Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (turintis invalidumą nustatytas 40 proc. darbingumo lygis), teistas:

1) 2015-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 259 str. 2 d., paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo priklausomybės narkotikams;

2) 2016-07-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 259 str. 1 d., paskirta 4 MGL dydžio bauda (2019-01-22 nutartimi bauda pakeista į arešto bausmę), bausmę atliko,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad 2021 metais vasaros metu tikslios dienos neatsimena jis sulaukė telefono skambučio iš jam ankščiau nepažįstamo asmens, kuris prisistatė, jog skambiną jam nuo kaltinamojo brolio T. V., kuris pasakė, kad jam (kaltinamajam) reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kur reikia užeiti į vieną butą bei prisistačius fotografu paimti iš moters pinigus. Jis suprato, kad daro nusikaltimą, tačiau tuo metu neturėjo pinigų, todėl sutiko su pasiūlymu. Tai jis ir padarė, nuvykęs į (duomenys neskelbtini) g., paskambinus durys atidarė senyvo amžiaus moteris, kuriai jis prisistatė fotografu, kad reikia patikrinti šios moters turimus grynus pinigus, jis jai sumelavo, jog pinigus būtiną nufotografuoti. Jis paėmė iš moters viso 1730 Eur, su pinigais išėjo į kiemą bei pasišalino. Pinigus atidavė jam nepažįstamai moteriai, dėl savo veiksmų gailisi. Supranta, jog tą senyvo amžiaus moterį apgavo. Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Papildomai paaiškino, kad jis turi neįgalumą, jo ligos pašalpos dydis sudaro 137 Eur.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. V. parodė, kad jis apie 10 metų vartoja narkotines medžiagas. 2021-07-31 apie 14 val., į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, kuris prisistatė, esantis nuo jo brolio T. V. ir pasakė greitai važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir paimti pinigus. Iš kokio numerio skambino, neprisimena. Brolio jis nematė apie 16 m., todėl iš balso jis tikrai negali atpažinti ar tai buvo jo brolis, ar ne. Iš pokalbio suprato, kad skambinęs asmuo atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodė važiuoti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), prisistatyti fotografu ir iš moters paimti pinigus. Su pasiūlymu sutiko, nes reikėjo pinigų. Suprato, kad daro nusikaltimą. Jis vienas taksi automobiliu atvažiavo nurodytu adresu nuėjęs iki buto Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į duris, duris atidarė senyvo amžiaus moteris. Jis prisistatė esantis fotografas. Virtuvėje ant stalo buvo sudėti pinigai įvairiomis kupiūromis, juos nufotografavo ir pasakė, kad eina į mašiną, fotografuoti toliau. Nuo grindų surinko pinigus, juos paėmė ir išėjo į laiptinę. Prisimena, kad pinigai buvo įvairiomis kupiūromis. Viso paėmė 1730 Eur ir su taksi grįžo į namus. Tą pačią dieną toliau vykdydamas skambinusio asmens nurodymus, tarp 18-19 val. atidavė pinigus - 1130 Eur nepažįstamai moteriai, sau pasiliko 600 Eur. Moteris atvažiavo tamsiu automobiliu, modelio ir valstybinių numerių neįsidėmėjo, buvo apie 30 m. amžiaus, daugiau požymių neįsidėmėjo. Pinigus išleido savo reikmėms. Po įvykio su skambinusiu jam asmeniu nebendravo, (b. l. 151-154).

