Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 68 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 6, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei 68 MGL bauda.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, jos metu įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jeigu tai susiję su darbu, mokymusi arba gydymusi, bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant jį mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 7, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartimi į 90 parų areštą, subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto bausmė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2021 m. rugsėjo 30 d. bausmę atliko;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę 40 parų arešto bausmę. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. spalio 27 d.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 20 val., viešojo transporto sustojime ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas paskelbti S. T. kompromituojančią informaciją, atvirai savo naudai vertė perduoti S. T. naudojamą ir pastarosios mamai T. L. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S8 Plus“, kurio vertė - 200 eurų, ir S. T. jam perdavus mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S8 Plus“, nukentėjusiajai T. L. padarė 200 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Tai buvo praeitais metais. S. draugo buvusi panelė. Prašė, kad paskolintų telefoną kelioms dienoms. Žinojo, kad negrąžins. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nepamena, ar T. norėjo duoti telefoną. Telefonas parduotas, už kiek nepamena, gali būti, kad lombarde (duomenys neskelbtini). Telefoną ji perdavė (duomenys neskelbtini) sustojime. Telefoną pardavė po dviejų dienų. Kodėl tai padarė, nežino. Norėjo pervedinėti pinigus, bet S. jį užblokavus. Dabar dirba neoficialiai. Planuoja eiti į (duomenys neskelbtini), gavo (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu R. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jis ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. M. nurodė, kad įtarimo esmę suprato, dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta visiškai. 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, tai gali būti laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. jis su S. T. bendravo per ,,(duomenys neskelbtini)“ programą žinutėmis. Žinutėje jis parašė, kad ji jam paskolintų jos telefoną, jis žinojo, kad ji turi ,,Samsung Galaxy S8 Plius“ mobiliojo ryšio telefoną, kadangi ji minėtą telefoną jam buvo paskolinus ir anksčiau. 2020 m. rugpjūčio mėn., jis rašė per ,,(duomenys neskelbtini)“ programą S. dėl pastarosios telefono paskolinimo, kadangi jo asmeninis MRT ,,Huawei P9 Lite“ buvo sudaužytu ekranu ir juo buvo sudėtinga naudotis. S. T. atsakydama žinutėmis jam per ,,(duomenys neskelbtini)“ programą, atrašė, kad telefono neskolins. Tuomet jis supyko ir parašė jai, kad jeigu ji jam nepaskolins savo telefono tuomet praneš S. motinai apie tai, kad S.draugauja su trisdešimtmečiais vyrais. S. išsigando ir atrašė, kad paskolins jam savo telefoną, po ko jie susiderino 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 19.50 val. susitikti viešojo transporto sustojime ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ji jam į rankas padavė minėtą savo MRT ,,Samsung Galaxy S8 Plius“, prieš tai iš jo išėmus savo telefono sim kortelę. Paimdamas S. telefoną iš jos rankų pasakė merginai, kad telefoną grąžins už poros dienų. Tačiau jis iš tikrųjų neplanavo grąžinti minėtą telefoną S., jau rašydamas jai žinutes per ,,(duomenys neskelbtini)“ ir prašydamas paskolinti telefoną, žinojo, kad negrąžins ir tą telefoną parduos, kur paskui gautus pinigus planavo realizuoti savo reikmėms. Būdamas namie, jis į minėtą S. telefoną įsidėjo savo sim ,,Pildyk“ kortelę ir patikrino ar veikia telefonas, po ko 2020 m. rugpjūčio 9 d., jis apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, esantį lombardą pridavė MRT ,,Samsung Galaxy S8 Plius“, už kurį gavo 15 eurų. Pinigus išleido savo reikmėms. Telefoną pridavė be savo asmens dokumentų, jam jokio kvito neišrašė, kur konkrečiai randasi tas lombardas neatsimena, parodyti negali. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 139-140).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. M. nurodė, kad įtarimo esmę suprato, dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta visiškai, prašo vadovautis jo ankstesniais parodymais, kadangi jie yra išsamūs, jis jų nekeis. Iš S. T. paimtą MRT ,,Samsung Galaxy S8 Plius“ 2020 m. rugpjūčio 9 d. pridavė į lombardą, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tačiau į kurį konkrečiai ten esantį lombardą, jis neatsimena. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, turtinę žalą norėtų atlyginti (b. l. 146).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta T. L. