Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-461-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau tekste – ir Institucija) vyresnioji tyrėja O. Š. 2026 m. sausio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-461-2026 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo E. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį bei 423 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. gruodžio 21 d., 09.42 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, keitė važiavimo kryptį, atsitrenkė į „(duomenys neskelbtini)“ automobilio dešinį šoną. Nuo smūgio automobilis „(duomenys neskelbtini)“ tapo nevaldomas ir dar atsitrenkė į „(duomenys neskelbtini)“ automobilio galinę dalį, t. y. tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), 9 punktą. Dėl aptartų ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų E. Ž. buvo paskirta subendrinta 1 200 Eur dydžio bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Ž. paaiškino, kad įvyko klaida. Jis kartu su darbu išėjo į miestą ir nesitikėjo, kad įvyks avarija. Jis nesijautė, kad buvo girtas. Pripažįsta, kad avarija įvyko dėl jo klaidos. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas prieš jį įlindo, dėl to ir įvyko avarija, tačiau jis pripažįsta, kad buvo neblaivus – tai yra jo klaida ir neatsakingumas. Jis stengiasi gyventi teisingai ir atsakingai. Po šio įvykio pasakė sau, kad daugiau nevartos alkoholio. Jis supranta, kad sukėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems žmonėms. Pusantro metų teisės vairuoti apribojimas pakenktų tiek jam ir jo verslui, tiek jo komandai. Jis su komanda nuolat vyksta į mokymus, taip pat pats jis užsiima medžiagų pirkimu, jeigu tai nutrūks, ryšys su komanda taps blogesnis. Šiuo metu verslas yra vystymo pradžioje, todėl reikalauja daug investicijų ir laiko. Jam yra (duomenys neskelbtini) metai, ir tai pirmas kartas, kai atsidarė savo verslą. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Teisė vairuoti jam reikalinga dėl vykdomos veiklos. (duomenys neskelbtini) be jo dirba 5 žmonės, o nuo ketvirtadienio prisidės dar vienas darbuotojas. Mokymus jis organizuoja pats, bando sukurti geriausią komandą. Jis su komanda yra vykęs į Rygą į mokymus, taip pat ten užsipirkinėjo medžiagas. Kolegos turi vairuotojo pažymėjimus, tačiau neturi automobilių. Be to, tai nėra jų pareiga – jų pareiga yra ateiti į darbą ir dirbti savo darbą. Jie nėra atsakingi už jo pareigas, todėl jis nenori jų apsunkinti. Anksčiau jis buvo praradęs vairavimo teises 4 mėnesiams dėl greičio viršijimo. 2021 m. jis buvo nubaustas už greičio viršijimą, pažeidimo metu neturėjo teisės vairuoti. Tuo metu draugas buvo nusipirkęs gana galingą automobilį – (duomenys neskelbtini) – ir pasiūlė jam pasivažinėti. Jo neatsakingumas lėmė, kad per trumpą laiką viršijo greitį (duomenys neskelbtini) gatvėje, už ką gavo baudą. Jis visiškai prisiima atsakomybę. Po šio įvykio jis nevairavo automobilio. Tai buvo visiška „durnystė“, Dėl alkobloko jis sutinka jį įsirengti savo lėšomis. Kiek domėjosi, jį galima nuomoti arba pirkti – tai priklauso nuo laikotarpio, kuriam atimama teisė vairuoti. Jei laikotarpis būtų trumpesnis, jį nuomotų, o jei reikės, jis yra pasirengęs jį ir įsigyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinai institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą yra skiriama bauda nuo 60 iki 90 Eur.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Už šio administracinio nusižengimo padarymą yra skiriama bauda nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur, o pagal ANK 4 dalį asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad E. Ž. 2025 m. gruodžio 21 d., 09.42 val. (duomenys neskelbtini), automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,90 promilių neblaivumas. Paminėtą aplinkybę patvirtina paties administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. pateikti paaiškinimai, o taip pat ir įvykio metu policijos pareigūnų surašyto tarnybinio pranešimo duomenis.

Be kita ko, nagrinėjamu atveju nekilo ginčas ir dėl to, kad pirmiau nustatyto automobilio vairavimo metu E. Ž. keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į „(duomenys neskelbtini)“ automobilio dešinį šoną, o nuo smūgio pastarojo vairuotas automobilis tapo nevaldomas ir dar atsitrenkė į „(duomenys neskelbtini)“ automobilio galinę dalį. Analogiškai pirmiau paminėtai neblaivumo aplinkybei, bylai aktualiu laiku E. Ž. sukelto eismo įvykio aplinkybę patvirtina tiek paties E. Ž. pateikti paaiškinimai, tiek ir jau paminėtas bei įvykio metu policijos pareigūnų surašytas tarnybinis pranešimas.

Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Ž., kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nesutiko su Institucijos Nutarimu dėl šiuo jam paskirtų administracinio poveikio priemonių. Antai, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas yra itin ilgas ir neproporcingas, sudarantis dideles kliūtis vykdyti naujai pradėtą darbinę veiklą. Pasak E. Ž., sutrumpinus šios paskirtos poveikio priemonės taikymo terminą, jis turėtų galimybę anksčiau vairuoti transporto priemones ir tą darytų taikant kitą jam paskirtą poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalys).

Konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numato imperatyvą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Be to, pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN20-70-813/2023).

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Teismas, anksčiau aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste įvertinęs administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam E. Ž. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas ir jam skirti trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą. Teismo vertinimu, skundžiamu Institucijos Nutarimu E. Ž. paskirta 24 mėnesių trukmės administracinio poveikio priemonė yra adekvati bei neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad E. Ž. 2025 m. gruodžio 21 d., 09.42 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad E. Ž. apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis tik neženkliai viršijo administracinės atsakomybės taikymo ribą. Priešingai, jis buvo artimesnis baudžiamosios atsakomybės taikymo sričiai. Pirmojo neblaivumo patikrinimo metu E. Ž. buvo nustatytas 0,92 promilių neblaivumas, o praėjus 18 minučių nuo pirmojo patikrinimo jam buvo nustatytas 0,90 promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad asmens neblaivumo laipsnis per patikrinimo laikotarpį nepasižymėjo itin ženklia mažėjimo tendencija, todėl teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Ž. alkoholį vartojo prieš pat sėsdamas už automobilio vairo. Be kita ko, asmeniui nustatytas neblaivumo laipsnis nesudaro pagrindo pripažinti ir tai, kad pastarasis sėsdamas už automobilio vairo, galėjo objektyviai klysti dėl savo gebėjimo vairuoti transporto priemonę. Šią teismo išvadą pagrindžia ir neginčijamai nustatytas bylai aktualiu laiku pasireiškęs E. Ž. vairavimo būdas. Be to, kad E. Ž. 2025 m. gruodžio 21 d., ryto metu transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus, nustatyta ir tai, kad šis tokio vairavimo metu apgadino dvi transporto priemones. Byloje nustatyta, kad pastarasis neįvertino oro sąlygų ir saugaus greičio, ko pasėkoje atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojanti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o po susidūrimo E. Ž. vairuojamas automobilis pasidarė nekontroliuojamas, todėl atsitrenkė į dar vieną automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad E. Ž., sėsdamas už vairo neblaivus tinkamai negalėjo suvaldyti transporto priemonės – keitė važiavimo kryptį, o vėliau atsitrenkė į kitas transporto priemones, tokiu būdu apgadindamas tiek jo paties vairuotą automobilį, tiek kitus.

Iš pirmiau aptartų ir Institucijos Nutarimu įrodytais pripažintų E. Ž. administracinių nusižengimų aplinkybių matyti, kad E. Ž. pasirinktas elgesio modelis – automobilio vairavimas esant neblaiviam, buvo itin pavojingas, kėlė grėsmę ne tik sau pačiam, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei jų turtui, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo sukelti išimtinai turtinio pobūdžio neigiami padariniai. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais E. Ž. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, dėl kurio yra būtina taikyti pakankamai griežtas poveikio priemones, nukreiptas ne tik į asmeninį tokių veiksmų užkardymą, bet ir į bendrąją visuomenės prevencija, užkardant nebaudžiamo elgesio tendencijas.

Be pirmiau paminėtų ir E. Ž. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį atskleidžiančių aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį ir į administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, charakterizuojančius patį administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde E. Ž. teigė, jog jokių šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų jis anksčiau nėra padaręs, tačiau teismas su tokia pastarojo pozicija neturi pagrindo sutikti. Iš byloje pateiktų E. Ž. charakterizuojančių duomenų matyti, kad dar 2021 metais buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, bei viršijo leistiną greitį 60 km/val. ir važiavo 107 km/val. greičiu. Dėl paminėto administracinio nusižengimo E. Ž. buvo paskirta 575 Eur dydžio bauda. Pažymėtina, jog 2021 ir 2023 metais E. Ž. administracine tvarka buvo baustas pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas karo prievolininku, nevykdė jam tenkančių pareigų. Be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo E. Ž. pripažino kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, dėl kurio jam buvo paskirta 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu E. Ž. teigė, kad po šio teismo sprendimo jis kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą – nutraukė ryšius su jį neigiamai veikiančiais draugais, nevartojo draudžiamų medžiagų, tačiau pastarasis ir toliau darė administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nustatyta, kad 2025 m. liepos 11 d. jis leistiną greitį viršijo daugiau nei 30 km/val., dėl ko jam buvo paskirta bauda, o ir nepraėjus ir pusės metų laikotarpiui padarė šioje byloje aptariamus administracinius nusižengimus – sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus, ir vairuodamas automobilį apgadino kitas transporto priemones, į jas atsitrenkdamas.

