- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-2299-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00178-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rūta“
- Kategorijos
- 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ir atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rūta“ apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-302-308/2014 pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Rūta“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. sausio 29 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-112-21904 kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2589,19 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės nevykdymą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji pas atsakovę antraeilėse buhalterės pareigose dirbo nuo 2000 m. sausio 21 d. iki 2013 m. spalio 4 d. 2013-10-04 atsakovės buvo atleista iš darbo pagal LR DK 127 str. 2013 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus ir prašė įpareigoti atsakovę sumokėti jai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas - 2589,19 Lt ir vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Darbo ginčų komisija 2014 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-112-21904, kuriuo jos prašymo netenkino. Ieškovė nesutinkanti su tokiu komisijos sprendimu, mano, kad jis buvo nemotyvuotas, teisiškai nepagrįstas, priimtas vadovaujantis emocijomis, o ne įstatymo reikalavimais. Bylos nagrinėjimo metu komisija nustatė, kad ji pagal VSDFV Alytaus skyriaus 2014-01-15 pažymą Nr. D59-100 nuo 2000-01-21 iki 2013-10-04 buvo drausta valstybiniu socialiniu draudimu. Ši pažyma įrodo, kad per visus darbo pas atsakovę metus ji nebuvo nei karto atostogavusi ir jai nebuvo sumokėti atostoginiai. Komisija, peržengdama bylos nagrinėjimo ribas, sprendė dėl pateiktos darbo sutarties teisėtumo ir susitarimo dėl darbo laiko apskaitos. Kaip sprendime nurodė komisija, atsakovė dėl galimo darbo sutarties suklastojimo kreipėsi į Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariatą. Ieškovė pažymi, kad šios aplinkybės negali būti siejamos su nagrinėjamu darbo ginču, nes jos darbo laiką ir gautą darbo užmokestį pas atsakovę įrodo kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Mano, kad komisija turėjo tirti šiuos įrodymus ir jų pagrindu spręsti apie jos darbą pas atsakovę. Bylos nagrinėjimo metu komisija nustatė, kad ji, dirbdama pas atsakovę buhaltere, nepildžiusi darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nei ji, nei buvęs bendrijos pirmininkas J. Ž. darbuotojų faktiškai dirbto laiko nežymėjo niekur. Nustatyta, kad darbuotojams nebuvo išduodami ir atsiskaitymo lapeliai, kuriuose būtų įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie jų dirbto laiko trukmę. Ji pas atsakovą visada dirbusi pagal darbo sutartį, todėl darbdaviui yra pareiga tinkamai vykdyti darbo santykius reglamentuojančius įstatymus. Ji savo darbą ir pareigas atlikusi tinkamai ir per visus darbo metus pas atsakovę nėra gavusi jokios drausminės nuobaudos. Taip pat Komisija konstatavo, kad nebuvo pateikti įrodymai ar faktai, kad ieškovė per visą savo darbo laikotarpį nepasinaudojo kasmetinėmis atostogomis, elgėsi nesąžiningai, todėl prašymą išieškoti kompensaciją už visas nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką netenkino. Komisijos posėdžio metu buvęs DNSB „Rūta" pirmininkas J. Ž. paliudijo, kad ieškovė per visą darbo laiką bendrijoje neatostogavusi. Kokiu pagrindu komisija nusprendė apie jos pasinaudojimą atostogomis ir nesąžiningumą, jai nesuprantama, nes jokių motyvų tam pagrįsti nėra, sprendime nenurodytas joks teisinis pagrindas tokiam sprendimui. Bylą nagrinėjusi Darbo ginčų komisija nepaisė DK 177 straipsnio ir teismų praktikoje suformuoto imperatyvo, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą, kad atleidimo dieną nesumokėjus kompensacijos už DK 177 straipsnio 2 dalies pagrindu priklausančias nepanaudotas atostogas, turėjo kilti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytas padarinys - darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką. Kadangi Darbo ginčų komisija priėmė nepagrįstą, nesuprantamą, prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms ir formuojamai teismų praktikai sprendimą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų savo teisių gynimo. Ieškovė nurodė, kad pas atsakovę dirbo nuo 2000-01-21 iki 2013-10-04, t. y. beveik keturiolika metų. Atsakovė nepateikė duomenų, kad jai darbo pas atsakovę laikotarpiu buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Pagal atliktus paskaičiavimus ir DNSB „Rūta“ pateiktą pažymą jai buvo nesumokėta 43,48 Lt darbo užmokesčio (už 2013 m. spalio mėn.) ir 2545,Lt dydžio kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Iš viso atleidimo iš darbo dieną atsakovė jai nesumokėjo 2589,19 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė 2014-03-12 sumokėjo neišmokėtą atleidimo dienai likusį darbo užmokestį, todėl reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ieškovė atsisakė. Taip pat ieškovė nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė uždelsė atsiskaityti dėl jos kaltės, todėl iš jos priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką. Atsakovei nevykdant darbdavio pareigų, ji įgijusi teisę reikalauti mokėti ir palūkanas, kaip tai numato LR CK 6.874 str., t. y. LR CK 6.210 