Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai dėl įstatymu nustatyto ir praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp N. P. ir S. G., (duomenys neskelbtini) rajono notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią N. P. iš S. G. įsigijo 0,18 dalį gyvenamo namo, plane pažymėto 1A1/m, kurio bendras naudingas plotas 68,08 kv. m., visą rūsį 7I1/b, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartiniu metu namo numeris (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) notarės patvirtintoje sutartyje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsniu ši sutartis turi būti užregistruota (duomenys neskelbtini) inventorizavimo ir paslaugų biure. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vis dar registruota S. G. vardu, kuris pareiškėjos atstovės teigimu galimai yra miręs. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus, S. G., sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų ar pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Taigi, palikėjo palikimo niekas nėra priėmęs, dėl palikimo į notarą niekas nesikreipė, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 255 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustatė kitokio termino. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį darė negaliojančią.

Šiuo metu galiojančio CK 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 metais priimtas civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 metų CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Nors sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų CK 255 straipsnyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią, bet (duomenys neskelbtini) tarp N. P. ir S. G. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra pripažinta negaliojančia, niekas nėra kreipęsis į teismą dėl jos pripažinimo negaliojančia, sutarties sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos, S. G. perdavė jam priklausančią dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartiniu metu namo numeris (duomenys neskelbtini)), o pirkėja N. P. pilnai atsiskaitė su pardavėju. Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pareiškėja neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo neapsižiūrėjimo, bei dėl to, kad (duomenys neskelbtini) metai pareiškėjai buvo sudėtingi dėl šeimos problemų, intensyvaus darbo sveikatos apsaugos įstaigoje. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja nuo turto įsigijimo iki šiol visą laiką naudojosi įsigytu nekilnojamuoju turtu, o sandorio neįregistravimo faktas ir pasekmės jai tapo žinomos, kai išsipirkdama iš Valstybės namų valdos žemės sklypą sužinojo, kad ji gali išsipirkti tik dalį žemės sklypo, nes gyvenamojo namo butas Nr. (duomenys neskelbtini) Viešame registre tebėra įregistruotas buvusio savininko vardu t.y. S. G. vardu. Nenustatyta realaus ir objektyvaus pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji valdė ir naudojo įsigytą nekilnojamąjį turtą kaip savo nuo ginčo sandorio sudarymo. Minėta sutartis iki šiol nėra pripažinta negaliojančia, niekas nėra kreipęsis į teismą dėl jos pripažinimo negaliojančia, sutarties sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija neprieštarauja, kad praleistas terminas būtų atnaujintas.

Atsižvelgiant į tai, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, jos nėra tyčinės, o neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, spręstina, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruota 0,18 dalis gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1/m, kurio bendras naudingas plotas 68,08 kv. m., viso rūsio 7I1/b, buvusių (duomenys neskelbtini) (dabartiniu metu namo numeris (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), laikytinos svarbiomis, o pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo tenkintinas ir pareiškėjai atnaujintinas terminas (duomenys neskelbtini) sudarytai buto pirkimo pardavimo sutarčiai, patvirtintai (duomenys neskelbtini) rajono notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti VĮ Registrų centre (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 577 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti VĮ Registrų centre (duomenys neskelbtini) buto pirkimo pardavimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nupirkimo 0,18 dalies gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1/m, kurio bendras naudingas plotas 68,08 kv. m., viso rūsio 7I1/b, buvusių (duomenys neskelbtini) (dabartiniu metu namo numeris (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.