Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. A., jo atstovams advokatui Algirdui Putnai ir advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. M., advokatams Algimantui Kolpertui ir Irmantui Dobilui, taip pat atstovaujančiam tretįjį asmenį atsakovo pusėje A. M.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui V. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tretiesiems asmenims dėl kelio servituto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas A. A. paaiškino, kad ūkininkauja nuo 2001 metų, dirbtuves įsigijo 2011 metais, nors pastatu naudojosi nuo 2003 metų. Iki ieškinio pareiškimo nebuvo suformuotas R. M. sklypas ir galėjo privažiuoti laisvai, įrengė įvažiavimą į garažą, tvarkėsi. Iš kitos pastato pusės, pietinės, yra prie pastato kiemas, bet ten ne visur yra durys. Durys įvažiavimui yra iš šiaurinės pusės, durų plotis 4 m, pietinėje pusėje anksčiau buvo durys į pastatą, dabar jos užmūrytos ir palikti langai. Pastatas vienodo aukščio iš abiejų pusių, bet kiemo pusėje yra sankasa prie visų dirbtuvių, ruošiasi daryti asfaltuotą kiemą. Į patalpą 1-15 yra durys iš kelio pusės, o iš kiemo yra durys. Su plačia technika į dirbtuves įvažiuoti negali, tačiau prie dirbtuvių reikia privažiuoti pasiremontuoti, remontuoja, pavyzdžiui, purkštuvą lauke. Remontuoti kieme negali, įvažiuoti į dirbtuves gali, bet užtrunka, kol atsidaro duris, kol įvažiuoja. Ilgesniam laikui sustoti negali, nes užtveria kelią. Džiovykla naudojasi du mėnesius per metus, palieka priekabą ant kelio, o kitą priekabą iškrauna. Džiovykla yra mobili, pastatyta prie kelio, nes čia nuomojo žemę ir čia pasistatė, gal kažkada ją ir perkels. Į džiovyklos aikštelę yra investuota, padaryta aikštelė. Įvažiuoti į garažą gali, bet jei ilgiau užtrunka, atsakovas supyksta. Servituto prašo, kad nebūtų problemų su atsakovu. Kartais reikia įsipilti kuro iš naftos bazės, tai 10 m³ talpa, stovi pastate 1-15, iš talpos iškišama žarna ir ja pumpuojamas kuras, kai sustoja traktorius su sėjamąja, tai užtveria kelią, nuo pastato sienos iki kelio yra 4 m, kuro užpylimas trunka iki 10 min. Iš kuro talpos galima išvesti kuro žarną ir į kiemo pusę, bet kiemas vasarą būna pilnas pristatytas technikos, ten įrengtos vaizdo kameros, todėl įvažiuoti su didele technika užsipilti kuro kieme negali. Kieme stovi 7 priekabos, 7 traktoriai, šios technikos nėra kur patraukti, kitoje pusėje net vartai padaryti, kad galėtų išvažiuoti. Kartais kurą įsipila ir iš kiemo. Džiovykla įrengta ne kieme, tačiau iš džiovyklos grūdus išveža iš kiemo pusės, o nuo kelio pusės tik atveža. Grūdus supila ant žemės nuo kelio pusės, nes yra patogiau negu kieme. Leidimų atlikti darbus neturi. Reikėtų papildomų lėšų, jei perkelti duris į kitą pastato pusę, kilnojamą aikštelę. Techninio projekto rekonstrukcijai parengęs neturi, tik sąmatą. Kol nebuvo suformuotas sklypas, jis naudojosi žymiai didesniu sklypu, nes buvo laisva žemė. Kitoje pusėje kelio, esančio už dirbtuvių kiemo, jam priklauso 7 ha žemės sklypas, į pietų pusę nuo dirbtuvių, nuo dirbtuvių skiria kelias. Bet ten laikyti technikos negali, nes nesaugu, ten yra dirbama žemė, pavasarį būna didelė bala.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui A. A. nuosavybės teise priklauso 956 m² ploto pastatas – mechaninės dirbtuvės su autogaražu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 13-14), t.y. viešpataujantis daiktas. Šio pastato eksploatacijai ieškovui valstybė išnuomojo 0,42 ha žemės sklypą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš visų pusių ribojasi su vietinės reikšmės keliais, kuriais pravažiavimui naudojasi gretimų žemės sklypų savininkai (1 t., b.l. 10-11). Byloje kilo ginčas dėl servituto nustatymo atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio sklypo daliai, esančiai kitoje pusėje kelio, einančio šiaurinėje ieškovui priklausančio pastato pusėje, kelias kitoje pusėje ribojasi su atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 17-19, tarnaujantis daiktas). Tarp sklypo, kuriuo naudojasi ieškovas ir ant kurio stovi pastatas, ir atsakovo sklypo, eina 5 m pločio vietinės reikšmės kelias. Ieškovas prašo nustatyti servitutą naudotis dalimi atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio kitoje kelio pusėje priešais jam priklausantį pastatą, nes jam su stmbiagabarite technika sunku įvažiuoti į pastatą, reikia užsipilti kurą į techniką, tuo metu automobiliai sustoja ant kelio ir trukdo kitoms transporto priemonėms, šalia pastato yra įsirengęs grūdų džiovyklą, grūdus pila šalia pastato prie kelio, o tai trukdo pravažiuojančioms transporto priemonėms. Šalys proceso metu tarėsi ginčą baigti taikiai, tačiau, nors buvo žodžiu aptartos taikos sutarties sąlygos, sutarties sudaryti nepavyko.

Nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų, o išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų, tačiau kiekvienu atveju svarbu, kad tą ribojimą reglamentuojančios teisės normos ir jų taikymas atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį būtinumo bei proporcingumo reikalavimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Servitutas – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suvaržanti savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos CK 4.111 str. 1 d., 4.128 str. 1 d.). Siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinoms) ir turi būti įvertinta ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas, o esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų interesų proporcingumo, o vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą, nesprendžiant vienam asmeniui kilusių problemų kito asmens teisių sąskaita, taip pat turi būti atsižvelgta į poreikio servitutui nustatyti pobūdį bei kitokių sprendinių galimybę.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad naudodamasis automechaninėmis dirbtuvėmis, patiria nepatogumų, sunku greitai įvažiuoti į ten esantį garažą remontuotis techniką, kartais reikia manevruoti, kol įvažiuojama, grūdų išpylimas iš priekabų užtrunka ilgai, todėl ribojamas eismas, dėl ko kyla konfliktai su keliu besinaudojančiu atsakovu. Išklausius šalių ir liudytojo paaiškinimus nustatyta, kad dirbtuvių patalpoje (1 t., b.l. 22), pažymėtoje indeksu 1-12, yra garažas, įvažiavimas yra šiaurinėje pusėje iš ginčo, durų plotis 4,86 m, tačiau pietinėje pusėje pagal planą yra tokio pat pločio (5 cm siauresnė) anga, anksčiau buvęs langas, kuri yra užmūryta, ir galėtų būti rekonstruota padarant įvažiavimą iš pietinės pusės, tokiu būdu išvengiant nepatogumų įvažiuojant į garažą iš vietinės reikšmės kelio. Patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-15, ieškovas yra įrengęs kuro bazę, joje pastatyta 10 m³ talpa, iš kurios užpilamas kuras į ieškovo transporto priemones, kuras pilamas per žarną, automobiliai sustoja šiaurinėje pastato pusėje ant kelio, tačiau iš šios patalpos į pietų pusę yra durys, per kurias gali būti nutiesta žarna ir užpildomos transporto priemonės. Patalpos, pažymėtos indeksu 1-1 išoriniame kampe yra pastatyta mobili grūdų džiovykla, ant ten esančios be leidimo įrengtos aikštelės atsakovas derliaus nuėmimo metu sandėliuoja grūdus, paskui juos per vamzdį surenka į patalpą, o išdžiovintus vėliau išveža per pietinėje kiemo pusėje įrengtą išėjimą. Ieškovo ir liudytojo M. B. parodymais nustatyta, kad pietinėje pastato pusėje yra ieškovui priklausantis aptvertas kiemas (1 t., b.l. 75), kuriame laikoma žemės ūkio technika, jos yra daug, užstatytas visas kiemas, o tai trukdo transporto priemonėms įvažiuoti prisipilti kuro, nėra vietos sandėliuoti grūdus, išilgai pastato prie pamatų yra supiltas sluoksnis smėlio ir skaldos, paruošta kiemo asfaltavimui. Pietinėje žemės sklypo, ant kurio stovi dirbtuvių pastatas pusėje, yra vietinės reikšmės kelias, kitoje kelio pusėje ieškovo A. A. nuomojamas žemės sklypas, todėl parkuoti transporto priemones, tuo pačiu atlaisvinant kiemą kitai ūkinei veiklai vykdyti, ieškovas galėtų jam priklausančiame žemės sklype. Ta aplinkybė, kad patekti didelėms transporto priemonėms į garažą iš šiaurinės pusės reikia atlikus kelis papildomus manevrus ir dėl to kyla konfliktai su pro šalį važiuojančiomis transporto priemonėmis, turėtų būti reguliuojami Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka. Kelias yra vietinės reikšmės, kaip paaiškino liudytojas M. B., per dieną juo pravažiuoja gal 30-40 mašinų.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą žemės sklype, priklausančiame atsakovui, suteikiant teisę juo naudotis kaip pėsčiųjų taku, keliu, skirtu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, keliu, suteikiančiu teisę varyti galvijus. Atsakovui priklausančio žemės sklypo, kuriame prašoma nustatyti kelio servitutą, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėmis skirtu keliu ir taku galvijams varyti (Lietuvos Respublikos CK 4.117 str.). Toje vietoje, kur ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, nėra nei pėsčiųjų tako, nei kelio, todėl toks servitutas negali būti nustatomas.

