Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui A. Č. (A. Č.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo A. Č. priešieškinį ieškovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. Č. ieškiniu prašė: iš atsakovo A. Č. priteisti 300 Eur sūnaus D. Č. (D. Č.) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-09-01 iki kol vaikas sulauks pilnametystės, ieškovė periodinėmis išmokomis disponuos uzufrukto teise; iš atsakovo priteisti 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2016 m. rugsėjo mėn.; iš atsakovo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2002-09-21 sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Č. Sūnui (duomenys neskelbtini) persodinta širdis ir jam reikalinga speciali priežiūra. Išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 800 Eur. Atsakovas 2016-06-24 išsikraustė gyventi atskirai, prižiūrėti vaiko nepadeda. Atsakovas dirbo statybininku-apdailininku, pajamos per mėnesį sudarė ne mažiau kaip 1 200 Eur. Dėl sūnaus priežiūros ieškovė dirba nepilną darbo dieną, jos pajamos 170 Eur.Atsakovas A. Č. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsakovas moka 200 Eur per mėnesį. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaiko išlaikymui reikia 800 Eur. Ieškovė nutyli, kad širdies operacijai ir reabilitacijai jos progimnazijos bendruomenė surinko apie 4 000 Eur. Atsakovas kas antrą penktadienį paima vaiką ir šeštadieniais vakarais parveža atgal. Šiomis dienomis teikia visapusišką priežiūrą, todėl išlaidos turi būti įskaitomos į išlaikymą. Atsakovą ir sūnų sieja stiprus dvasinis ryšys. Atsakovas dirba 2 darbovietėse staliumi-dailide, per mėnesį uždirba 414,52 Eur. Atsakovas 2016-11-15 ir 2016-11-17 pervedė po 201,45 Eur sūnaus išlaikymui. Atsakovas išėjo atskirai gyventi 2016-06-24. Paėmė 3 500 Eur, nes reikėjo lėšų pradėti naują gyvenimą. Kadangi lėšos paimtos iš atsakovo asmeninės sąskaitos, tai ieškovei priklausytų 1750 Eur. Paimtos lėšos būtinos atsakovo profesinei veiklai.Atsakovas A. Č. priešieškiniu prašė: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; netaikyti termino susitaikymui; po santuokos nutraukimo atsakovui palikti santuokines pavardes; nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; lėšas skirtas nepilnamečio išlaikymui priteisti valdyti uzufrukto teise ieškovei; padalinti santuokoje įgytą turtą. Nurodė, kad darnios šeimos sukurti nepavyko: paaiškėjo šalių charakterių nesuderinamumas, skirtingi šeimyniniai tikslai, dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Sutuoktinių turto vertė 6 450 Eur. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė „Toyota Corolla Verso“, kurios vidutinė rinkos vertė 6 450 Eur. Šalys kreditorių neturi. Santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovas dirba 2 darbovietėse, uždirba 414,52 Eur per mėnesį. Atsakovas moka 200 Eur išlaikymą.Ieškovė S. Č. atsiliepime į atsakovo priešieškinį prašė atmesti reikalavimus dėl 200 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis, dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, dėl įpareigojimo sumokėti 3 000 Eur kompensaciją atmesti. Nurodė, kad atsakovas pateikė pobūdžio teiginius. Ieškovė registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovas nepateikė darbo grafikų, darbo sutarčių, banko sąskaitos išrašų. Sutiko, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sutinka tvarkyti išlaikymą uzufrukto teise. Neprieštarauja, kad nebūtų skirtas terminas susitaikyti. Ieškovė S. Č. patikslintu ieškiniu prašė: iš atsakovo priteisti 300 Eur sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-09-01 iki kol vaikas sulauks pilnametystės, paskiriant ieškovę disponuoti lėšomis uzufrukto teise; priteisti 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2016 m. rugsėjo mėn. bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę B.; nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 (keturiolikos) dienų terminą trūkumams pašalinti. Apylinkės teismas:nustatė, kad ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tačiau reikalavimo dėl vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nepareiškė. Sprendė, kad ieškovė turėtų patikslinti ieškinį ir nurodyti nepilnamečio sūnaus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką;nurodė, kad ieškovės keliami neturtiniai reikalavimai apmokami 82 Eur žyminiu mokesčiu, tuo tarpu ieškovė yra sumokėjusi 41 Eur žyminio mokesčio. Įpareigojo ieškovę sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus;nustatė, kad ieškovė pateikė 4 ieškinio egzempliorius, tačiau nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus. Ieškovės teismui teikti 2017-02-15 prie priešieškinio į atsakovo priešieškinį pridėti priedai neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė S. Č. atskiruoju skundu prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad:civilinė byla pradėta 2016 m., nesant ieškinio dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir jame suformavo savo reikalavimus. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnyje nurodyta, kad teismas priimdamas sprendimą nutraukti santuoką privalo išspręsti reikalavimą dalyvauti jį auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Atsakovas reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi neprašė. Konflikto dėl bendravimo su sūnumi tarp šalių nėra. Bendravimas vyksta pagal tėvo pageidavimą. Iki bylos iškėlimo teisme Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis neįpareigojo pateikti reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Civilinio kodekso 3.43, 3.48, 3.53, 3.59, 3.64, 3.65, 3.76, 3.156, 3.157, 3.163, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.184 ir 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – CK pakeitimo įstatymas) 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, jog CK pakeitimo įstatymas, išskyrus CK pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017-01-02. CK pakeitimo įstatymo 1, 3, 4, 5 ir 7 straipsniai taikomi tik po CK pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtoms byloms. Byla dėl santuokos nutraukimo pagal atsakovo priešieškinį pradėta iki 2017-01-02.ieškovės finansinė padėtis sunki. Dėl vaiko sveikatos ir jo priežiūros negali dirbti pilnu pajėgumu. Atsakovas vaiko prižiūrėti nepadeda, todėl ieškovei 41 Eur yra didelės išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl įpareigojimo nurodyti nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką

