- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-416-1092/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01039-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „INVL Asset Management“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. Š. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „INVL Asset Management“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti pareiškėjai praleistą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą (iki 2019 m. birželio 30 d.) paduoti prašymą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „INVL Asset Management“ nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. Pensijų kaupimo sutartį Nr. FV24010927 ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad tuo metu, kai vyko pensijų reforma ir buvo priimtas Pakeitimo įstatymas, suteikiantis pareiškėjai teisę iki 2019 m. birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pareiškėja gyveno ir dirbo užsienyje ir nieko apie tokią teisę nežinojo. Gyvendama užsienyje pareiškėja nebuvo informuota apie pensijų reformą, todėl objektyviai negalėjo žinoti apie Pakeitimo įstatymo nustatytą teisę pateikti UAB „INVL Asset Management“ prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Pareiškėja nenori dalyvauti pensijų kaupime. Sutartį sudarė būdama labai jauno amžiaus, neturėdama žinių tiek sutarčių sudarymo srityse, tiek pensijų kaupimo ar finansų rinkų srityse. Esminės sutarties sąlygos jai nebuvo išaiškintos, todėl ji negalėjo objektyviai įvertinti iš sutarties kylančių pasekmių ir nesuprato, kad sutartis sudaryta visam jos gyvenimui ir negalės jos nutraukti. Pareiškėja ne kartą teikė prašymus Pensijų kaupimo fondui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) ir net bendrosios kompetencijos teismui, tačiau teigiamo rezultato nepavyko pasiekti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neturi subjektyvios teisės kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu.
3.2. Teismas atkreipė dėmesį, jog Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDFV ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui, jeigu termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis, turi teisę tik tie asmenys, kurie nuo 2019 m. sausio 1 d. yra automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą.
3.3. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėja pensijų kaupime dalyvauja su UAB „INVL Asset Management“ savarankiškai sudarytos sutarties pagrindu, todėl Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta galimybė pratęsti terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime pareiškėjai netaikytina. Be to, nurodyta įstatymo nuostata kompetenciją spręsti dėl termino atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime praleidimo priežasčių svarumo ir tokio termino atnaujinimo priskirta išimtinai VSDFV. Pastarajai atsisakius tenkinti tokį prašymą, toks atsisakymas teisės aktų nustatyta tvarka turi būti skundžiamas administraciniam teismui.
3.4. Remiantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 punktu, asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei galėjo pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Pakeitimo įstatyme nenumatyta, kad šis įstatymu nustatytas terminas gali būti atnaujinamas, todėl jam pasibaigus pareiškėja pasinaudoti teise pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime nebegali. Pareiškėjos argumentai, kad savanoriškai pensijų kaupime dalyvaujantiems asmenims kaip ir automatiškai į pensijų kaupimą įtrauktiems asmenims turi būti sudaryta teisė atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir pasibaigus pranešimo apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime terminui, yra niekuo nepagrįsti ir prieštarauja aptartam teisiniam reguliavimui.
3.5. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismai CPK nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų, koncesijų suteikimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Tuo tarpu dalyvavimo pensijų kaupime, atsisakymo jame dalyvauti bei tokio dalyvavimo pasibaigimo pagrindai yra nustatyti Pensijų kaupimo įstatyme bei jį lydinčiuose teisės aktuose, ir tai yra viešosios teisės reglamentavimo sritis, kuri nepriskirta bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja M. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Pareiškėja sudarė pensijų kaupimo sutartį su privačiu pensijų kaupimo fondu – UAB „INVL Asset Management“, todėl tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, turintys vartojimo sutarties požymių. Pagal Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį pareiškėja turėjo teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pateikdama pensijų kaupimo bendrovei prašymą iki 2019 m. birželio 30 d., tačiau šį terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl kreipėsi į teismą su prašymu jį atnaujinti.
