Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei V. O., jos atstovei adv. Galinai Korabliovai, atsakovei D. J., atsakovės I. V. atstovėms adv. Gražinai Mauručaitienei ir E. M., žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. O. patikslintą ieškinį atsakovėms I. V., D. J. ir S. R. dėl trukdymo naudotis bendro naudojimo patalpa pašalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškinyje išdėstytais šalių paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad name, esančiame Klaipėdos g. 21, Klaipėda, yra keturi butai, kurie turi atskirus įėjimus. Butas Nr. l priklauso ieškovei V. O., butas Nr. 2,- D. J., butas Nr. 3, - I. V., butas Nr. 4,- S. R.. Name, (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo patalpa - neįrengta pastogė, 38,42 kv.m. bendro ploto, plane pažymėta 5-1 (b.l. 56-61). Į bendro naudojimo palėpę (pastogę) patenkama pro laiptines, vedančias į butus Nr. 2,4. Naudojimosi įėjimais į atskirus butus tvarka yra nusistovėjusi daugiau kaip 15 metų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pastogės patalpos yra neįskaičiuotos į bendrą patalpų adresu (duomenys neskelbtini), plotą, ir neįregistruotos nekilnojamojo turto registre.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Ieškovė, būdama bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvė, patikslintu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką, atsižvelgiant į palėpės padalinimo projektą (b.l. 54). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

Byloje ginčas kilo dėl to, kad, kaip nurodo ieškovė, atsakovė I. V. trukdo jai naudotis namo, adresu (duomenys neskelbtini), palėpe. Kaip nurodo ieškovė, jau nuo 1997 m. atsakovė uždaro duris pirmame aukšte ir naudoja bendro naudojimo laiptinę kaip privačią, todėl ieškovė negali patekti į namo pastogę.

Gyvenamasis namas, kaip pastatas, yra stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų, ir kuris naudojamas žmonėms gyventi (Statybos techninio reglamento „Vienbučiai gyvenamieji pastatai" STR 2.02.09:2005 7.1 punktas). To paties Statybos techninio reglamento 7.10 punkte nustatyta, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Tai iliustruoja, kad gyvenamasis namas, be gyvenamųjų patalpų ir įprastinių bendro naudojimo paskirties patalpų (pvz., koridorių, virtuvių, tualetų, laiptų, rūsių), gali turėti ir kitų patalpų, kurios konkretaus namo su šlaitiniu stogu projekto atveju yra konstrukciškai būtinos ir yra techninės to namo patalpos, objektyviai esančios kaip neatskiriama statinio konstrukcijų - viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo - dalis, t. y. nurodytų namo dalių suformuota erdvė - pastogė (palėpė). Gyvenamojo namo techninė pastogė (palėpė), kaip ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos, jeigu jos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Teismas konstatuoja, kad negalima nustatyti naudojimosi tvarką nesant suformuoto objekto.

Naudojimosi daiktu tvarka gali būti nustatyta tik esant atskiroms izoliuotoms šio daikto dalinis (2007-11-27 LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-510/2007). Palėpė, kurios naudojimosi tvarką prašo nustatyti ieškovė, yra neįrengta, ją sudaro viena 38,42 kv. M. ploto patalpa. Tokie duomenys yra užfiksuoti ir nekilnojamojo daikto kadastro ir registro byloje bei palėpės padalinimo projekte (b.l. 54-61). Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi neįrengta pastogės patalpa tvarką pagal pateiktą projektą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi bendro naudojimo pastogėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nėra atskirų izoliuotų patalpų (LR CK 4.37 str., 4.75 str. l d., 4.81 str. 4.83 str. l d.), šia tvarka nebūtų sukurtas racionalus ir protingas naudojimasis daiktu.

Dėl trukdymo patekti į bendro naudojimo patalpas

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo pastogė yra visiškai neįrengta, dėl nedidelio aukščio techninės patalpos didesnės vertės neturi, jokių reikšmingų funkcijų jos neatlieka ir netikslinga jų plotą įtraukti į bendrą namo plotą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra teisinio pagrindo užtikrinti ieškovės patekimą į techninę palėpę. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė teismui nepateikė duomenų apie tai, jog patekimas į šią palėpę atsakovui yra būtinas (LR CPK 178 str.). Jos nurodyti motyvai, kad ji palėpėje norėtų laikyti kokius nors daiktus, džiauti drabužius, valyti kaminus, nėra pakankamai argumentuoti ir pagrįsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad patekimas į palėpę yra labai apsunkintas (maža anga, nėra kopėčių), nėra duomenų apie tai, kad daiktų laikymas virš namo esančioje palėpėje nepažeis priešgaisrinių reikalavimų, o namų kaminai yra valomi iš viršaus. Ginčo atveju, naudojimosi palėpe tvarka gali būti nustatyta tik tokiu atveju, kai tai yra objektyviai būtina, t. y. pirmiausia įvertinus, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatyta naudojimosi tvarka, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Akivaizdu ir tai, kad apribojus ieškovės teisę patekti į ginčo patalpą, ieškovės turtinės teisės iš esmės nepasikeis, tačiau tuo bus išvengta galimų konfliktų.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčo šalių teisės į turimas namo nuosavybės teisės dalis bei naudojimosi namu tvarka yra išvestinės iš pirmiau nuosavybės teisę turėjusių asmenų teisių ir nė viename iš namo dalies perleidimo (pirkimo ir paveldėjimo) sandorių naudojimosi namo pastoge (palėpe) tvarkos klausimai neaptarti. Ieškovai šioje byloje nereiškė ir nepagrindė reikalavimo keisti ar papildyti sutarčių pagrindu tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi tvarką taip, kad jie naudotis namo pastoge (palėpe) galėtų patekdami per atsakovės naudojamą laiptinę. Minėta, kad kiekvienas butas turi atskirą įėjimą. Sekant ieškovės logika – kiekvienas iš namo gyventojų galėtų naudotis bet kurio kito įėjimu į butą. Tokia naudojimosi tvarka nebūtų teisinga, realiai ja pasinaudoti niekas negali. Paveldėdama gyvenamąsias patalpas iš buvusio savininko, ieškovė žinojo, kurios negyvenamosios patalpos buvusiam savininkui priklauso, kur yra patekimas į palėpę, todėl po sandorio sudarymo reiškiamos pretenzijos dėl patekimo į patalpas (palėpę) per atsakovės naudojamą įėjimą į butą yra atmestinos ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Nenustačius, kad ieškovams vieniems priklausytų teisė naudotis namo pastoge (palėpe), nėra pagrindo konstatuoti ieškovų, kaip savininkų ir bendraturčių, teisių pažeidimo, o nesant teisių pažeidimo, negali būti ir šių teisių gynimo.

Ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje mokėtinas 138,00 Lt žyminis mokestis, atmetus ieškinį valstybės naudai nepriteistinas (LR CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.