Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Argumentuoja, jog pateikdama prašymą, remdamasi Atsakovo terminais, teigė bijanti ne neigiamo gimtosios šalies suvokimo, o baudžiamosios atsakomybės ir kalėjimo. Akcentuoja, kad tarp šių sąvokų yra esminis skirtumas. Daro išvadą, jog faktai buvo iškraipyti, siekiant formuoti neigiamą jos vaizdą. Tvirtina, jog pateikė įrodymus pagal pirmą reikalavimą; be to, vėliau buvo pateikti dar išsamiau parengti įrodymai. Taip pat pažymi, kad Atsakovas, vėl elgdamasis nesuderinamai, patvirtina faktą, kad įrodymai buvo gauti.

Argumentuoja, kad iš tikrųjų buvo kviečiama į (teisėtą) apklausą tik vieną kartą, būtent pranešimu, išsiųstu 2024-02-06, tačiau, kaip anksčiau buvo paminėta, objektyvių galimybių vykdyti šią sąlygą neturėjo dėl Atsakovo nesuderinamų veiksmų. Akcentuoja, jog Atsakovas turėjo 3 mėnesius, kad teisėtai pakviestų ją į apklausą.

Tvirtina, jog neatsisakė asmeninio pokalbio. Pažymi, jog nors Migracijos departamentas turi įgaliojimus, pvz., išduoti vizą ir pakviesti teisėtai į apklausą pagal įstatymą, tačiau šių įgaliojimų nepanaudojo. Be to, jokios papildomos klausimų sistemos MIGRIS nesulaukė.

Dėl Sprendimo argumento, jog „Nėra nustatyta priežasčių, kodėl prašytoja negalėtų gyventi kitose šalyse su vyru ir vaiku”, pažymi, kad priežastys nenustatytos, nes jos nenustatytos. Tvirtina, kad Migracijos departamento vadovas nenurodo, kokios konkretaus veiksmų ar tyrimų buvo įgyvendinta šiam tikslui. Argumentuoja, jog kadangi faktų nepateikta, nėra priežasčių, kodėl prašytoja su vyru ir vaiku negalėtų gyventi kitose šalyse.

Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog Atsakovas priėmė dokumentus dėl dokumento pratęsimo, galima daryti išvadą, kad dokumentai buvo parengti teisingai ir tinkamai. Mano, kad kitu atveju Atsakovas dokumentų rinkinio nepriimtų. Akcentuoja, kad pateikė išsamią ir visapusišką informaciją apie save visais klausimais, į kuriuos ji galėjo atsakyti. Tvirtina, kad dėl kai kurių klausimų negalėjo pateikti atsakymų dėl baudžiamosios atsakomybės, numatančios kalėjimo bausmę. Dėl asmeninės apsaugos mamai, turinčiai mažametį vaiką, nebuvo įmanoma pateikti save ir savo šeimą kalinimo pavojui. Argumentuoja, kad spaudimo darymas ir skatinimas daryti veiksmus, už kuriuos gimtojoje šalyje baudžiama kalėjimu, yra neteisėtas. Pažymi, jog po dokumentų pateikimo gaudavo aiškinančio pobūdžio pranešimus per MIGRIS sistemą ir pateikė paaiškinimus, taip pat paaiškinimus paaiškinimams. Teigia, kad po to ilgą laiką iš Atsakovo nebuvo gauta jokių papildomų užklausų.

Teigia, kad konkrečių faktų, rodančių grėsmės tikimybę, Sprendime nenurodoma. Akcentuoja, kad būdama namų šeimininkė, auginanti mažametį vaiką, nekelia grėsmės ir negali kelti grėsmės visos valstybės saugumui. Nesutinka su Atsakovo pareiškimu, kad ji piktnaudžiauja teise į šeimos gyvenimą. Argumentuoja, jog yra ištekėjusi už Lietuvos piliečio daugiau nei 9 metus, auginanti 2 metų sūnų, gimusį Vilniuje - lietuvį.