Papildomos apklausos metu įtariamasis V. V. parodė, kad jis patvirtina anksčiau duotus parodymus, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. 2021-07-31 apie 12 val., jam telefonu, kurio abonento numerio dabar nurodyti negali, paskambino nepažįstamas vyras prisistatė esantis nuo jo brolio T. V.. Ankstesnės apklausos metu nurodė, kad skambino į jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau suklydo, nes tuo metu jo tel. Nr. buvo kitas. Brolio nematė 15 m., todėl negali pasakyti, su kuo tiksliai kalbėjo. Skambinęs vyriškis pasiūlė lengvai užsidirbti pinigų, t. y. sakė, kad reikės nuvažiuoti jo nurodytu adresu ir pasiimti pinigus. Dalį pinigų atiduos jam, o kitą dalį galės pasilikti sau, jis sutiko, nes reikėjo pinigų. Apie 14 val., paskambino tas pats asmuo ir nurodė važiuoti adresu (duomenys neskelbtini), pristatyti fotografu ir paimti apie 1800 Eur. Iš kokio abonentinio numerio jam skambino, neįsidėmėjo ir numerio išsisaugojęs neturi. Skambinęs asmuo nieko nesakė iš kur skambina, bet suprato, kad bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), nes sakė, kad skambina nuo brolio. Po kokių 10-15 min. taksi automobiliu atvažiavo nurodytu adresu. Jam telefonu skambinęs vyras pasakė durų kodą. Užėjęs į laiptinę, surado butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pirmame aukšte. Paskambinus į duris, jas iškart atidarė senyvo amžiaus moteris. Prisistatė taip, kaip jam buvo liepta - fotografu K. L.. Moteris lyg tai bute buvo viena, pakvietė užeiti į virtuvę, kur ant stalo buvo išdėlioti pinigai įvairiomis kupiūromis, pagrinde 50, 100 Eur, buvo ir smulkių - 10, 20 Eur. Pasiėmė telefoną ir imitavo, kad fotografuoja. Visą laiką kol buvo pas nukentėjusiąją, ji su kažkuo bendravo telefonu, suprato, kad su jam skambinusiu asmeniu. Pasakė, kad reikia eiti į automobilį ir surašyti kupiūrų numerius. Pasiėmęs pinigus išėjo iš buto, pasakęs, kad tuoj sugrįš. Nukentėjusioji buvo su vienkartine medicinine kauke, spalvos neprisimena, jie kalbėjosi lietuviškai. Išėjęs iš buto, nuėjo į visuomeninio transporto stotelę ir išsikvietė taksi. Dar tą pačią dieną tarp 18-19 val. pinigus - 1130 Eur atidavė moteriai, kurios nepažįsta, ji prie jo privažiavo tamsios spalvos automobiliu, taip jam buvo nurodęs skambinęs vyriškis, o 600 Eur pasiliko sau kaip atlygį. Pinigus išleido savo reikmėms, daugiau su tuo vyriškiu nebendravo, jis jam neskambino. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, (b. l. 170-173).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. V. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir nurodė butą, t. y. (duomenys neskelbtini), kuriame iš senyvo amžiaus moters apgaule pagrobė 1730 Eur, (b. l. 157-164).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2021-07-31 apie 14.15 val., jai į laidinį tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyras ir prisistatęs (duomenys neskelbtini) darbuotoju pasakė, kad anuliuotos liepos mėnesio sąskaitas už buto patarnavimus, sakė, kad apie tai pranešta į policiją. Vyras sakė, kad ragelį perduoda policijos generalinio direktoriaus pavaduotojui G. P.. Netrukus atsiliepė nurodytas asmuo, su kuriuo ji bendravo toliau apie 40 min. Pokalbio metu vyras sakė pasiimti pinigus ir sudiktuoti kiekvienos kupiūros numerius, vyras sakė, kad pinigai padirbti, kad nepadirbti tik tie, kurie turi "X" numeryje. Po to pasakė, kad tuoj atvažiuos jų fotografas K. L. ir nufotografuos pinigus, vyras paklausė adreso ir laiptinės kodo. Maždaug po 10 min. paskambino į duris, ji atidarė, pamatė vyrą, kuris sakė esantis fotografas K. L.. Ji pakvietė jį užeiti į virtuvę, kur ant stalo buvo išdėliojusi pinigus, viso 1730 Eur 10, 20, 50 ir 100 Eur eurų nominalo kupiūromis. Vyras susidėjęs pinigus jai pasakė, kad eina į automobilį jų nufotografuoti ir apie 15 val. sugrįš. Tuo pat metu ji dar bendravo telefonu su G. P., (b. l. 29-32)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu buvo filmuojama BODY kamera, vaizdo įraše užfiksuoti nukentėjusiosios L. K. parodymai bei įvykio vieta, (b. l. 15-26, 93-94).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajai L. K., išklotinė nuo 2021-07-31 13.00 val. iki 2021-07-31 16.00 val. Apžiūros metu nustatyta, kad nukentėjusiajai L. K. 2021-07-31 13.27.11 val. skambinta iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendrauta 5401 sek.; 2021-07-31 14.57.40 val. skambinta iš to paties Nr. ir bendrauta 924 sek. (b. l. 62-64).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), skambinusio nukentėjusiajai L. K., išklotinė nuo 2021-02-23 00.00 val. iki 2021-08-20 00.00val. Apžiūros metu nustatyta, kad: 2021-07-31 13.27.10 skambino nukentėjusiajai į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 1800 sek.; 2021-07-31 13.57.10 skambino nukentėjusiajai į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 1800 sek.; 2021-07-31 14.27.10 skambino nukentėjusiajai į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 1800 sek.; 2021-07-31 14.57.10 skambino nukentėjusiajai į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 0 sek.; 2021-07-31 14.57.17 skambino nukentėjusiajai į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 0 sek.; 2021-07-31 14.57.26 skambino nukentėjusiajai į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 0 sek.; 2021-07-31 14.57.39 skambino nukentėjusiajai į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 923 sek. Nurodytu laikotarpiu abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas veikė telekomunikacijų bokštų Nr. (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, (b. l. 74-80).

