Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-307-417/2016

Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67445-2015-7

2016 m. spalio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. (I. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant 24 (dvidešimt keturias ) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 16 (šešiolikos) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2015 m. gruodžio 8 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,022 g narkotinės medžiagos – heroino, ją neteisėtai laikė su savimi iki 2015 m. gruodžio 8 d., kol apie 14.21 val. (duomenys neskelbtini) medicinos centro, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tualete narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos bausmės individualizavimo klausimas ir prašoma skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę 16 parų areštą pakeisti į baudą.

Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Teismas, pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę I. G. atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Įvertino tai, kad byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad jis nedirba, nori gydytis nuo priklausomybės narkotikams, nusikalstama veika padaryta būtent dėl jo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, artimą sankcijoje nustatytam bausmės minimaliam dydžiui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tinkamai įvertino jų reikšmę. Taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikalstamų veikų darymas jam nėra atsitiktinis, kadangi jis 10 kartų teistas ir neišnykus teistumui padarė dar vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Visos šios aplinkybės charakterizavo I. G. ir sudarė pagrindą manyti, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus bausmę, artimą sankcijoje nustatytam bausmės minimaliam dydžiui, todėl pakartotinai atsižvelgti į nuosprendyje jau aptartas aplinkybes ir tuo vadovaujantis dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, juolab, jog nuteistajam taip pat buvo pritaikytas bausmę švelninantis įstatymas – BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sušvelninta 1/3 dalimi.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį ir baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą iš nuteistojo I. G. valstybei priteisti 57,90 euro turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju padavė nuteistasis, o nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Valstybė turi užtikrinti galimybę nuteistajam gintis. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš I. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo I. G. (I. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą Nr. NTP-7-10193 priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, antrinę teisinę pagalbą tiekiant I. G. (I. G.), atmesti.