekselis pareiškėjo dukros vardu, nes namas priklausė jos motinai ir močiutei. Todėl G. A. ir nebuvo nurodytas prie debitorių. Pareiškėjas planuoja auginti šamus, tačiau tam reikalingi nauji kreditai. Fizinio asmens bankrotas leistų pradėti naują verslą. Kreditai pareiškėjo verslui buvo imami tikint įmonių perspektyva, tačiau dėl ekonominės krizės visi pareiškėjo verslai bankrutavo, juridinių asmenų turtas išdalintas kreditoriams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas jau imdamas kreditą, kadangi skolinosi pinigus tam, kad juos perskolintų (nuslėpdamas nuo kreditoriaus tikrąją skolinimosi priežastį) ir pareiškėjas pats sau be būtino reikalo pasiskolino tokias sumas, kurios privedė prie šios dienos situacijos. Jeigu pareiškėjas būtų pinigus panaudojęs pagal paskirtį namo remontui, įkeistas bankui turtas dabar būtų likvidūs ir nebūtų bankroto būtinybės. Neaišku kodėl pareiškėjas nuo 2004 metų neatskyrė sklypo ir namo neatidalino – turėdamas visas lėšas, o dabar neturėdamas lėšų tikisi minėtus veiksmus atlikti. Be to, pareiškėjas iki pareiškimo dėl bankroto iškėlimo pateikimo teismui nepagrįstai skundė antstolio veiksmus siekdamas vilkinti įkeisto turto pardavimą. Pareiškėjas bankroto procedūromis iš tiesų siekia ne atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, bet nurašyti skolas kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas neatliko pareiškėjo nemokumo priežasčių analizės. Jei pareiškėjui bus iškelta bankroto byla, bus rengiamas mokumo atkūrimo planas, kuriame bus numatytas ir namo, kurį ruošiasi pareiškėjas padalinti, pardavimas dengiant įsiskolinimus. Pareiškėjas nenurodo iš kokių pajamų gyvena šiuo metu ir kaip jis planuoja dengti įsiskolinimus. Pareiškėjas yra turėjęs kelias įmones ir joms sėkmingai vadovavęs, todėl nėra aišku, kodėl sveikas, darbingo amžiaus, vadovaujančios patirties turintis žmogus neieško darbo ir nepateikia jokių įrodymų apie darbo paieškas. Pareiškėjas neįrodė, jog pats aktyviai ieškojo darbo, neatskleidė tikrųjų gaunamų pajamų, didino skolas, neišnaudojo visų galimybių parduoti turimą gyvenamąjį namą, nenurodė aplinkybių, trukdžiusių jam gauti kitų pajamų iš kitų šaltinių.
Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jo naudai buvo priteistos debitorinės skolos ir pradėtas išieškojimas. Taip pat nepateikė oficialių duomenų apie turimų akcijų vertę. Pareiškėjas neįrodė, jog iš AB „Swedbank“ paimtas kreditas buvo panaudotas pagal paskirtį.
Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. atsiliepimu prašo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis šio įstatymo 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apelianto nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl pareiškėjo sąžiningumo, o kartu – dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindo, numatyto FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.
Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65-969/2015, 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015 ir kt.).
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2014 m. rugpjūčio 28 d., todėl pareiškėjo sąžiningumas turėjo būti vertinamas už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 28 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Visi pirmosios instancijos teismo analizuoti bei suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ nurodomi apelianto veiksmai buvo atlikti 2004-2010 m., t. y. nepatenka į vertintiną trejų metų laikotarpį bei pagal aktualiausią teismų praktiką negali būti laikomi pakankamu pagrindu atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikos ir yra nepakankamos, kad užkirstų pareiškėjui kelią bankrutuoti. Pareiškėjas yra 1961 m. gimimo, pastoviai dirba nuo 2014 m. lapkričio mėn., vidutinis darbo užmokestis yra apie 300 Eur (neatskaičius mokesčių), pareiškėjas siekia, jog jo nekilnojamas turtas (gyvenamasis namas ir žemės sklypas) būtų parduotas dalimis, tokiu būdu realizuojant turtą didesne kaina, taip pat planuoja užsiimti žuvininkyste. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia net 803813,66 Eur, jo siekis gauti didesnes pajamas, leidžia teigti, jog pareiškėjas suvokdamas, kad esant dabartinėms pajamoms nepavyks atsiskaityti su kreditoriais, nėra pasyvus ir deda pastangas mokumui pagerinti. Svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama ištyrus byloje esančius įrodymus ir konstatavus tam tikrų aplinkybių (vengimą atsiskaityti su kreditoriais, pasyvų elgesį, pajamų šaltinio slėpimą ir pan.) buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti pareiškėjo nesąžiningus veiksmus per aktualų trejų metų laikotarpį. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo turtinė padėtis (turto vertė su debitoriniais įsiskolinimais siekia apie 200000 Eur) ir gaunamos pajamos, neleidžia padengti turimų įsiskolinimų per protingą terminą, todėl atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų pareiškėjų ir kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens bankroto iškėlimo atveju, bankroto administratorius turės patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Taigi fizinio asmens sąžiningumas bus vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros (kuri reiškia skolininkui reikalingos apsaugos suteikimą su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises) užtikrinimą teismas patikrina fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo aptartos aplinkybės yra nepakankamos, kad užkirstų pareiškėjui kelią bankrutuoti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Kadangi, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriaus skyrimas ir pareigų jam nustatymas yra priskirta pirmosios instancijos teismui, nutartis naikinama, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti A. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.