str. nustatytas 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m sausio 29 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-112-21904; priteisė iš atsakovės ieškovei 750 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 250 Lt vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaitymą išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisė iš atsakovės ieškovei 1000 Lt jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 72 Lt žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš ieškovės atsakovei 600 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iš šalių sudarytos darbo sutarties bei kitų atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, apklaustų liudytojų, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismas padarė išvadą, kad nuo 2000-01-20 iki 2013-10-04 tarp šalių buvo darbiniai santykiai, kur ieškovė pas atsakovę dirbo antraeilėse buhalterės pareigose. Teismo vertinimu, iš ieškovės pateiktų teismo posėdyje paaiškinimų nebuvo galima nustatyti jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų jai trukdę išeiti įstatymais numatytų kasmetinių atostogų. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė, kad ji atostogų nebūtų galėjusi išeiti dėl didelės darbo apimties ar dėl kokių tai kitų svarbių priežasčių, nepateikė įrodymų, kad ji būtų reikalavusi darbdavio suteikti jai kasmetines atostogas, tačiau darbdavys jai būtų atsisakęs suteikti atostogas. Iš atsakovės atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad buhalterinio darbo apimtis pas atsakovę nebuvo didelė, ieškovė atostogas galėjo paimti ir dalimis. Iš atsakovo atstovų paaiškinimų bei ieškovės pateikto piliečio paso teismas nustatė, kad ieškovė pagrindinėje darbovietėje UAB „Sigdanas“ 2012-2013 metais atostogavo, bei po savaitę laiko buvo išvykusi į užsienį. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovai su ieškovės reikalavimais nesutiko visiškai, bei tokiu būdu jie išreiškė poziciją, kad ieškovės reikalavimams būtų taikoma ieškinio senatis, numatyta LR DK 27 str. 2 d. Ieškovė pateiktu ieškiniu bei teisminio nagrinėjimo metu neprašė jai atnaujinti ieškininės senaties terminą už laikotarpį, buvusį iki 2010-10-04.
Surinktų įrodymų byloje pagrindu teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. sausio 29 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-112-21904 kaip nepagrįstą, kadangi šiuo nutarimu buvo nepatvirtintas ieškovės darbo faktas pas atsakovę ir tuo pagrindu buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, tačiau toks sprendimas prieštaravo darbo byloje Nr. APS-112-21904 pateiktiems rašytiniams įrodymams apie buvusius šalių darbo santykius, ieškovės pateiktiems paaiškinimams dėl jos darbo pas atsakovą, liudytojo J. Ž. parodymams. Toks priimtas sprendimas, teismo vertinimu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu, kadangi prieštarauja LR DK 177, 141 straipsniams. Nesant ieškovės prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl jai neišmokėtų atostogų kompensacijų už 2000-01-20-2010-10-04 laikotarpį, teismas ieškinį šioje dalyje atmetė. Ieškinį dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas už 2010-10-04 -2013-10-04 laikotarpį priteisimo teismas patenkino, konstatavęs, kad ieškovę ir atsakovę siejo darbiniai santykiai ir ieškovei išėjus iš darbo, atsakovė turėjo su ja visiškai atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2013-10-14 (DK 141 str., 177 str. 2 d.). Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų atsiskaičiusi su ieškove ir išmokėjusi atostogų kompensaciją už nurodytą trejų metų laikotarpį. Ieškovei per nurodytą laiką buvo mokamas 250 Lt atlyginimas, todėl teismas priteisė iš atsakovės nepanaudotų atostogų kompensaciją už trejus metus, priteisiant 3 mėn. vidutinį atlyginimą, kuris sudarytų 750 Lt (3 x 250 Lt), neišskaičius mokesčių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė išėjo iš darbo savo noru, laikotarpiu po atleidimo dirbo kitose darbovietėse bei dėl atsakovo veiksmų nepatyrė kokių tai ženklesnių darbinių pajamų netekimo, taip pat atsižvelgdamas ir į atsakovės finansinę padėtį, sprendė, kad šiuo atveju pakankamas pagrindas už pavėluotą atsiskaitymą būtų vieno vidutinio 250 Lt atlyginimo priteisimas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas padarė teisingą išvadą, kad iš šalių sudarytos darbo sutarties bei kitų pateiktų rašytinių įrodymų, apklaustų liudytojų, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą galima padaryti išvada, kad nuo 2000-01-20 iki 2013-10-04 ieškovė pas atsakovę dirbo antraeilėse buhalterės pareigose. Teismas nepasisakė, ar laikotarpiu nuo 2000-01-20 iki 2013-10-04 ieškovė buvo išleista kasmetinių atostogų. Tačiau iš teismo nurodomų aplinkybių, kad iš ieškovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų nebuvo galima nustatyti jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų ieškovei trukdę išeiti įstatymais numatytų kasmetinių atostogų, kad ieškovė nepagrindė, jog atostogų ji nebūtų galėjusi išeiti dėl didelės darbo apimties ar dėl kokių tai kitų svarbių priežasčių, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų reikalavusi darbdavio suteikti jai kasmetines atostogas, tačiau darbdavys būtų atsisakęs jas suteikti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kasmetinės atostogos darbo pas atsakovę metu ieškovei nebuvo suteiktos.