4.2. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatos yra taikomos privatiems subjektams, sudariusiems pensijų kaupimo sutartį iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl nėra viešosios teisės sritis, tai reiškia, kad galima tai, kas įstatymų neuždrausta. Nors Pakeitimo įstatyme nenumatyta, kad šis terminas gali būti atnaujintas, tačiau tai savaime nereiškia, kad terminas negali būti atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju yra visos prielaidos pareiškėjai kreiptis į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl praleisto termino atnaujinimo nagrinėtinas teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos teismingumo
7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dalyvavimo pensijų kaupime, atsisakymo jame dalyvauti bei tokio dalyvavimo pasibaigimo pagrindai yra nustatyti Pensijų kaupimo įstatyme bei jį lydinčiuose teisės aktuose, ir tai yra viešosios teisės reglamentavimo sritis, kuri nepriskirta bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo nustatytu pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK ir tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą ir užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
9. Kadangi teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, pagal nacionalinę teisę teismas paprastai jurisdikciją patikrina jau bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą nuspręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, teismas jį priima. Ir priešingai, nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
10. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja (fizinis asmuo) 2016 m. rugsėjo 21 d. pensijų kaupimo sutartį buvo sudariusi su UAB „INVL Asset Management“, t. y. privačiu juridiniu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nors šie sutartiniai teisiniai santykiai iš dalies yra išsamiai reglamentuoti valstybės valdžios teisės aktais, be kita ko, intensyviai taikant imperatyvų teisinio reguliavimo metodą, tačiau dėl to šie privačių asmenų santykiai netampa viešojo administravimo teisiniais santykiais, iš kurių kylančius ginčus nagrinėja administraciniai teismai. Viešojo administravimo institucija minėtame dviejų privačių asmenų sutartiniame santykyje iš esmės nedalyvauja ir, kiek tai susiję su pensijų kaupimu, vykdo tik įstatymais jai pavestas funkcijas, dėl kurių nagrinėjamu atveju joks ginčas nėra inicijuojamas. Pareiškėja šiuo atveju siekia Pakeitimo įstatyme nustatyto termino veiksmui (sutarties nutraukimui) su privačiu asmeniu atlikti atnaujinimo ir joks ginčas (konfliktas) su viešojo administravimo institucija šiuo metu nevyksta. Be to, įstatyme nustatytų terminų atnaujinimas CPK yra konkrečiai priskirtas bendrosios kompetencijos teismams (CPK 576–578 straipsniai). Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismo manymu, pareiškėjos pareiškimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams.
Dėl termino (ne)atnaujinimo
12. Pirmosios instancijos teismas, civilinės bylos iškėlimo stadijoje spręsdamas pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą, konstatavo, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas terminas iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą iš esmės yra naikinamasis ir neatnaujinamas. Pareiškėja nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodama, jog nors Pakeitimo įstatyme nenumatyta, kad šis terminas gali būti atnaujintas, tačiau tai savaime nereiškia, kad terminas negali būti atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.
13. Remiantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Pakeitimo įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad šis terminas negali būti atnaujinamas ir yra naikinamasis. Išvada, kad minėtas terminas negali būti atnaujinamas, nėra akivaizdi ir preliminariai (nes šiuo atveju sprendžiamas tik klausimas dėl civilinės bylos iškėlimo) vertinant įstatymą kitais teisės aiškinimo metodais (pvz., sisteminiu ar kt.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra numatyta galimybė atnaujinti terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime tiems asmenims, kurie nuo 2019 m. sausio 1 d. yra automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą. Ir nors pareiškėjos atvejis nepatenka į minėtos normos taikymo sritį, tačiau jis rodo, kad termino atnaujinimas, siekiant nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, apskritai yra galimas ir įmanomas. Kad įstatyme nustatytas terminas gali būti atnaujinamas ir tuo atveju, kai įstatyme konkrečiai nenumatyta jo atnaujinimo teismo tvarka galimybė, netiesiogiai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-916/2020 (šioje byloje aktualioje Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo redakcijoje nebuvo numatytas termino, dėl kurio atnaujinimo priežasčių svarbos iš esmės sprendė teismai, atnaujinimas).
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad sprendžiant civilinės bylos iškėlimo klausimą, teismas paprastai netikrina ir negali tikrinti, ar asmuo turi subjektinę teisę, dėl kurios gynimo kreipiasi į teismą, nes tai yra daroma priėmus pareiškimą ir nagrinėjant bylą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas). Tokį atskyrimą lemia teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimo santykis. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje (pareiškime) nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nesant akivaizdaus draudimo atnaujinti Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą, motyvuodamas, kad pareiškėja neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti minėtą terminą, kad šis terminas yra neatnaujinamas. Vadinasi, jei pareiškėjos pareiškimas atitinka kitus proceso įstatymo reikalavimus, klausimą, ar praleistas įstatyme nustatytas terminas gali būti atnaujintas, teismas šiuo atveju turėtų nagrinėti iš esmės, be kita ko, išklausęs ir bylos baigtimi suinteresuotų asmenų nuomonę (UAB „INVL Asset Management“, VSDFV).
16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjos M. Š. pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos M. Š. pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.