- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-983-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08630-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- V. O.
- Atsakovas
- I. V., D. J., S. R.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-983-538/2012
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-08630-2011-2)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. liepos 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovėms I. V., D. J. ir S. R. dėl trukdymo naudotis bendro naudojimo patalpa pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarką: V. O. naudotis namo palėpės dalimi – 9,54 kv. m; įpareigoti atsakovę I. V. netrukdyti patekti į 38,42 kv. m bendro naudojimo patalpą – pastogę, esančią (duomenys neskelbtini), bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 38,42 kv. m bendro naudojimo patalpa – neįrengta pastogė, plane pažymėta 5-1. Šiame name gyvena keturios šeimos, ieškovės butas yra pirmame aukšte. Kiekvienas butas turi po atskirą įėjimą. Įeiti į namo pastogę galima per dvi laiptines. Bet patogiausia įeiti į pastogę per pastogės angą, kuri yra bendro naudojimo laiptinėje, šalia 3 buto. Atsakovė, 3 buto savininkė, bendro naudojimo laiptinę naudoja kaip privačią valdą. Atsakovė atsisako įleisti į bendro naudojimo laiptinę, per kurią ieškovė įeitų į palėpę. Ieškovė, negalėdama patekti į pastogę, neturi galimybės išvalyti pastogės, džiovinti drabužius bei išvalyti ventiliacijos angą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-28 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad negalima nustatyti naudojimosi tvarką nesant suformuoto objekto. Palėpė, kurios naudojimosi tvarką prašo nustatyti ieškovė, yra neįrengta, ją sudaro viena 38,42 kv. m ploto patalpa. Tokie duomenys yra užfiksuoti ir nekilnojamojo daikto kadastro ir registro byloje bei palėpės padalijimo projekte. Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi neįrengta pastogės patalpa tvarką pagal pateiktą projektą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi bendro naudojimo pastogėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nėra atskirų izoliuotų patalpų (LR CK 4.37 str., 4.75 str. l d., 4.81 str. 4.83 str. l d.), šia tvarka nebūtų sukurtas racionalus ir protingas naudojimasis daiktu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad patekimas į palėpę yra labai sunkus (maža anga, nėra kopėčių), nėra duomenų apie tai, kad daiktų laikymas virš namo esančioje palėpėje nepažeis priešgaisrinių reikalavimų, o namų kaminai yra valomi iš viršaus. Paveldėdama gyvenamąsias patalpas iš buvusio savininko, ieškovė žinojo, kurios negyvenamosios patalpos buvusiam savininkui priklauso, kur yra patekimas į palėpę, todėl po sandorio sudarymo reiškiamos pretenzijos dėl patekimo į patalpas (palėpę) per atsakovės naudojamą įėjimą į butą yra atmestinos ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos m. apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad su sprendimu nesutinka, mano, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas. Teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai teigia, kad netikslinga palėpės plotą įtraukti į bendrą namo plotą, be to, palėpė turi vertę (57500 Lt) ir ieškovei nuosavybės teise priklauso patalpos 954/3842. Tas faktas, kad palėpė nėra įrengta, visiškai nereiškia, kad bendraturčiai neturi teisės patekti į šią patalpą. Gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), suprojektuotas taip, kad nors kiekvienas butų savininkas ir turi atskirą įėjimą į jam nuosavybės teise priklausantį butą, patekti į palėpę galima tik per tuos įėjimus, kur yra laiptai į antrą aukštą, iš jų laiptine per įėjimą, kuria naudojasi atsakovė I. V.. I. V., nors ir teigia, kad nuo pat pradžios laiko įėjimą ir laiptinę, per kuriuos patenka į butą, savo asmenine nuosavybe bei juos naudoja kaip