Kauno apylinkės teismo nutarimas

2013-03-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-9-919/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-9-919/2013Nutarimas · 2013-03-07Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-421-290/2013Nutartis · 2013-04-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
II-9-919/2013
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-06717-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pareiškėjas
V. B.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-9-919/2013Teisminio proceso Nr. 4-05-3-06717-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Ramunei Gudaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovei advokatei Jelenai Smirnovai, išnagrinėjęs V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno 2012-10-10 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2026944-12 V. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., paskirta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis 2012-09-29, apie 20.40 val., Ateities pl., Kaune, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko privertė priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 p., 133 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2012-10-10 nutarimą ir bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodo, kad policijos pareigūnai buvo šališki dėl jam nesuprantamų priežasčių, tarp jo ir policijos pareigūnų kilo konfliktinė situacija, dėl kurios jis kaltina policijos pareigūnus, kadangi jie jo manymu pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius policijos patrulių veiklą. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė, o nutarime neva nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės bei nėra paremtos patikimais ir objektyviais įrodymais, išvados padarytos remiantis prielaidomis.

Atsiliepimas

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į V. B. skundą prašo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2026944-12 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti, nes policijos pareigūnai pažeidimą matė aiškiai ir pastebėję daromą priešingą teisei veiką, vykdydami savo pareigas sulaikė teisės pažeidimą padariusį asmenį. Pareiškėjas teigia, kad policijos pareigūnai jo atžvilgiu buvo šališki, tačiau priežasčių nenurodo, todėl teigti, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir turi tikslą kaip nors pakenkti pareiškėjui, negalima. Mano, kad pareiškėjo teiginiai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. B. palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad į priešpriešinę eismo juostą jis neišvažiavo, nes buvo blaivus ir to padaryti negalėjo, taipogi važiavo leistinu greičiu. Jis prasilenkė su pareigūnais prieš kelio vingį, tačiau ne ten, kur nurodo pareigūnai. Mano, kad policininkai kerštauja, nes jis jiems paprieštaravo kuomet jie sakė, kad jis viršijo greitį. Pareigūnai jo nestabdė, tačiau pasivijo prie darbo ir liepė duoti dokumentus, sakė, kad jie net negalėjo jo pavyti. Jam paprašius įrodymų pareigūnai pradėjo pykti, pasakė duoti dokumentus ir, kad išsiaiškins vėliau. Pasakius, kad dokumentų neturi, bei tai, kad jis dabar ne vairuotojas, o pėsčiasis, pareigūnai dar labiau supyko. Jis norėjo nueiti iki vagonėlio pasiimti dokumentų, bet pareigūnai neleido bei sakė jam eiti iki mašinos. Tuomet pareigūnai pradėjo jį tąsyti, jis ištraukė rankas, tačiau nebėgo. Apsisukęs nuėjo link mašinos, bet jie jį stūmė ir uždėjo antrankius. Važiuojant į PK pareigūnas sakė, kad jis sėdės, keikė, šmeižė įvairiais žodžiais, nors tų pareigūnų jis anksčiau nebuvo matęs.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad Ateities pl., Kaune, pareiškėjo vairuojamas automobilis posūkyje išvažiavo prieš eismą, dėl ko jie turėjo pasitraukti į dešinės pusės kelkraštį. Šalia jų buvo dažyklos aikštelė, kur jie iš karo apsisuko ir pradėjo vytis minėtą automobilį. Vijosi apie 150 km/h greičiu, persekiojamo automobilio greitis buvo didelis, tačiau negali pasakyti ar prieš posūkį, ar pačiame posūkyje, po to jie įsuko į 32 B teritoriją. Apsisukę iš karto įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius, švyturėliai buvo įjungti visą laiką iki sustojimo, juos įjungė jo kolega N. L.. Garso signalą ir švyturėlius išjungė tik tada, kai pažeidėjo ir jų automobiliai sustojo. Taip pat per garsiakalbį reikalavo, kad vairuotojas sustabdytų automobilį, kadangi buvo didelis greitis ir jis nuvažiavo. Mano, kad garsinį signalą įjungė, jis galėjo būti įjungtas, tačiau garsiakalbio nenaudojo. Nežino, ar vairuotojas galėjo matyti įjungtus švyturėlius, tačiau į juos nereagavo. Privažiavus prie automobilio jis sustojo, vairuotojas išlipo ir pradėjo eiti, o jiems priėjus ir paprašius dokumentų pasakė, kad jis yra pėsčiasis ir apskritai automobilio nevairuoja. Jis V. B. prisistatė ir pasakė, kad jis padarė avarinę situaciją, tačiau jis jam nespėjo normaliai paaiškinti, nes jis bandė patekti į teritorijos pastatą t.y. bandė pabėgti. Pradėjus aiškinti apie pažeidimą jis neišklausęs stūmę jį ir sparčiu žingsniu bandė eiti į teritorijos patalpas, paklausė, ko jie kabinėjasi. Jis pasipriešino policijos pareigūnui, todėl buvo pristatytas į komisariatą ir ten dėl to buvo surašytas protokolas.