Pažymi, kad jos šeima turi gilų ryšį su Lietuvos Respublika. Argumentuoja, kad sutuoktinis – lietuvis, sūnus – lietuvis, gimęs Vilniuje, sutuoktinio ir sūnaus protėviai yra kilę iš (duomenys neskelbtini) sutuoktinis dirba Lietuvoje (šeimos išlaikytojas), moka mokesčius; vaikas priskirtas gydytojui poliklinikoje Vilniuje; Elektrėnų ir Kauno miestuose gyvena šeimos giminaičiai; kartu su sutuoktiniu yra buto, įsigyto 2019 metais, Vilniuje savininkai; kartu su sutuoktiniu yra automobilio savininkai.

Mano, kad Atsakovas ignoruoja šeimos narių - lietuvių, Konstitucines teises. Pažymi, kad Atsakovo iniciatyva išsiųsti 3 asmenų šeimą, iš kurių 2 yra lietuviai, gyventi už Lietuvos Respublikos ribų neatsižvelgiama į tokias aplinkybes kaip: vaikui, kuris greitai pradės kalbėti savo pirmuosius žodžius, būdamas lietuviu, nebus galimybės žinoti ir praktikuoti savo kalbą su kitais visuomenės nariais, vaikas bus atitolęs nuo kultūros ir visuomenės, kurios vertybes jam reikia žinoti ir mokėti, vaikas negalės gauti prieigos prie kokybiškos lietuviškos medicinos, įskaitant skiepų grafiką, pareiškėja negalės pasiekti savo nekilnojamojo turto ir automobilio, kurie priklauso nuosavybės teise; Lietuvos Respublikos biudžetas neteks mokesčių, kuriuos moka prašytojo šeima.

Nurodo teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

Nurodo, kad gavusi Migracijos departamento sprendimą, kreipėsi į teisinę pagalbą - tyrimui teismo praktikos ir ieškiniui parengti advokatai paprašė 800,00 Eur avanso. Paaiškina, jog būdama ribota finansiniais ištekliais, buvo priversta savarankiškai analizuoti teismo praktiką, siekdama rasti panašių atvejų. Analizuojant teismo praktiką, jai prireikė 5 vakarų po 2-3 valandas kiekvieną vakarą; skundo parengimui prireikė dar 5 vakarų po 2-3 valandas kiekvieną vakarą.

Dėl moralinės žalos paaiškina, jog Migracijos departamento išvada pažemino jos garbę ir orumą, nes joje teigiama, kad Pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėta migracija, tarsi ji atvyko į šalį kaip nelegalus migrantas. Dėl patirtų išgyvenimų ji negalėjo gerai miegoti naktį, o tai turėjo įtakos jos galimybei kokybiškai praleisti laiką su vaiku dienos metu. Tvirtina, kad ginčijamas Sprendimas Pareiškėjai sukėlė labai sunkią padėtį, giliai paveikdamas šeimos emocinę aplinką.

Paaiškina, jog Sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Nurodo, jog Pareiškėja nepateikė atsakymų į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, tokiu būdu neišreikšdama savo pozicijos Rusijos pradėto karo Ukrainoje atžvilgiu bei neteisėtai okupuotos suverenios Ukrainos valstybės teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksijos klausimu. Pažymi, jo Pareiškėja taip pat atsisakė būti apklausiama asmeniškai, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.

Paaiškina, jog Pareiškėja prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė šeimos susijungimo pagrindu, kadangi Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pažymi, jog 2023-12-12 ir 2024-02-06 kreipėsi į Pareiškėją dėl klausimyno užpildymo. Teigia, jog Pareiškėja taip ir neužpildė klausimyno bei atsisakė bendradarbiauti su Migracijos departamento atstovu.

Nurodo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d., 26 str. 1 d. 1–6 p., 35 str. 1 d. 12 p.