Žemesnės instancijos teismas
DK 177 straipsnyje yra numatyta, jog kompensacija gali būti mokama už neišnaudotas kasmetines atostogas tik už praėjusius trejus metus. Tačiau DK 177 str. 2 d. numatyta, jog darbuotojai, iki 2012 m. gruodžio 1 d. turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2015 m. gruodžio 1 d., nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Teismas sprendime pasisakė dėl ieškovės galimybės atostogauti kiekvienais metais.
2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai taikė ieškinio senatį savo iniciatyva. Apeliantė pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovų atstovai nereikalavo teismo taikyti ieškinio senatį. Bendras ieškinio senaties terminas pagal DK 27 straipsnį yra 3 metai. Ieškinio senaties taikymas reikalavimui priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas prieštarauja DK 177 straipsnyje įtvirtintoms teisės normoms, todėl negalėjo būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyvaus pobūdžio kriterijais, todėl teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, pirmiausia turi nustatyti teisės pažeidimo momentą. DK 177 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas atostogas pakeisti pinigine kompensacija. Todėl, kol ieškovė iš darbo nebuvo atleista, ji pagal įstatymą negalėjo reikalauti kompensacijos už darbo metu nepanaudotas atostogas. Kadangi iki darbo sutarties nutraukimo ieškovė iš viso neturėjo teisės gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl iki šio momento ieškinio senaties termino eiga reikalavimui priteisti piniginę kompensaciją už atostogas net ir negalėjo prasidėti. Su prašymu į Darbo ginčų komisiją ieškovė kreipėsi 2013 m. gruodžio mėn., todėl, apeliantės nuomone, ji įstatymo nustatyto senaties termino galimai pažeistai teisei ginti nepraleido. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimo dalis dėl ieškinio senaties taikymo naikintina.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovė, pažeisdama DK 141 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, nevisiškai atsiskaitė su ieškove ir atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo jai 43,48 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. spalio mėn. ir 2545,71 Lt dydžio kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė išmokėjo darbo užmokesčio likutį, tačiau nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo pritaikė ieškinio senatį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas priteisė už paskutinius 3 metus. Toks teismo sprendimas, apeliantės nuomone, neteisėtas ir naikintinas. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė uždelsė atsiskaityti dėl ieškovės kaltės, todėl iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, t. y. vidutinis darbo užmokestis priteistinas nuo 2013 m. spalio 4 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Šalies argumentai
4. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė priteisti jai iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės nevykdymą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau teismas šio reikalavimo nenagrinėjo visiškai.