Akivaizdu, kad pirmiau aptarti ir E. Ž. charakterizuojantys duomenys nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad pastarasis yra pavyzdingas eismo dalyvis. Anaiptol, nors ir būdamas pakankamai jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų jis jau ne kartą yra pažeidęs Kelių eismo taisykles, dėl ko jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Be kita ko, tokiam asmens elgesiui neturėjo įtakos taikytos pakankamai griežtos poveikio priemonės. Juo labiau, ir nors E. Ž. teigė, kad po to karto, kai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jis atsisakė teisei priešingo elgesio – draudžiamų medžiagų nevartojo, tačiau ir toliau viršijo leistiną greitį, o taip pat ir vartojo kitas, nors ir nedraudžiamas, tačiau svaiginimosi priemones ir būdamas jų poveikyje, sėdo už automobilio vairo.

Aptariant administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. skunde išdėstytas aplinkybes, neva sąlygojančias ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo jam būtinybę, o būtent tą faktą, kad E. Ž. vykdoma darbinė veikla yra neatsiejama nuo teisės vairuoti, teismas neturi pagrindo nesutikti, jog specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones itin palengvina tiek asmeninių, tiek socialinių poreikių tenkinimą. Kita vertus, vien šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad Institucijos E. Ž. paskirtos poveikio priemonės yra neproporcingos, todėl naikintinos. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šios Institucijos paskirtos poveikio priemonės kelia tam tikrų nepatogumų, nepaneigia prevencinių administracinės nuobaudos tikslų, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be kita ko, E. Ž. akcentuojamas darbinės veiklos faktas nėra nauja aplinkybė, kuri atsirado po šioje byloje aptariamų įvykių. Anaiptol, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Ž. nurodė, kad jis 2025 m. gruodžio 21 d. alkoholį vartojo kartu su savo bendradarbiais – jo atidaryto (duomenys neskelbtini) darbuotojais, tačiau, akivaizdu, kad ši aplinkybė pastarojo nuo vairavimo esant neblaiviam nesustabdė. Akivaizdu, kad bylai aktualiu laiku E. Ž. buvo žinoma, kad dėl jo vykdomos darbinės veiklos jam gali tektų vykti į mokymus, komandiruotes, užtikrinti darbinei veiklai būtinų priemonių ir įrankių pristatymą, taip pat organizuoti darbuotojų komandinį darbą. Visos šios E. Ž. teismui adresuotame skunde paminėtos aplinkybės nebuvo jam siurprizinės ir atsiradusios tiek jau po bylai reikšmingo įvykio, tiek po skundžiamo Institucijos Nutarimo priėmimo. Nepaisant šio, teismo neginčijamai nustatyto E. Ž. suvokimo, šis pasirinkto itin pavojingo ir šiurkštaus elgesio (vairavimo esant neblaiviam ir apgadinant kitas transporto priemones) neatsisakė. Todėl tokio asmens interesai, nagrinėjamu atveju negali būti iškeliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumą ir nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti, todėl administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Teismas, įvertinęs E. Ž. ir jo padarytus administracinius nusižengimus charakterizuojančias aplinkybes (duomenis), neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucijos administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams yra per griežta ir neproporcinga. Priešingai, ši poveikio priemonė atitinka ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos minimumą, o pastarojo ne vienkartinis baustumas už įvairius administracinius nusižengimus, įskaitant ir šiurkščius, suvokiant skundžiamu Nutarimu kilsiančias neigiamas pasekmes, taip pat šioje administracinio nusižengimo byloje aptariamų administracinių nusižengimų pobūdis, patvirtina, kad Institucijos nustatytas 24 mėnesių terminas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones atitinka tiek padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir jo mažinti nėra pagrindo.

Visų šių, teismo aptartų tiek administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. asmenybę, tiek jo pažeidimą apibūdinančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog minimalios administracinio poveikio priemonės netaikymas ar jos termino trumpinimas neskatintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens laikytis įstatymų ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų. E. Ž. buvo nubaustas minimalios trukmės administracinio poveikio priemone, kas visiškai proporcinga tiek jo padarytiems nusižengimams, tiek jo asmenybei, todėl trumpinti akcentuojamos administracinio poveikio priemonės termino teismas neturi pagrindo.

Apibendrinant anksčiau aptartą, darytina išvada, jog Institucijos Nutarimas, kuriuo E. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtas 24 mėnesių trukmės specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) yra teisėtas bei pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1, punktu, 4, 6 dalimis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-461-2026.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.