Mano, kad Pareiškėjos deklaruojama baimė dėl baudžiamosios atsakomybės ir kalėjimo yra niekuo nepagrįsta. Argumentuoja, jog Pareiškėjos užpildytas klausimynas nėra viešai skelbiamas, o apklausa nėra viešinama. Teigia, kad šie duomenys yra būtini vertinant pareiškėjos pateiktus duomenis, pažiūras, lojalumą ir iš to galimai kylančias/nekylančias grėsmes valstybės saugumui.

Nesutinka ir su Pareiškėjos argumentais, kad Sprendimu išsiunčiami ir jos šeimos nariais. Pažymi, kad Pareiškėjos šeimos nariai (vyras ir sūnus) nėra niekur išsiunčiami.

Argumentuoja, jog Pareiškėjos pateikti prie skundo priedai iš esmės susiję su jos sutuoktiniu ir vaiku, o ne su Pareiškėja. Akcentuoja, kad Pareiškėja taip pat nepateikia teismui duomenų, kad kur nors būtų dirbusi ar turėjusi legalų pragyvenimo šaltinį, nors leidimą laikinai gyventi turi jau nuo 2020-03-05. Teigia, jog iš pateikto nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad minėtas išrašas yra 2019-09-06, kas nepatvirtina, jog ir šiuo metu šis turtas priklauso Pareiškėjai.

Mano, jog Pareiškėja nepagrįstai nelegalią migraciją sieja su savo šeimos gyvenimu. Ginčijamame sprendime yra aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kad pareiškėjos nelegali migracija siejama su užsienietės atsisakymu užpildyti klausimyną ar būti apklaustai asmeniškai. Argumentuoja, jog toks užsieniečio vengimas, taip pat vertinamas kaip galimos negalios migracijos kriterijus (Aprašo 80.2 p.).

Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentas LVAT praktikos susijusios su grėsme valstybės saugumui. Argumentuoja, jog Pareiškėjos cituojama LVAT praktika nėra susijusi su jos atveju. Paaiškina, jog Sprendimu nenustatyta jos galima grėsmė valstybės saugumui, o atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl rimto pagrindo manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Mano, kad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Akcentuoja, kad Pareiškėja nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes kaip matyti iš skundo, ji nepatyrė išlaidų, nes pati surašė skundą. Mano, kad vien tik tai, kad Pareiškėja domėjosi kiek kainuotų tokio skundo surašymas pas advokatą, nereiškia, jog ji tokias bylinėjimosi išlaidas patyrė, t. y. 800 Eur.

Argumentuoja, kad Pareiškėja nepagrįstai prašo priteisti ir neturtinę žalą (2 500 Eur), nes Pareiškėja neįrodė Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, priežastinio ryšio ir žalos atsiradimo.

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024-02-27 sprendimo Nr. 24S63069, kuriuo nuspręsta atsisakyti Pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, Lietuvoje gyvenusi turėdama leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjai leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduoti (pakeisti) tris kartus: 2020-02-21, 2021-03-03, 2022-02-10. 2022-02-10 leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galiojo iki 2024-02-10.

Pareiškėja 2023-12-07 pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis, kuris yra Lietuvos pilietis.

Migracijos departamentas, įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 2024-02-27 priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakyta pakeisti Pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėja su Sprendimu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (Įstatymo 1 str. 1 d.). Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai nustatyti Įstatymo 40 str. Vienas iš nurodytų pagrindų – šeimos susijungimo atvejis (Įstatymo 40 str. 1 d. 3 p.). Įstatymo 26 str. 1 d. 1–6 p. nustatyta, jog leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Įstatymo 35 str. 1 d. nurodyti imperatyvūs pagrindai, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas. Pagal Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p. atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šių prašymų priėmimą, įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo sąlygas, ir ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų tvarką, sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimą, leidimo laikinai gyventi atsiėmimą, įvertinimo, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarką, leidimo laikinai gyventi negaliojimą reglamentuoja Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (Aprašo 1 p.)

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Pareiškėja, 2023-12-07 atsakydama į Klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Taip arba Ne), atsakymo varianto nepažymėjo ir įrašė šalia, jog: „Rusijoje ryšium su šiuo klausimu numatoma baudžiamoji atsakomybė”. Atsakydama į Klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai), atsakymo varianto nepažymėjo ir įrašė šalia, kad: „Rusijoje ryšium su šiuo klausimu numatoma baudžiamoji atsakomybė”.

Siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su Pareiškėjos atsakymais į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, Atsakovas 2023-12-12 per MIGRIS komunikaciją Pareiškėjai išsiuntė pranešimą, prašydamas pateikti išsamų paaiškinimą, kuriame ji atsakytų į klausimus: dėl kokių aplinkybių atsisakė pildyti privalomus laukus; kuo grindžia savo baimę, atsakant į privalomus laukus; kas Pareiškėjai grasina baudžiamąja atsakomybe?. Taip pat pranešime paaiškinta, jog Pareiškėjos prašymą bus galima išnagrinėti tik jai pateikus išsamų paaiškinimą ir pagrindžiančius dokumentus. Į šią užklausą Pareiškėja 2023-12-22 pateikė atsakymą, kad: „Rusijoje baudžiamoji atsakomybė įvesta pagal naujus straipsnius (kurie buvo išvardyti pirmiau). Cituoju: <...> areštu nuo keturių iki šešių mėnesių arba laisvės atėmimu iki ketverių metų <...> (Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 280 straipsnio 1 dalis)”.

Atsakovas 2024-02-06 per MIGRIS komunikaciją Pareiškėjai išsiuntė pranešimą apie tai, kad vadovaujantis Įstatymo 141 str. 2 d. 2 p. 2024-02-08 09:00 val. ji turi atvykti į Migracijos departamento Vilniaus skyrių apklausai. 2024-02-07 Pareiškėja informavo Atsakovą, jog šiuo metu nėra Lietuvoje, todėl neturi galimybės atvykti į apklausą. Atsakovas 2024-02-07 per MIGRIS komunikaciją Pareiškėjai išsiuntė pranešimą apie tai, kad pokalbį galima pravesti vaizdo ryšio būdu programoje Microsoft Teams.

­­­Pareiškėja 2024-02-09 per MIGRIS komunikaciją prašė pranešti jai per MIGRIS komunikaciją pranešimus siuntusio specialisto pareigybės pavadinimą. Į nurodytą Pareiškėjos prašymą per MIGRIS komunikaciją 2024-02-19 pateiktas atsakymas, jog specialistas yra Migracijos departamento Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas, ir papildomai nurodyta vaizdo konferencijos Microsoft Teams programoje nuoroda.

Pareiškėja 2024-02-20 per MIGRIS komunikaciją nurodė, jog patikrino Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimus ir išsiaiškino, kad Įstatymas nesuteikia įgaliojimų kviesti užsieniečio apklausai per „Skype”.

Dėl Pareiškėjos teiginių, jog Atsakovas neteisėtai spaudžia ir skatina daryti veiksmus, už kuriuos gimtojoje šalyje baudžiama kalėjimu (prašo atsakyti į Klausimyno 10 – 11 klausimus), pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad į klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. Rusijos aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su Rusija plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui, užsieniečio sąmoninga pozicija teisinant valstybės, kurios pilietis jis yra, įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti (žr., pvz., LVAT 2023-06-21nsprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 ir kt.). Taigi, Pareiškėjai neatsakius į Klausimyno 10 – 11 klausimus ir atsisakius duoti paaiškinimus nuotoliniu būdu, Atsakovas neturėjo galimybės tinkamai įvertini, ar Pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Be kita ko, sutiktina ir su Atsakovu, jog Pareiškėjos baimė dėl baudžiamosios atsakomybės ir kalėjimo yra niekuo nepagrįsta. Kaip nurodė Atsakovas, klausimynas nėra viešai skelbiamas, o apklausa nėra viešinama.