2021-11-17 nutarimu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-26023-21 išskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00722-21, dėl nenustatyto asmens (asmens, skambinusio nukentėjusiajai L. K. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti nepavyko), (b. l. 8-11).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Konstatuojant sukčiavimą būtina nustatyti ne tik vieną iš alternatyvių veikos požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar turtinės prievolės panaikinimą, bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę. Apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas yra esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018). Būtent esminė apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895-2019). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-225-303/2019).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad V. V. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis pripažino, kad jis, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, 2021 m. liepos 31 d. apie 13.00 val. buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), kur buto savininkei L. K. melagingai prisistatęs fotografu bei pranešė apie jos neva turimus suklastotus eurus, kuriuos būtina patikrinti, paėmė nukentėjusiajai priklausančius 1730 Eur bei netrukus pasišalino iš buto, tokiu būdu apgaulė įgijo L. K. priklausančius pinigus. Pirmiau nurodyti kaltinamojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios L. K. parodymai, policijos įvykio registro išrašas, kaltinamojo parodymų patikrinimo protokolo duomenimis, taip pat byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog V. V. turėdamas tikslą apgaule savo ir kito nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, apgaule įgyto svetimo turto aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad V. V. suprato savo neteisėtus veiksmus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimas iki trijų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (apgaule įgijo svetimą turtą), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (padarytas baigtas, nesunkus, suplanuotas, tyčinis nusikaltimas iš savanaudiškų paskatų), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – vidutinio amžiaus, praeityje teistas du kartus, tačiau už nusikalstamą veiką nuosavybei baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą (anksčiau buvo teistas tik už narkotinių medžiagų disponavimą), visos paskirtos bausmės atliktos, bet teistumas neišnykęs ir nepanaikintas baudžiamojo įsakymo nustatyta tvarka (b. l. 141-146). Per vienerius metus iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka (b. l. 108-140), nedirbantis ir neregistruotas darbo biržoje, turintys invalidumą 40 proc. darbingas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas vidutinio dydžio, skirtinas už nusikaltimą – 60 parų, nes švelnesnėmis bausmėmis negalima pakeisti kaltinamojo elgesio, jos nebus veiksmingos ir nebus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 str. 49 str. 3 d.). Teismo požiūriu, tokia bausmė bus proporcinga tiek padarytai veikai, tiek kaltinamojo asmenybei ir atitiks proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. V. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. V. paskiros kardomosios priemonės – dokumento (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 174-179).

V. Civilinis ieškinys

Byloje pareikštas nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys dėl 1730 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 35). Su pareikštu civiliniu ieškiniu V. V. sutinka, ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai ir iš V. V. L. K. naudai priteistinas civilinis ieškinys 1730 Eur sumai.

Byloje proceso išlaidų nėra.

VI. Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, laikomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. V. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Priteisti iš V. V. nukentėjusiajai L. K. 1730 (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam V. V. paskirtas kardomąsias priemonės - dokumento (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys, atlieka bausmę nustatymo“ nustatyta, kad:

1.1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

1.1.1. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai;

1.1.2. į Panevėžio pataisos namus – nepilnametės ir pilnametės moterys, kurioms teismai paskyrė areštą;

1.2. Pataisos įstaiga, taip pat atliekanti tardymo izoliatoriaus funkcijas, atsižvelgdama į areštui skirtų laisvų vietų skaičių įstaigoje, gali nuteistąjį, atvykusį atlikti arešto bausmės pagal šio įsakymo 1.1 papunktį, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo atvykimo į įstaigą dienos paskirti atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, tokį paskyrimą iš anksto suderinusi su priimančiosios pataisos įstaigos administracija. Nuteistojo konvojavimą organizuoja perkeliančioj i pataisos įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.

1.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatytais pagrindais asmenys, kuriems paskirtas areštas, gali būti perkeliami iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

1.4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

1.5. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1.6. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus arba jo pavaduotojo rašytiniu nurodymu asmenys, kuriems paskirta arešto bausmė, gali būti laikomi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose pataisos įstaigose, neatsižvelgiant į šio įsakymo 1.1 papunkčio nuostatas.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo nuosprendį V. V. bus sulaikytas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) byloje esantį voką su CD disku, kuriame yra vaizdo įrašas – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.