- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- ATP-421-290/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-06717-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko (toliau – Institucija) 2012 m. spalio 10 d. nutarimu V. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² str. 1 d., ir nubaustas administracine nuobauda – 500 Lt (penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems mėnesiams), už tai, kad jis 2012-09-29, apie 20.40 val., Ateities plente, Kaune, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko privertė priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 p., 133 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
V. B. skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas Institucijos 2012 m. spalio 10 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti nesant teisės pažeidimo įvykio. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarė, jog byloje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., įvykio bei sudėties, ir 2013 m. kovo 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. B. atžvilgiu nutraukė.
Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir Kauno apskrities VPK KPV 2012 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą. Skunde nurodo, kad teismas, remdamasis byloje esančiu vaizdo įrašu, padarė nepagrįstas išvadas ir nepagristai suabejojo liudytojų policijos pareigūnų parodymų patikimumu. Institucijos nuomone, vaizdo įrašas nei patvirtina, nei paneigia KET pažeidimo padarymo aplinkybių, už kurį V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad pateiktame vaizdo įraše yra užfiksuota tik tam tikra aikštelės dalis, todėl negalima kategoriškai teigti, kad policijos pareigūnai, po pažeidimo padarymo bandydami sulaikyti jį padariusį asmenį, nevažiavo su įjungtais specialiais šviesos signalais, kadangi įvažiuojant į teritoriją, matant jau sustojusią persekiojamą transporto priemonę, galėjo juos išjungti toje vietoje, kur vaizdo kamera nefiksuoja. Taip pat vaizdo įrašas yra prastos kokybės, todėl negalima teigti, kad sulaikytas asmuo policijos pareigūno nestūmė ir jam nesipriešino. Tačiau vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kaip V. B. atvažiavęs išlipa iš transporto priemonės ir eina nuo jos, priėjus policijos pareigūnui, jis pakeičia kryptį ir bando patekti į šioje aikštelėje esančio objekto patalpas. Prie durų vyksta galimai kažkoks pokalbis ar susistumdymas, kuris dėl vaizdo kokybės nėra aiškiai matomas (garso įrašo nėra), po to matomas asmens sulaikymas, nuvedant jį į tarnybinį automobilį. Be to, byloje nustatyta, kad V. B. policijos pareigūnams nepateikė dokumentų, nurodytų KET 16 punkto reikalavimuose. Vaizdo įraše matosi, kad jis bando patekti į patalpą, todėl policijos pareigūnai turėjo pagrindą manyti, kad asmuo padaręs administracinį teisės pažeidimą, nepateikęs jokių tiek asmens, tiek transporto priemonės dokumentų, gali pasišalinti ir veikė taip kaip numato ATPK 264 str. nuostatos ir kiti teisės aktai. Taip pat vaizdo įraše matosi keli asmenys, kurie V. B. sulaikymo metu atėjo į aikštelę. Tačiau, ar jie kalbėjosi su policijos pareigūnais, iš vaizdo įrašo spręsti negalimą.
Skunde pažymima ir tai, kad pažeidimo padarymas buvo įrodinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Policijos pareigūnai minėtą pažeidimą matė akivaizdžiai, kadangi dėl pažeidimo pavojus buvo sukeltas būtent jiems vairuojant tarnybinį automobilį. Jie tinkamai vykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintą policijos patrulių veiklos instrukciją, patruliuodami iš anksto nustatytame maršrute pagal jiems duotą tarnybos užduotį. Policijos pareigūnai dėl minėto pažeidimo surašė tarnybinį pranešimą, kuriame aiškiai nurodė kaip įvyko pažeidimas, kokiais neteisėtais veiksmais pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, sukėlė pavojų ir kokius veiksmus jiems reikėjo atlikti vengiant pavojaus ir sulaikant minėtą asmenį. Šias aplinkybes iš esmės jie patvirtino teismo posėdžio metu, apklausiant juos liudytojais. Todėl jei teismas ir nustatė, kai kuriuos neatitikimus jų parodymuose, tai jie nėra reikšmingi nustatyto KET pažeidimo įrodinėjime, o padaryti dėl ilgo laiko tarpo, praėjusio nuo pažeidimo nustatymo iki skundo nagrinėjimo teisme. Institucijos manymu, teismo išvados dėl pažeidimą nustačiusių policijos pareigūnų šališkumo, siekio apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir tai, kad jie suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, nepagrįstos. Tokias išvadas galima daryti tik turint patikimus duomenis, kad jie iki pažeidimo padarymo buvo pažįstami ar juos siejo kažkokie ryšiai su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, dėl kurių jie turėjo motyvus pakenkti šiam asmeniui. Šios aplinkybės nagrinėjant skundą teisme nustatytos nebuvo.