5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies, todėl nepagrįstai priteisė ieškovei tik dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str., 93 str.). Darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus šią bylą nagrinėjo du kartus – 2014-01-10 ir 2014-01-29. Varėnos rajono apylinkės teisme byla nagrinėta 5 kartus - 2014-04-03; 2014-04-25; 2014-06-12; 2014-06-30 ir 2014-07-04. Vien teismo posėdžiai truko 5 val. 44 min. Buvo paruošti du procesiniai dokumentai – prašymas Alytaus darbo ginčų komisijai ir ieškinys Varėnos rajono apylinkės teismui. Taigi, advokato suteiktos teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje galėjo būti įvertintos 4250 Lt, tačiau teismas įvertino 2500 Lt, t. y. perpus mažiau, todėl patenkinus apeliantės ieškinį, minėta išlaidų suma priteistina iš atsakovės.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo dalį dėl Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus 2014 m. sausio 29 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-112-21904 panaikinimo, 750 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 250 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas neteisingai sprendime konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta 2000-01-20 darbo sutartis Nr. 1, ir kad 2014-05-19 prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 55-1-00047-14 apsiribojo tik tuo, kad nebuvo nustatyta nusikaltimo požymių. Darbo ginčų komisija savo sprendime konstatavo, kad minėta darbo sutartis negalėjo būti sudaryta 2000-01-20 dieną, kadangi tokios darbo sutarties forma buvo patvirtinta tik 2003-01-28 Vyriausybės nutarimu Nr. 115. Tuo tarpu 2014-05-19 prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad šalys pateiktos sutarties formos negalėjo pasirašyti 2000-01-20, tai yra ant vėliau atsiradusio apyvartoje tipinės darbo sutarties blanko. Tokie duomenys rodo, kad 2000- 01-20 darbo sutartis Nr. 1 buvo suklastota, t. y. ieškovė pas atsakovę nenustatytą laikotarpį dirbo nelegaliai, nesudariusi darbo sutarties. Tam, kad darbas būtų pripažintas nelegaliu, pakanka tik vieno požymio, kad darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties (LR DK 98 str. 1 d. 1 p.). Darbo santykiai neatsiranda įsakymu dėl priėmimo į darbą, o darbo santykius įtvirtina tik darbo sutarties sudarymas. Pagal byloje esančius kitus duomenis matyti ir tai, kad kita darbo sutarties šalis, buvęs pirmininkas J. Ž., neturėjo įgaliojimų pasirašyti darbo sutarties ar kitokiu būdu (įsakymais) įforminti darbo santykius, kadangi sutinkamai su bendrijos „Rūta“ įstatų (DGK byla, b.l. 49) 18.5 punktą, tik bendrijos narių susirinkimas turėjo teisę nustatyti darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką. Tik 2012-12-20 bendrijos „Rūta“ narių susirinkimas (DGK byla, b.l. 84) įvardijo tiek darbuotojus, tiek jų atlyginimo dydį, todėl manytina, kad tik tuomet ir buvo pasirašyta suklastota sutartis, kuri vis tiek turėtų būti vertinama kaip niekinė, kadangi ji sudaryta atbuline data. Nei buvęs bendrijos pirmininkas J. Ž., nei ieškovė po to, kai jie buvo atleisti iš pareigų, neperdavė atsakovei jokių dokumentų pagal dokumentų perdavimo aktą (DGK byla, b.l. 46), kurių pagrindu darbo sutartis su ieškove galėjo būti sudaryta anksčiau nei 2012-12-20. Taip pat byloje yra duomenys, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. faktiškai nevykdė savo jokių kitų papildomų pareigų, kadangi, perduodama dokumentus bendrijai, ji pateikė tris kasos išlaidų orderius 2007 m. lapkričio 13 d. ir gruodžio 25 d. (2 vnt.) (b.l. 52-54), kuriuose šių dokumentų pasirašymo data yra nurodyta 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėn., nors tuo metu nei pati ieškovė, nei buvęs pirmininkas J. Ž. bendrijoje jau nedirbo. Taigi, ieškovė, teikdama tiek Darbo ginčų komisijai, tiek teismui suklastotą darbo sutartį, faktiškai ilgą laiką nevykdydama darbo pareigų, elgėsi nesąžiningai, todėl sutinkamai su LR DK 35 str. 1 d. ji piktnaudžiavo savo teisėmis ir dėl to jos reikalavimai, kilę iš suklastotos darbo sutarties, neturėtų būti ginami ir tenkinami.
2. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad nebuvo galima nustatyti jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų trukdę ieškovei išeiti įstatymais numatytų atostogų, kad ieškovė niekuo nepagrindė, kad ji negalėjo išeiti atostogų dėl didelės darbo apimties ar kitų svarbių priežasčių, ar reikalavo ją išleisti atostogų. Tačiau teismas sprendime ignoravo kitas byloje nustatytas aplinkybes. Pagal liudytojų P., Č., V. parodymus byloje buvo nustatyta, kad ieškovė faktiškai nedirbo bendrijoje per kiekvieną mėnesį apie dvi savaites. Ji į bendriją atvykdavo vieną kartą per mėnesį - nuimti skaitliukų parodymus, vėliau apskaičiuodavo mokesčius ir išdalindavo lapelius gyventojams, kitokias pareigas vykdydavo labai retai. Ieškovė nepildė darbo laiko apskaitos žiniaraščių, tą konstatavo ir Darbo ginčų komisija. Teisme ieškovė nurodė, kad tokios funkcijos jai nebuvo pavestos atlikti. Tačiau ieškovė, dirbdama buhalterės pareigose, tiesiog privalėjo tokiu atveju reikalauti, kad jai būtų pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kadangi tik tokių žiniaraščių pagrindu galima apskaičiuoti ir nustatyti tiek sau, tiek kitiems darbuotojams darbo užmokestį, pravaikštas, atostoginius ir kt. duomenis. Ji tokiu atveju tiesiog negalėjo vykdyti savo pareigų ir priskaičiuoti mokėtinas sumas tiek atlyginimams, tiek atostogoms, tiek mokesčiams. Taigi, dėl to, kad pati ieškovė blogai vykdė savo darbines pareigas, ieškovė negalėjo byloje įrodyti, kad ji nebūdavo atostogose. Atvirkščiai, byloje yra duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovė atostogaudavo kitose darbovietėse ir pačios ieškovės paso duomenys (b. l. 90) patvirtina, kad ieškovė 2012 m., 2013 m. po savaitę laiko, kada pagal ieškovės teiktos darbo sutarties sąlygas turėjo dirbti pas atsakovą, ji buvo išvykusi atostogauti į užsienį. Tokie duomenys patvirtina, kad ieškovė nuolat būdavo atostogose ir dirbdama pas atsakovę, ir tik dėl jos pačios aplaidaus darbo ir nesąžiningumo tokių aplinkybių negalima nustatyti ar įrodyti. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, apeliantės nuomone, yra nepagrįstas teismo sprendimas priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.
3. Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovė prašo priteisti iš ieškovės visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Apeliantė taip pat pažymi, kad ieškovė į bylinėjimosi išlaidas civiliniame procese yra įtraukusi ir bylinėjimosi išlaidas Darbo ginčų komisijoje, nors Darbo ginčų komisija jos reikalavimus atmetė bei konstatavo, kad įstatymai nenumato šalims atlyginti bylinėjimosi išlaidų, kurias šalys patyrė darbo ginčo nagrinėjimo komisijoje metu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas padarė teisingą išvadą, kad iš šalių sudarytos darbo sutarties bei kitų pateiktų rašytinių įrodymų, apklaustų liudytojų, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą galima padaryti kategoriška išvadą, kad nuo 2000-01-20 iki 2013-10-04 ieškovė pas atsakovą dirbo antraeilėse buhalterės pareigose. Darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2000-01-20, tačiau per ilgą laiką jinai kažkur pasimetė ir tik todėl buvo perrašyta. Tai, kad darbo sutartis buvo perrašyta ant naujo blanko, nepaneigia ieškovės darbo pas atsakovę fakto. Ieškovė pažymi, kad dėl darbo sutarties suklastojimo ir neteisėto panaudojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. požymių. Taip pat nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog bendrijos pirmininkas neturėjo įgaliojimų pasirašyti darbo sutartyje. DNSB „Rūta“ įstatų 24 punkte yra nurodyti bendrijos valdybos ir valdytojo (pirmininko) įgaliojimai. Įstatų 24.3 punktas numato, kad šie asmenys bendrijos vardu sudaro sutartis ir kitus sandorius, o 24.4 punktas numato, kad jie priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus, be to, 24.6 punkte numatyta, kad bendrijos valdyba arba pirmininkas organizuoja raštvedybos ir sąskaitos tvarkymą. Taigi, akivaizdu, kad bendrijos pirmininkas yra įgaliotas pasirašyti darbo sutartyje. Tai numatyta ir LR daugiabučių namų savininkų bendrijų 23 str. 2 d. 4 p. Be to, atsakovė klaidina teismą teigdama, kad jai nebuvo perduoti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad darbo sutartis sudaryta anksčiau nei 2012-12-20. Pagal 2013-10-27 dokumentų perdavimo - priėmimo aktą naujajam DNSB „Rūta“ pirmininkui buvo perduoti visi bendrijos dokumentai, tarp jų ir susiję su samdomais darbuotojais. Jokių įrašų apie perduodamų dokumentų trūkumus, jų perdavimo metu nebuvo padaryta. Vėliau Varėnos rajono apylinkės teisme atsirado aktas su pataisymais. Tai įrodo atsakovės nesąžiningumą ir bandymą užimtą gynybinę poziciją.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė tik po 2012-12-20 bendrijos „Rūta“ narių susirinkimo galėjo pasirašyti savo 2000-01-20 darbo sutartį, kadangi pagal teismui pateiktus duomenis tik tame susirinkime buvo įvardyti tiek darbuotojai, tiek ir jų atlyginimo dydis, kaip to reikalauja bendrijos įstatai, arba ta sutartis buvo pasirašyta tik jai išeinant iš darbo ir perduodant bendrijos dokumentaciją. Todėl atsakovė mano, kad iki tokio momento ieškovė iš viso neturėjo teisės reikšti ieškininių reikalavimų. Jei ieškovė būtų prašiusi atnaujinti ieškinio senaties terminą, tuomet atsakovė būtų prašiusi teismo to termino neatnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog ieškovė dirbo pas atsakovę antraeilėse buhalterės pareigose nuo 2000 m. sausio 21 d. iki 2013 m. spalio 4 d. 2013-10-03 DNSB „Rūta“ valdybos pirmininko įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. (Darbo byla Nr. APS-112-21904, b. l.4-6, 9, 15-20, 77-79). Nustatyta, kad su ieškove atleidimo dieną nebuvo pilnai atsiskaityta - atsakovė nesumokėjo jai 43,48 litų darbo užmokesčio ir 2589,19 litų kompensacijos už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2000 01 21 iki 2013 10 04 d. Ieškovė 2013 m. gruodžio mėn. 13 d. kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus ir prašė įpareigoti atsakovę sumokėti jai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas - 2589,19 Lt, ir vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Darbo ginčų komisija 2014 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-112-21904, kuriuo jos prašymo netenkino (Darbo byla Nr. APS-112-21904, b. l. 102-105).