asmeninį turtą, tačiau ji nėra šių namo patalpų savininkė ir jos yra namo bendro naudojimo patalpos. Ieškovė nepretenduoja į atsakovės nuosavybę, tačiau nori tik turėti galimybę patekti į palėpę, kurios savininkė yra kartu su kitais namo butų savininkais, o atsakovė savo neteisėtais veiksmais trukdo ieškovei tai daryti. Iš vienos pusės teismas konstatuoja, kad tarp namo butų savininkų nebuvo sudaryta jokių susitarimų ir nė viename sandoryje neaptartas klausimas dėl bendrojoje nuosavybėje esančių patalpų (palėpės) naudojimo. Kita vertus teismas atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę I. V. netrukdyti ieškovei patekti į palėpę dėl to, kad ji nepateikė reikalavimo dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Ieškovė ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę netrukdyti jai patekti į palėpę ir mano, kad šis jos reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis neatima iš atsakovų jokių teisių ir negali pažeisti atsakovės I. V. teisėtų interesų, kadangi laiptinė, per kurią ieškovė gali patekti į palėpę, nėra atsakovės asmeninė nuosavybė, ji turi bendrosios nuosavybės turto statusą. Ieškovės žiniomis namo antro aukšto butų savininkai, kurie turi galimybę patekti į palėpę, patalpoje saugo dėvėtus rūbus ir nereikalingus daiktus. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad byloje neatskleista ginčo esmė ir neteisingai nustatytos visos bylos aplinkybės, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme būtina papildomai apklausti šalis bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės V. O. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė klaidina teismą teigdama, kad palėpės plotas yra įskaičiuotas į bendrą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą. Apeliantė tik po teismo sprendimo kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir tik 2012 metų sausio 23 dieną įregistravo 954/3842 dalis šios palėpės. Ieškovė nepateikė jokio naudojimosi patalpomis projekto. Taip pat nėra tinkamo patekimo į šią palėpę bei nuotraukose matosi, kad lubose yra padaryta maža anga, per kurią ieškovė ir norėdama negalėtų įnešti kokių nors daiktų ir į šias patalpas nėra įrengti jokie laiptai ar kitoks užlipimas. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovės įėjimas į butą yra bendro naudojimosi laiptinė. Atsakovė mano, kad savaime suprantama, kad pirkimo–pardavimo sutartyje įėjimas į butą nenurodomas kaip pirkimo–pardavimo sutarties objektas, nes jis neturi atskiro unikalaus numerio. Palėpė niekada nebuvo bendro naudojimosi objektu ir teisme šią aplinkybę patvirtino namo gyventojai, todėl ir nėra į ją įrengto jokio įėjimo. Atsakovė niekada nesinaudojo šia palėpe ir apeliantė nepagrįstai skunde nurodo, kad neva ją pasisavino ir neleisdama šia palėpe naudotis ieškovei, atsakovė pažeidžia jos turtines teises. Atsakovė nedaro jokių kliūčių ieškovei naudotis palėpe, tik prieštarauja, kad ji vaikščiotų pro jos įėjimą į butą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apeliantės skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra keturi butai, kurie turi atskirus įėjimus. 1-as butas priklauso ieškovei V. O., 2-as butas – D. J., 3-as butas – I. V., 4-tas butas – S. R.. Name, (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo patalpa – neįrengta pastogė, 38,42 kv. m bendro ploto, plane pažymėta 5-1 (b. l. 56–61). Į bendro naudojimo palėpę (pastogę) patenkama pro laiptines, vedančias į 2-ą, 4-tą butus. Naudojimosi įėjimais į atskirus butus tvarka yra nusistovėjusi daugiau kaip 15 metų.
Civilinėje byloje yra pareikštas ieškinys dėl naudojimosi negyvenamomis patalpomis tvarkos nustatymo ir nuosavybės teisės gynimo. Reikalavimo teisę pagal ieškinį dėl ginčijamos nuosavybės teisės gynimo turi savininkas. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą dėl savo nuosavybės teisės gynimo.
Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (LR CK 4.73 str. 1 d.). Pagal CK 4.82 straipsnį patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi ir ginčijama namo palėpė (pastogė) bendraturčiams (ginčo šalims) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška (idealiosios dalys). Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi neįrengta pastogės patalpa tvarką pagal pateiktą projektą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi bendro naudojimo pastogėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nėra atskirų izoliuotų patalpų, šia tvarka nebūtų sukurtas racionalus ir protingas naudojimasis daiktu. Pagal LR CK 4.75 str. 1 d. bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2012-01-23 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kad jai priklauso 954/3842 negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės.
LR CK 4.81 str. 1 d. numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo pastogė yra visiškai neįrengta, ją sudaro viena 38,42 kv. m ploto patalpa. Tokie duomenys yra užfiksuoti ir nekilnojamojo daikto kadastro ir registro byloje bei palėpės padalinimo projekte, taip pat matyti iš byloje pateiktų nuotraukų (b.l. 54-61, 87), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad naudojimosi tvarka ginčo pastoge šiuo metu negali būti nustatyta, be to, ieškovė nepateikė projekto kokia konkrečia daikto dalimi koks bendraturtis naudosis, kadangi šios patalpos nėra izoliuotos bei nesuformuotos (CPK 178 str., 185 str.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos, jeigu jos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad negalima nustatyti naudojimosi tvarkos nesant suformuoto objekto. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme palėpė nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas bei jai nebuvo suteiktas unikalus numeris. Tačiau konstatuotina, kad ir esant suformuotam dalytinam objektui, tačiau nesant pastogėje atskirų izoliuotų patalpų ir ieškovei nepateikus minėtos naudojimosi tvarkos projekto, kuriame būtų numatytos atskiros izoliuotos patalpos ir konstatuota, kad tokių atskirų patalpų įrengimas realiai įmanomas ir nepažeis teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo nustatyti naudojimosi palėpe tvarką (CPK 178 str., 185 str.).
Taip pat apeliantė prašo įpareigoti atsakovę leisti naudotis palėpe. Apeliantė pripažįsta, kad iš jos buto nėra jokios galimybės patekti į šią palėpę ir todėl ji pageidauja naudotis atsakovės I. V. įėjimu. Byloje nustatyta, kad name gyvena 4 šeimos ir kiekviena turi atskirą įėjimą: t. y. dvi šeimos gyvena pirmame aukšte ir dvi – antrame. Ieškovė gyvena pirmame aukšte ir turi savo atskirą įėjimą į butą, o atsakovė I. V. gyvena virš ieškovės ir į savo butą patenka taip pat atskiru įėjimu. Atsakovė I. V. nurodo, kad ji nekliudo ieškovei naudotis palėpe, tik prieštarauja, kad ji vaikščiotų pro jos įėjimą į butą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių ieškovės teisių pažeidimo ir spręsdamas ginčą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 metų vasario 18 dienos apžvalgoje „Dėl teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės“ išdėstytais nurodymais. Minėtoje apžvalgoje įpareigojama atsižvelgti į susiformavusią naudojimosi ginčo objektu tvarką, kad būtų išsaugotas faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimosi tvarkos. Byloje nustatyta, kad butą (duomenys neskelbtini) atsakovė I. V. nusipirko 1997 metais. Tais pačiais metais į minėtą namą atsikėlė ir ieškovė. Jokių pretenzijų dėl palėpės ar naudojimosi laiptais, vedančiais į atsakovės I. V. butą iki 2010 metų ieškovė nereiškė, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad naudotis palėpe nėra jokių galimybių, kadangi ji šiuo metu neįrengta ir nėra duomenų, kad ją būtų galima įrengti ir naudotis nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo ir įpareigoti atsakovę I. V. netrukdyti ieškovei patekti į palėpės patalpas (CPK 178 str., 185 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei I. V. priteistina 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (b. l. 124, CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. O. atsakovei I. V. 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.