Atsiliepimas
V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą su skundo argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas savo išvadas pagrįstai argumentavo įrodymų nepakankamumu ir nepatikimumu, nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principo taikymu. Apeliantas savo skunde nepateikė jokių papildomų įrodymų bei svarių teisinių argumentų, kuriais būtų paneigtos teismo padarytos išvados. Teismas teisingai pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Teismas padarė teisingą išvadą, kad policijos pareigūnai Žydrūnas Spitrys ir N. L. melagingai nurodė po įvykio buvusias aplinkybes, todėl galimai siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas pagrįstai suabejojo šių policijos pareigūnų duotų parodymų teisingumu, nes jų parodymai tiek dėl tariamų V. B. padarytų KET pažeidimų, tiek dėl policijos veiksmų yra po tariamųjų pažeidimų prieštaringi, prieštaraujantys tarpusavyje bei kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl byloje nesant kitų V. B. pažeidimą patvirtinančių įrodymų, vien minėtų liudytojų parodymai negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą. Skunde taip pat nepagrįstai nurodyta, jog videoįrašas yra prastos kokybės, nors video įraše puikiai matosi visos aplinkybės, kurios patvirtina V. B. parodymus ir visiškai prieštarauja policijos pareigūnų parodymams, kad V. B. nebėgo, policijos pareigūnų nestūmė, jiems nesipriešino. Atsiliepime pažymima, kad surašytame tarnybiniame pranešime aplinkybės, jog buvo įjungti švyturėliai, bei kad V. B. jie vijosi 150 km/val. greičiu nenurodyti, todėl akivaizdu, jog šias aplinkybes, kurias teisme nurodė liudytojas Ž. Spitrys, yra išgalvotos. Ž. Spitrys surašė protokolą, remdamasis tik jo paties surašytu tarnybiniu pranešimu, kitų įrodymu surašant protokolą nebuvo surinkta. Taigi faktinio pagrindo administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti pas policijos pareigūną Ž. Spitrį nebuvo, be to, tyrimo visiškai neatliko, neapklausė liudininkų, V. B. bendradarbių, nenustatė kitų svarbių aplinkybių, tyrimas atliktas vienpusiškai, neobjektyviai. Atsiliepime konstatuojama, kad nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių suformuluoti kaltinimą dėl V. B. neva padaryto teisės pažeidimo. Nutarimas priimtas remiantis nepatikimais ir nepakankamais įrodymais (protokolu ir tarnybiniu pranešimu), protokole atsispinti tikrovės neatitinkančias aplinkybes. V. B. neteisingai inkriminuotas ATPK 124² str. 1 d. pažeidimas, kurio jis teigia nepadaręs.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis (ATPK 9 str., 250 str.). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis (ATPK 287 str.). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. B., 2012-09-29, apie 20.40 val., Ateities plente, Kaune, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko privertė priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors Institucija apeliaciniu skundu ginčija teismo išvadas dėl V. B. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo neįrodytumo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos apylinkės teisme ir kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog V. B. padarė jam inkriminuotą administracinio teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir pasisakė dėl Institucijos argumentų dėl policijos pareigūnų parodymų vertinimo kaip nepatikimų. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo išvada, kadangi liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų nepatvirtina kitos byloje nustatytos objektyvios aplinkybės ir jie prieštarauja byloje pateiktam ir ištirtam įrodymui - vaizdo įrašui, todėl teismas juos pagrįstai vertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo. Atmestini kaip nepagrįsti ir kiti apelianto skundo argumentai dėl prastos vaizdo įrašo kokybės. Apygardos teismo nuomone, vaizdo įrašo kokybė yra pakankama aplinkybių, kad V. B. nebėgo nuo policijos pareigūnų, jų nestūmė ir jiems nesipriešino, nustatymui. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad policijos pareigūnai išjungė tarnybinio automobilio švyturėlius anksčiau nei atvažiavo iki automobilio „Mitsubishi Colt“ sustojimo vietos ir kad videokamera negalėjo užfiksuoti teritorijos ploto, kur policijos darbuotojai išjungė švyturėlius. Apygardos teismo nuomone, šie skundo teiginiai tėra apelianto keliama prielaida, kuri prieštarauja policijos pareigūnų duotiems parodymams teisme, jog jie išjungė švyturėlius tik tuomet, kaip pasivijo V. B. vairuojamą automobilį (b.l. 62, 64).
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo administracinio teisės pažeidimo protokolu ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, tačiau aukštesnysis teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas (toliau – Protokolas), atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu automobilio važiavimo aplinkybes, teisės pažeidimo subjektyviąją pusę ir pan. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas tėra tik antrinis įrodymas, kuris yra pirminio šaltinio – policijos pareigūnų teiginių – išraiška. Pastebėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas paprastai neprieštarauja tarnybiniam pranešimui, kaip yra ir šiuo nagrinėjamu atveju, todėl tarnybinio pranešimo ir Protokolo tarpusavio vidinis atitikimas įrodinėjamųjų faktų prasme nepadidina jų įrodomosios galios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N-9-50-04). Atsižvelgiant į tai, kad Protokolą ir tarnybinį pranešimą surašė policijos pareigūnas Ž. Spitrys, kurio parodymų patikimumu apylinkės teismas pagrįstai suabejojo, ir nesant kitų V. B. pažeidimą patvirtinančių įrodymų, vien minėto liudytojo surašytas Protokolas ir tarnybinis pranešimas bei policijos pareigūnų parodymai negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p., privalo būti nutraukta. Kadangi dėl objektyvių priežasčių jau nėra galimybės patikrinti aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog V. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, aukštesnysis teismas sprendžia, kad byla dėl ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo V. B. atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 straipsniai) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.