Ieškovė 2014 02 24 kreipėsi su ieškiniu į Varėnos rajono apylinkės teismą (1 t. b. l. 2-9), prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. sausio 29 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-112-21904 kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2589,19 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės nevykdymą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m sausio 29 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-112-21904; priteisė iš atsakovės ieškovei 750 Lt kompensaciją už (trejų metų laikotarpiu) nepanaudotas atostogas, 250 Lt vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaitymą išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisė iš atsakovės ieškovei 1000 Lt jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 72 Lt žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš ieškovės atsakovei 600 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje ieškinį atmetė (1 t. b. l. 159-167).
Apeliaciniais skundais Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą ginčija tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovė teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė kompensaciją už nepanaudotas atostogas tik už trejus metus, nepagrįstai taikė ieškinio senatį sprendžiant kompensacijos priteisimo klausimą, iš atsakovės turėjo būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, t. y. vidutinis darbo užmokestis priteistinas nuo 2013 m. spalio 4 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skunde nurodoma, jog teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės prašymo priteisti jai iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės nevykdymą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei tik dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Todėl ieškovė prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti pilnai. Atsakovės apeliacinio skundo motyvai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas neteisingai sprendime konstatavo, kad tarp šalių 2000-01-20 buvo sudaryta darbo sutartis. Byloje surinkti duomenys rodo, kad 2000-01-20 darbo sutartis buvo suklastota, t. y. ieškovė pas atsakovę nenustatytą laikotarpį dirbo nelegaliai, nesudariusi darbo sutarties. Ieškovės reikalavimai, kilę iš suklastotos darbo sutarties, neturėtų būti ginami ir tenkinami. Apeliantė teigia, jog pati ieškovė blogai vykdė savo darbines pareigas, todėl ieškovė negalėjo byloje įrodyti, kad ji nebūdavo atostogose. Atsakovė prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo dalį dėl Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus 2014 m. sausio 29 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-112-21904 panaikinimo, 750 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 250 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija vertina, jog Varėnos rajono apylinkės teismas nustatė visas esmines svarbias bylai aplinkybes, tačiau jas netinkamai įvertino (LR CPK 178 str., 185 str.), netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį darbo teisiniame ginče (LR DK 27 str.), pasekmes, kylančias darbdaviui uždelsus atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną (LR DK 141 str. 1-3 dalys), dėl ko šalių ginčą išsprendė iš esmės neteisingai. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti jai likusią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, padidinant priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, panaikinant jo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, priteisiant 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Atsakovės apeliacinis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad byloje esanti rašytinių įrodymų visuma įrodo, jog ieškovės darbo santykiai pas atsakovę prasidėjo 2000 m. sausio 21 d. ir nepertraukiamai tęsėsi iki 2013 m. spalio 4 dienos, kai ji buvo atleista iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog ši sutartis yra suklastota, negaliojanti, jog kurį neįvardijamą atsakovo laikotarpį ieškovė dirbo nelegaliai, nesudariusi darbo sutarties ir kad ieškovės reikalavimai, kilę iš suklastotos darbo sutarties, neturėtų būti ginami ir tenkinami. Teisėjų kolegija nustatė, jog Darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir darbdavio, buvo visą darbo laikotarpį vykdoma, duomenys apie O. M. darbą pas atsakovę, mokamos darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokos ir mokėjimo laikotarpiai buvo apskaitomi VSDFV duomenų bazėje (Darbo byla Nr. APS-112-21904, b. l.4-6, 15, 77-100). Todėl minima byloje darbo sutartis sukėlė teisines pasekmes, o darbo sutartį šalims nutraukus ir tinkamai darbdaviui neatsiskaičius su darbuotoju darbuotojo atleidimo dieną, atsirado atsakovei civilinė teisinė atsakomybė, dėl kurios pobūdžio ir dydžio yra sprendžiamas šalių ginčas šioje byloje.