Proceso metu ieškovas ir jo atstovas ne vieną kartą kalbėjo apie atsakovo atstovo R. M. nesugyvenamą būdą, apie jo rašomus skundus, atsakovo atstovas tą patį kalbėjo apie ieškovą. Abi šalys ne kartą bylinėjosi dėl įvairių nesutarimų. Ieškovo atstovai kaip argumentą ieškinio patenkinimui nurodė, kad patenkinus ieškinį, bus išspręstos visos tarp kaimynų kylančios problemos, nors nesantaika tarp šalių kyla ne tik dėl naudojimosi keliu. Servituto instituto paskirtis nėra spręsti tarpusavio ginčus tarp kaimynų, jis skirtas užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant ieškovas negali tinkamai pagal paskirtį naudotis jam priklausančiu pastatu - mechaninėmis dirbtuvėmis su autogaražu.

Vertinant susiklosčiusią situaciją ne teisės normų taikymo prasme, o bendražmogiška prasme, galima sutikti, jog ieškovo prašymas dėl servitutinio kelio (ar žemės sklypo dalies) nustatymo atsakovo sklype yra didžiąja dalimi daugelio su tuo susijusių problemų išsprendimo būdas. Tačiau toks problemos sprendimas yra galimas ar įmanomas tik geranoriško tarpusavio susitarimo būdu. Nesant tarpusavio sutarimo, tai yra atsakovui prieštaraujant dėl kelio servituto nustatymo pagal ieškovo parengtą planą ir teismui sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, darytina tik viena teisinė išvada - ieškovas siekia patenkinti savo interesus kito asmens sąskaita, t. y. reiškia reikalavimą leisti jam naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau. Dėl ieškovo patirtų nuostolių įsirengiant kilnojamąją grūdų aikštelę spręstina, kad nors ieškovas patyrė išlaidas jos įrengimui, ji įrengta savavališkai, ir ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip esminė, nes tai vėl reikštų, kad vieno asmens problemos yra sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų Lietuvos Respublikos CK 4.126 str. esmės. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas neįvykdė pareigos ir neįrodė, jog nenustačius kelio servituto atsakovo sklype neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu - mechaninėmis dirbtuvėmis su autogaražu pagal paskirtį. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nustatytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – objektyvaus būtinumo. Šiuo atveju servituto nustatymas reikštų nepagrįstą kito savininko – atsakovo nuosavybės teisės ribojimą ir neatitiktų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas - 41,70 Eur (144 Lt) žyminį mokestį (1 t., b.l. 7), 1158,48 Eur (4000 Lt) už advokato Algirdo Putnos konsultacijas, procesinio dokumento (ieškinio) paruošimą ir susipažinimą su procesiniais dokumentais ir atstovavimą teisme (1 t., b.l. 8, 2 t., b.l. 94-95), taip pat 1000 Eur už advokato padėjėjo Dainiaus Mažylio konsultacijų ir dokumentų surinkimą, procesinių dokumentų paruošimą ir atstovavimą teisme (1 t., b.l. 112, 134, 144, 2 t., b.l. 91-93). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 200 Eur už advokato Algimanto Kolperto atstovavimą ir teisines paslaugas (1 t., b.l. 55, 2 t., b.l. 31-32), taip pat 2032,80 Eur už advokato Irmanto Dobilo teisines paslaugas (keliones, susipažinimą su bylos medžiaga ir atstovavimą teisme) (2 t., b.l. 64, 88-90). Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, jos protingos, byloje kilęs ginčas yra sudėtingas ir reikalaujantis specialių žinių, trukęs ilgą laiką, abu atsakovo atstovai dalyvavo ne viename teismo posėdyje, kas reikalavo papildomų darbo laiko sąnaudų. Dėl visų šių motyvų, atmetus ieškinį, iš ieškovo pilnai priteistinos atsakovui jo patirtos išlaidos už abiejų advokatų atstovavimą (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d., 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (1 t. pažyma, b.l. 2, 2 t. pažyma, b.l. 2, Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai – dvi USB atmintinės (1 t., b.l. 142, 2 t., b.l. 10) paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 3-5 punktais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“‚ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), atstovavimo išlaidas - 200 Eur (du šimtus eurų) už advokato Algimanto Kolperto teisinę pagalbą ir 2032,80 Eur (du tūkstančius trisdešimt du eurus aštuoniasdešimt euro centų) už advokato Irmanto Dobilo teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 42,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Daiktinius įrodymus – dvi USB atmintines palikti saugoti byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.