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. jos dukra, S. T., jai papasakojo, kad jos draugas R. M. prie (duomenys neskelbtini) reikalavo paskolinti telefoną „Samsung S8 plius“, kurį ji 2017 m., pirko už 909 eurus ir padovanojo savo dukrai Kalėdų progą. Kai jos dukra nesutiko jam paskolinti telefono, tuomet jis pradėjo ją šantažuoti sakydamas, kad jei ji nepaskolins jam telefono, tada jis jai papasakos daug kompromituojančių dalykų apie jos dukrą. Kadangi jos dukra išsigando, kad jai bus atskleistos jos paslaptys ir nepageidaujama informacija, ji pabendravusi per ,,(duomenys neskelbtini)“ ir susitarusi laiką ir vietą 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 19.50 val. nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią viešojo transporto stotelę ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. M. perdavė jai priklausantį mobilaus ryšio ,,Samsung S8 plius“ telefoną. R. M. jai pažadėjo, kad po dviejų dienų jis telefoną grąžins, tačiau jo taip ir negrąžino. 2020 m. rugpjūčio 11 d. ji per ,,(duomenys neskelbtini)“ parašė R. M., ar ketina atiduoti telefoną. Jis maždaug po 1 val. jai atrašė, kad kitą dieną iki 19 val. jai telefoną grąžins. Kai telefono negrąžino ir jai neparašė, ji pati jam dar kartą parašė, kad ,,jei nenori geruoju, tuomet kreipsiuosi į policiją“. R. M. jai atrašė, kad gerai. Tada jai dukra internetinėje R. M. paskyroje rado telefono numerį. 2020 m. rugpjūčio 12 d., apie 21.00 val. ji paskambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsiliepė moteris ir prisistatė, kaip R. M. mama. Ji jai papasakojo visą situaciją, ji jam atsakė, kad R. M. šiuo metu nėra namuose, tačiau kai jis grįš jis su juo apie tai pasikalbės ir kita dieną per pietus su ja susisieks. 2020 m. rugpjūčio 13 d. per pietus ji skambino R. M. mamai, ji iš karto neatsiliepė, tačiau parašė žinutę, kad šiuo metu pakelti ragelio negali. Ji jai atrašė, kad taip pat yra darbe ir perskambins kada galės. Maždaug po 3 valandų, kai ji turėjo pertrauką, dar kartą paskambino aukščiau nurodytu numeriu. Kai juo atsiliepė moteris, perdavė telefono ragelį R. M.. Ji R. M. pasakė, kad jau visą kompromituojančią informaciją apie savo dukrą žino, kadangi ji jai viską papasakojo. Žino ir apie tai, kad ji rūkė žolę, taip pat rūkė normalias cigarėtes, vartojo alkoholį ir jei jis jai telefono negrąžins ji eis į policiją rašyti pareiškimo. R. M. jai įžūliai su keiksmažodžiais atsakė, kad eitų ir rašytų. Jai dukra pasakojo, kad R. M. rašė jos draugui R. Z. už kiek galima parduoti jos telefoną. Taip pat dukra jai pasakojo, kad R. M. ne kartą yra lankęsis (duomenys neskelbtini) mikrorajono lombarduose ir ne kartą užstatęs telefonus, todėl mano, kad jai priklausantį telefoną, taip pat galėjo ten užstatyti. Kai internete pasidomėjo, šiuo metu savo telefono turtinę žalą vertina 200 eurų (b. l. 17-19).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta S. T. nurodė, kad R. M. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus laiko. Būnant vienoje kompanijoje S. M. paprašė paskolinti telefoną. Tai buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, kartu buvo ir R. M. brolis E. M. R. M. tiesiog jos paprašė paskolinti telefoną, kadangi sudaužė savo telefoną. R. M. skolinti telefono nenorėjo, kadangi telefonas buvo jos mamos. 2020 m. rugpjūčio mėn., ,,(duomenys neskelbtini)“ R. M. paskolino savo telefoną, kadangi prieš tai R. M. jai žinutėmis grasino papasakoti jos mamai nepageidaujamus dalykus. Telefoną R. M. padavė į rankas. Tikėjosi, kad R. M. jai telefoną grąžins. R. M. jai telefono negrąžino, todėl apie tai papasakojo savo mamai. Mama susisiekusi su R. M. nurodė, kad parašys pareiškimą į policiją. Telefonas buvo ,,Samsung Galaxy S8 Plius“, tamsiai mėlynos spalvos. R. M. jau nebe pirmą kartą pasiskolina telefoną ir telefoną priduoda į lombardą. Mano, kad mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy S8 Plius“ šiuo metu yra lombarde, galimai (duomenys neskelbtini) rajone (b. l. 31-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. R. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. apie 16 val. 30 min., jai paskambino moteris prisistačiusi S. T. mama ir nurodė, kad sūnus R. M. pasiskolino S. T. mobilaus ryšio telefoną, kurio neatiduoda. Pastebėjo, kad sūnus R. M. naudojosi išmaniuoju telefonu, kuris buvo juodos spalvos, sudužusiu stiklu. R. M. nurodė, kad telefoną pasiskolino iš draugės. Tuo metu R. M. namuose nebuvo, todėl skambinusiai moteriai pasakė, kad grįžus R. M. su pastaruoju pasikalbės ir perskambins. Moters prisistačiusia S. T. mama nepažįsta ir niekada nėra mačiusi, taip pat kaip ir S. T.. Suprato, kad S. T. yra jo sūnaus R. M. pažįstama ar draugė. 2020 m. rugpjūčio 12 d. apie 21 val., grįžus sūnui R. M. paklausė kur telefonas. R. M. atsakė, kad telefono nėra ir telefono atsiimti, išpirkti neįmanoma. Jos sūnus patvirtino, kad būtent iš S. pasiskolintu telefonu naudojosi (b. l. 39-41).

Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartyje nurodyta, kad T. L. įsigijo telefoną ,,Samsung Galaxy S8 Plius“ už kurį sumokėjo 909 eurus (b. l. 47-48).

Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d., 20.41 val. buvo gautas T. L. pranešimas, kad pažįstamas vaikinas paėmė iš jos (duomenys neskelbtini) dukros telefoną ,,Samsung S8“ ir negrąžina (b. l. 8-11).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kad tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, Nr. 2K-163/2012). Grasinimas ar kitokia psichinė prievarta nukentėjusiajam gali pasireikšti ne tik tiesioginiais grasinimais panaudoti pavojingą smurtą prieš jį, šeimos narius ir artimuosius, sunaikinti turtą bei atlikti kitus BK 181 straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus. Grasinimo formos gali būti įvairios ir jis yra realus, kai daro poveikį nukentėjusiojo valiai. Kiekvienu atveju grasinimo realumas nustatomas atsižvelgiant į situacijos grėsmingumą, kuri įvertinama pagal nusikaltime dalyvaujančių asmenų skaičių, jų elgesį, nebūtinai tiesioginius grasinimus, bet ir dviprasmiškas užuominas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o kaip visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. R. M. kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 20 val., viešojo transporto sustojime ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas paskelbti S. T. kompromituojančią informaciją, atvirai savo naudai vertė perduoti S. T. naudojamą ir pastarosios mamai T. L. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S8 Plus“, kurio vertė - 200 eurų, ir S. T. jam perdavus mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S8 Plus“, nukentėjusiajai T. L. padarė 200 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis teismo posėdyje savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad paprašė paskolinti telefoną kelioms dienoms. Žinojo, kad negrąžins. Telefonas parduotas, už kiek nepamena, gali būti, kad lombarde (duomenys neskelbtini). Telefoną ji (S. T.) perdavė (duomenys neskelbtini) sustojime. Be paties kaltinamojo prisipažino, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. M., padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

Už BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), taip pat į kaltinamojo R. M. asmenybę – anksčiau teistas (b. l. 76-103), baustas administracine tvarka (b. l. 106-131), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 133, 134), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas, įvertinęs anksčiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. M. paskyrus BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, skirtinos bausmės dydį nustatant šiek tiek didesnį negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 30 parų arešto.

Kadangi R. M. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 20 parų arešto.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė atlikta. Tačiau jau atlikęs bausmę, kaltinamasis padarė naują veiką ir buvo nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu 40 parų arešto bausme. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 parų arešto bausmės pridedama šiuo nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausmė ir R. M. skirtina galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu atliktos bausmės laikas.

Kaltinamajam R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 149) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisinus nuosprendžiui – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmena (1 vnt.) - laikomos voke prie baudžiamosios bylos - paliktinos kartu su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –ir BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Nukentėjusioji T. L. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 eurų turtinės žalos (b. l. 22). Nukentėjusioji nurodė, kad 200 eurų turtinę žalą sudaro paimto telefono ,,Samsung galaxy S8 plius“ vertė. T. L. pateikė juridinio ryšio paslaugų teikimo sutartį, kurioje nurodoma, kad už telefoną ,,Samsung Galaxy S8 plius“ buvo sumokėta 909 eurai (b. l. 47). Ikiteisminio tyrimo metu T. L. nurodė, kad telefoną „Samsung S8 plius“, padovanojo savo dukrai (S. T.) Kalėdų progą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.465 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. To paties straipsnio 3 dalyje dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teisę vienašaliu sprendimu atsiimti dovanotą turtą ar turtinę teisę, negalioja.

Civiliniu ieškovu buvo pripažinta T. L. veikė kaip įstatyminė atstovė savo dukros S. T. vardu, kadangi vykstant baudžiamajam procesui S. T. buvo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu S. T. jau yra pilnametė, į tai, kad vadovaujantis CK normomis telefonas „Samsung S8 plius“ nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne T. L., o S. T., iš kaltinamojo 200 eurų turtinės žalos priteistina S. T.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 parų arešto bausmės pridėti visą šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę ir skirti galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu atliktos bausmės laiką.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną laikomą baudžiamojoje byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Civilinį ieškinį tenkinti ir 200 (dviejų šimtų) eurų turtinės žalos priteisti iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiosios S. T. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas: į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.