Teisėjų kolegijos vertinimu yra teisingas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti skundžiamą Alytaus darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus 2014 m. sausio 29 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-112-21904, kadangi darbo ginčų komisija, atmesdama ieškovės pareiškimą, ginčą tarp šalių iš esmės išsprendė neteisingai.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo išvada, jog byloje nėra duomenų paneigiančių ieškovės teiginį, kad ji nepasinaudojo darbo laikotarpiu jai priklausančiomis kasmetinėmis atostogomis, ar kad jai darbdavys išmokėjo kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovei turėjo būti atleidimo dieną išmokėta kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Varėnos rajono apylinkės teismas nepagrįstai taikė trejų metų ieškinio senatį šiam ieškovės reikalavimui (LR DK 27 str.), nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo už darbo laikotarpį nuo 2000-01-21 iki 2010-10-04. Teisėjų kolegija, tikrindama apeliacinio skundo dalies dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo pagrįstumą, nustatė, kad ieškovė dirbo pas atsakovę laikotarpiu nuo 2000-01-21 iki 2013-10-04. Kad darbo laikotarpiu ieškovė atostogavo, ar jai buvo mokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, byloje įrodymų nėra. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei priklausė išmokėti kompensacija ją atleidus iš darbo už visas darbo laikotarpiu nepanaudotas kasmetines atostogas (LR DK 177 str. 1 d.). Teisėjų kolegija vertina, kad Varėnos rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė LR DK 27 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, kad nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas (LR DK 177 str. 2 d.) ir ši sąlyga taikoma nežiūrint ar darbuotojas iki 2012 12 01 turėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus. Teisė gauti išmoką už nepanaudotas kasmetines atostogas ieškovei atsirado tik atleidus ją iš darbo 2013-10-04, atsakovei atsisakius mokėti kompensaciją, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2013-10-04, todėl trejų metų ieškinio senaties termino ieškovė kreiptis į teismą dėl kompensacijos priteisimo nepraleido (LR DK 27 str.). Taigi, ieškovės apeliacinis skundas šioje ginčo dalyje pagrįstas, todėl tenkintinas, šioje dalyje Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas atmesti ieškinio dalį dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo naikintinas, ir šioje dalyje ieškinio reikalavimas patenkintinas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovės už nepanaudotas kasmetines atostogas visą ieškovės reikalaujamos 2589,19 Lt kompensacijos (Darbo byla Nr. APS-112-21904, b. l 7) sumą (atskaičius mokesčius), už 2000-01-21 – 2013 10 04 darbo laikotarpį (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 3 p, DK 177 str. 2 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad ginčo tarp šalių dėl priteistinos kompensacijos sumos nekilo, buvo sprendžiamas ginčas tik dėl teisės.
Patenkinus reikalavimą priteisti 2589,19 Lt kompensacijos sumą, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2589,19 Lt sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 178 str., 6.37 str., 6.210 str.).
Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškove atleidimo dieną, liko skolinga 2589,19 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumą ir nedidelę dalį 43,48 Lt neišmokėto atlyginimo (1 t. b. l. 8, 8 pastraipa), kurį po bylos iškėlimo teisme, atsakovas geranoriškai sumokėjo ieškovei (1 t. b. l. 16). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną (LR DK 141 str. 1 d.). Šios prievolės neįvykdžius, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (LR DK 141 str. 3 d.). Varėnos rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog darbdavys pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškove, tačiau sprendė, kad teisinga sankcija ir kompensacija būtų vieno vidutinio darbo užmokesčio sumos (250 litų) priteisimas LR DK 141 str. 3 d. pagrindu.
Teisėjų kolegija pasisako dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos išmokos dydžio tuo atveju, kai darbuotojui laiku neišmokama darbo užmokesčio dalis mažesnė kaip darbuotojo gautas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, bei priteisiamos vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laikotarpį sumos atitikties proporcingumo principui. Kaip jau minėta šioje teisėjų kolegijos nutartyje, ieškovei buvo neišmokėta tik dalis jai priklausančio atlyginimo- 43,48 Lt iš jai priklausančios 250 Lt vidutinio atlyginimo sumos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis dvejopa: pirma, šioje normoje nustatytas kompensavimo mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr.3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“, bylos Nr.3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija, bylos Nr.3K-3-341/2009; kt.). Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr.3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr.3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Autoaljansas“, bylos Nr.3K-3-87/2013; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat suformuota nuostata, jog jei atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K., kt. v. AB ,,Klaipėdos kartonas“, bylos Nr.3K-3-66/2011).
Teisėjų kolegija, priimdama sprendimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo (LR DK 141 str.), įvertina ne tik tą aplinkybę, kad ieškovei nebuvo išmokėta dalis priklausančio darbo užmokesčio, kad ji buvo išmokėta 2014-03-12 d. (1 t. b. l. 16), bet ir tą nustatytą faktą, jog ieškovei nebuvo išmokėta ir priklausanti 2589,19 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tačiau ši suma į priteistiną vidutinio darbo užmokesčio sumą neįskaitoma, tik konstatuojama, kad darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, taip pažeidė LR DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kas leidžia taikyti jam LR DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą sankciją.