Liudytojas N. L. parodė, kad įvykis buvo vakare, tamsiu paros metu. Automobilį vairavo jis, važiavo karto su kolega Ž. S.. Bevažiuojant Ateities pl., Kaune, pastebėjo, kad priešais atvažiuoja automobilis, kuris smarkiai viršijo greitį. Iki pusės automobilio tikrai išvažiavo į priešingą eismo juostą. Teigia, kad jei nebūtų pasukęs į dešinę pusę, tai tarp automobilių būtų įvykęs autoįvykis. Greičio viršijimo fakto jie nenustatė, kadangi neturėjo greičio matavimo prietaiso, tačiau mano, kad jis viršijo saugų greitį. Tuomet jie apsisuko, kolega įjungė švyturėlius be garsinio signalo ir jie minėtą automobilį vijosi, važiavo apie 150 km/h., kuomet toje vietoje leistinas greitis 50 km/h. Mano, kad vairuotojas šviesos signalą turėjo matyti, kadangi atstumas tarp automobilių buvo maždaug 100 m. Automobilį pavijo tik važiuojant duobėtu keliu. Pasivijus jie išjungė šviesos signalą, automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, jį užrakino ir pradėjo eiti, pažeidimo iš pradžių neneigė, vėliau pradėjo plūstis, pastūmė kolegą ir ristele bėgo link durų, todėl jį pasivijo ir pristatė į nuovadą. Įvykio metu toje teritorijoje buvo dar du Baltarusijos piliečiai, iš kurių vienas metė į juos raktelius. Jis vairuotojo nereikalavo pateikti automobilio dokumentų, tačiau girdėjo kaip to reikalavo kolega. Vairuotojas atsakė, kad neturi, ir nurodė, kad nežino kur jie yra. Teigia, kad V. B. automobilyje vežant į komisariatą prašė jį paleisti, kaltę pripažino, siūlė kaip nors spręsti situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia administracinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjamoje byloje vieninteliai byloje esantys duomenys apie tai, kad V. B. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko privertė priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį, yra liudytojų policijos pareigūnų Ž. S. tarnybinis pranešimas bei Ž. S. ir N. L. parodymai teismo posėdžio metu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. savo kaltę neigė ir nurodė, kad jis pažeidimo nepadarė, o pareigūnai jam kerštauja už tai, kad jis jiems paprieštaravo kuomet jie sakė, kad jis viršijo greitį. Liudytojas Ž. S. teismo posėdžio metu parodė, kad apsisukę iš karto įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius, švyturėliai buvo įjungti visą laiką iki sustojimo, juos įjungė jo kolega N. L.. Garso signalą ir švyturėlius išjungė tik tada, kai pažeidėjo ir jų automobiliai sustojo. Jis V. B. prisistatė ir pasakė, kad jis padarė avarinę situaciją, tačiau jis jam nespėjo normaliai paaiškinti, nes jis bandė patekti į teritorijos pastatą, t.y. bandė pabėgti. Pradėjus aiškinti apie pažeidimą jis neišklausęs stūmę jį ir sparčiu žingsniu bandė eiti į teritorijos patalpas, paklausė, ko jie kabinėjasi. Jis pasipriešino policijos pareigūnui, todėl buvo pristatytas į komisariatą ir ten dėl to buvo surašytas protokolas. Liudytojas N. L. parodė, kad jie apsisukę įjungė švyturėlius be garsinio signalo ir jie minėtą automobilį vijosi. Pasivijus jie išjungė šviesos signalą, automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, jį užrakino ir pradėjo eiti, pažeidimo iš pradžių neneigė, vėliau pradėjo plūstis, pastūmė kolegą ir ristele bėgo link durų, todėl jį pasivijo ir pristatė į nuovadą. Iš teismo posėdžio metu peržiūrėtos pareiškėjo pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai į aikštelę, kur sustojo V. B. automobilis, atvažiavo be specialiųjų šviesos signalų, pokalbis vyko gana ilgą laiko tarpą, pareiškėjas pokalbio metu policijos pareigūnų nestūmė, bėgti nebandė, taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad buvo dar du asmenys, kurie po V. B. sulaikymo kalbėjosi su liudytojais policijos pareigūnais, nors pareigūnai tai neigė. Teismas netikti liudytojų parodymais, kadangi jie prieštarauja byloje pateiktam ir ištirtam įrodymui vaizdo įrašui. Ir nors vaizdo įrašas darytas po pažeidimo padarymo, tačiau liudytojų nurodytos prieštaringos ir tiesos neatitinkančios aplinkybės kelia pagristų abejonių liudytojų šališkumu. Teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai melagingai nurodė po įvykio buvusias aplinkybes, todėl galimai siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šių liudytojų parodymų patikimumo, todėl byloje nesant kitų V. B. pažeidimą patvirtinančių įrodymų, vien liudytojų Ž. S. ir N. L. parodymai negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kad V. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno 2012-10-10 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2026944-12 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str.

nutarė:

Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti.

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno 2012-10-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2026944-12 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis