Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui (toliau –pareiškėjas) V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. prašymą dėl uždraudimo naudotis specialia teise (t. y. teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) termino sutrumpinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta V. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., perduodant jį laiduotojos Linos Stasiulevičienės atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Be viso kito, šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 p., 68 str., V. S. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vieneriems) metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 9 d.

Prokurorė siūlė prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš teismui pateikto prašymo spręstina, kad pareiškėjas V. S. prašo sutrumpinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – vieneriems metams paskirto uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones – terminą. Esminiai V. S. argumentai, kuriais remdamasis mano, kad yra pagrindas tenkinti jo prašymą, yra susiję su jo vykdoma darbine/ūkine veikla. Nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga, kadangi jis ūkininkauja nuo 2003 metų, žemę dirba pats, o ūkininkavimas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis.

Analizuojant BK IX skyriaus nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemones ir jų skyrimą, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas nenumato ir įstatymu neįtvirtina galimybės sutrumpinti teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...>, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str. 2 d.).

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieštaraujančiu kaltininko teisių suvaržymu tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė apsunkina asmens darbinę veiklą, bet iš esmės neužkerta kelio ja užsiimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2010). BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ar apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus.

Įstatymų leidėjas baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo instituto baudžiamajame įstatyme iš viso neįtvirtina. Pažymėtina, kad BK 74 str. 1 d. numato, kad bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Taigi, įstatymas numato, kad gali būti pakeistos tik šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šis sąrašas yra baigtinis.

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – paskyrimas yra susijęs su nuosprendžio (nutarties) esme, o ne jos vykdymu. Vadovaujantis BPK 362 str., teismas įsiteisėjus nuosprendžiui (nutarčiai), nagrinėja tik su nuosprendžio (nutarties) vykdymu susijusius klausimus, nekeičiančius nuosprendžio (nutarties) esmės, įstatymas nesuteikia teisės keisti įsiteisėjusį nuosprendį (nutartį). Tuo tarpu pagal laidavimą atleistas asmuo V. S. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas teisės vairuoti transporto priemones termino, neskundė, nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Teismas taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad teismas 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu jam paskyrė pačią minimaliausią įstatyme numatytą vienerių metų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (BK 68 str. 2 d.) įvertinęs jo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o taip pat ir tą aplinkybę, kad „<...> Jis yra ūkininkas, todėl akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra ne pramoga, o pirmo būtinumo reikalas“ (b. l. 110-116).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo V. S. prašymas sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą netenkinamas, kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato jokios galimybės nei pakeisti tokią baudžiamojo poveikio priemonę, nei sutrumpinti jos taikymo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo V. S. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.