Esant tokiam ginčo teisinio santykio reglamentavimui, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinus ankščiau teisėjų kolegijos nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovei iš atsakovės yra priteistina 43,48 Lt nesumokėto vidutinio darbo užmokesčio dalis kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2013 10 04 iki šio teisėjų kolegijos sprendimo visiško įvykdymo dienos (LR CPK 178 str., DK 141 str. 3 d.).
Vadovaudamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, netinkamai aiškino ir taikė LR DK 141 straipsnio 1-3 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, dėl to teisėjų kolegija panaikina Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria yra priteista 250 litų dydžio kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovei iš atsakovės.
Pakeitus Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą, dalį jo panaikinus, atitinkamai perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, jog ieškovė byloje patyrė šias išlaidas: 2500 litų advokato paslaugoms apmokėti (1 t. b. l. 42, 43, 155). Nustatyta, kad atsakovė byloje patyrė šias išlaidas: 1700 litų advokato paslaugoms apmokėti (1 t. b. l. 81-83, 2 t. b. l. 17), sumokėjo 72 litus už apeliacinį skundą (2 t. b. l. 16). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką, posėdžių skaičių, pateiktų procesinių dokumentų skaičių, vertina, kad tiek ieškovės tiek atsakovės patirtų išlaidų apimtis neprieštarauja LR Teisingumo ministro įsakymu nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos yra leistinos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovės patirtos 500 litų advokato atstovavimo išlaidos Darbo byloje (Darbo byla Nr. APS-112-21904, b. l.65) negali būti pripažįstamos būtinomis, kadangi minima darbo byla yra sudėtinė šios bylos dalis, dėl priimto sprendimo kurioje yra sprendžiamas šalių ginčas.
Teisėjų kolegija vertina, kad panaikinus dalį Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo ir padidinus ieškovei priteistiną kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą, padidinus priteistą vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisus 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2589,19 Lt sumos, ieškovės reikalavimai byloje yra patenkinti 90 procentų apimtimi, todėl ieškovei iš atsakovės yra priteistina 2250 Lt turėtų išlaidų dalis (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškovės ieškinį atmetus 10 procentų dalimi, atsakovei iš ieškovės priteistina 177,20 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 93 str. 2 d.). Likusios šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atlikus priteistų vienarūšių sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės yra priteistina 2072, 80 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokėjimo už ieškinį (LR CPK 83 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės priteistinas 93 Lt (26,93 eurų) žyminis mokestis (2589,19 Lt+43,48 Ltx12 mėn. - 521,76 Lt:3 proc.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės O. M. apeliacinį skundą patenkinti dalinai.
Atsakovės DNSB „Rūta“ apeliacinį skundą atmesti.
Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo dalis, kuriomis: priteista iš atsakovės DNSB „Rūta“ ieškovei O. M. 750 litų, neišskaičiavus mokesčių, kompensacija už nepanaudotas atostogas; priteista iš atsakovės DNSB „Rūta“ ieškovei O. M. 250 litų, neišskaičiavus mokesčių, vidutinis darbo užmokestis už pavėluotą atsiskaitymą išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteista iš atsakovės DNSB „Rūta“ 72 Lt žyminio mokesčio valstybei; priteista iš atsakovės DNSB „Rūta“ ieškovei O. M. 1000 Lt jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteista iš ieškovės O. M. atsakovei DNSB „Rūta“ 600 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą.
O. M. ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rūta“ (įm.kodas184754726, adresas Marcinkonių g. 4-28, Varėna) 2589,19 Lt (749,88 eurų) kompensaciją (išmokama suma) už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2000-01-21 iki 2013-10-04.
Priteisti O. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rūta“ (įm. kodas184754726, adresas Marcinkonių g. 4-28, Varėna) 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2589,19 Lt (749,88 eurų) sumos nuo 2014-02-24 iki šio teisėjų kolegijos sprendimo įvykdymo dienos.
Priteisti O. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rūta“ (įm.kodas184754726, adresas Marcinkonių g. 4-28, Varėna) po 43,48 Lt (12,59 eurų) nesumokėto vidutinio darbo užmokesčio kas mėnesį (išmokama suma), už laikotarpį nuo 2013-10-04 iki šio teisėjų kolegijos sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m sausio 29 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-112-21904 kaip nepagrįstas, palikti nepakeistą.
Priteisti O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rūta“ (įm. kodas 184754726, adresas Marcinkonių g. 4-28, Varėna) 2072,80 Lt (600,32 eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rūta“ (įm. kodas 184754726, adresas Marcinkonių g. 4-28, Varėna) 93 Lt (26,93 eurų) žyminį mokestį valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).