Ieškovė 2016-11-10 teismui pateikė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, kuris buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-17 nutartimi. Ieškovė neprašė nutraukti santuokos, todėl klausimas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu nebuvo aktualus. 2016-12-02 gautas ir apylinkės teismo teisėjos 2016-12-12 rezoliucija priimtas atsakovo priešieškinys dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo. Atsakovas priešieškiniu reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nereiškė, priešieškinio motyvuose dėl bendravimo su vaiko tvarkos nepasisakė. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, jame taip pat nepasisakė dėl vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos. Ieškovė 2017-02-15 teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-23 nutartimi ieškovei nustatė terminą trūkumams pašalinti ir įpareigojo nurodyti nepilnamečio vaiko su skyrium gyvenančiu vaiku tvarką. Ieškovė 2017-03-10 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nereiškė. Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, jog byla, prasidėjusi reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, vėliau transformavosi į procesą dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo.Iki 2017-01-02 galiojusi CK 3.59 straipsnio redakcija numatė, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Nuo 2017-01-02 įsigaliojo CK 3.59 straipsnio redakcija, kuri numatė, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Matyti, jog po 2017-01-02 CK 3.59 straipsnyje atsirado tiesioginis reikalavimas teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo bylą, išspręsti ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu klausimą. CK pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog CK 3.59 straipsnio pakeitimas įsigalioja tik po CK pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtoms byloms, t. y. byloms, pradėtoms po 2017-01-02. Laikytina, jog byla dėl santuokos nutraukimo pradėta 2016-12-12, priėmus atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad ir iki CK pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. taikant iki 2017-01-02 galiojusios redakcijos CK 3.59 straipsnį, dalyvavimo vaikus auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka buvo privalomas santuokos nutraukimo byloje spręstinas klausimas (Lietuvos A. T. 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 14–15 nutarties punktai; Lietuvos A. T. 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 19–21 punktai). Dėl šios priežasties atmestini ieškovės teiginiai, jog iki 2017-01-02 pradėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo nebūtina aptarti nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Pastebėtina ir tai, jog ieškovės ir atsakovo nuomonės dėl bendravimo su vaiku skiriasi. Atsakovas nurodė, jog su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki šeštadienio. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-03 išvados matyti, jog ir pats nepilnametis vaikas nurodė, kad su tėvu bendrauja ir nevaržomai leidžia laiką, kai atsakovas pas jį atvažiuoja. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prižiūrėti vaiko nepadeda, detaliau šių teiginių nekonkretizavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nurodė ieškovės ieškinio trūkumą dėl bendravimo tvarkos nebuvimo, kadangi šis klausimas turės būti išspręstas teismo sprendime ir bendravimo tvarka turės būti nustatyta. Esant skirtingoms pozicijoms dėl bendravimo su vaiku teismui yra reikalinga žinoti tiksliai apibrėžtas šalių pozicijas dėl to, kokiu būdu prašoma bendrauti su vaiku. Kita vertus, toks ieškinio trūkumas, santuokos nutraukimo bylai esant pradėtai dar iki įsigaliojant naujajai CK 3.59 straipsnio redakcijai 2017-01-02, nėra esminis ieškinio trūkumas. Galiojant CK 3.59 straipsnio redakcijai, kurioje nebuvo aiškiais žodžiais nurodyto įpareigojimo nurodyti reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, šalims procesiniuose dokumentuose nenurodžius, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyrium, apylinkės teismas turėjo pasiūlyti, o ne įpareigoti šalis aptarti klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Taip yra todėl, kad pirmosios instancijos teismas, nesant šalių procesiniuose dokumentuose aptarto klausimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tokius klausimus gali išsiaiškinti teismo posėdžio metu. Jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti bendravimo tvarkos, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 16 punktas). Dėl šios priežasties iš apylinkės teismo nutarties šalintinas įpareigojimas ieškovei nurodyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nurodant, kad ieškovei siūlytina pasisakyti dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su vaiku bendravimo tvarkos.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Ieškovė nurodė, jog jos turtinė padėtis sunki, 41 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei yra didelė našta.CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK normos yra viešosios teisės normos, todėl o kadangi bylinėjimosi išlaidos reguliuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (lot. pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nustatė, jog apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės mokėtiną žyminį mokestį.Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-23 nutarties motyvų matyti, jog apylinkės teismas laikė, jog ieškovė už kiekvieną reiškiamą neturtinio pobūdžio reikalavimą turi sumokėti po 41 Eur žyminį mokestį. Skundžiama nutartimi ieškovė įpareigota sumokėti 82 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus. Apylinkės teismas nedetalizavo, kokie neturtiniai reikalavimai turi būti apmokestinti. Ieškovė ieškinį tikslino 2017-02-15 ir 2017-03-10, galiojant CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcijai (galiojo nuo 2015-01-01 iki 2017-07-01), kurioje nurodyta, kad už kitus reikalavimus mokamas 41 Eur žyminis mokestis. Sutiktina su apylinkės teismu, jog už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ieškovė turėjo sumokėti 41 Eur žyminį mokestį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su įpareigojimu ieškovei sumokėti 41 Eur žyminį mokestį už kitus neturtinio pobūdžio reikalavimus. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 19 nutarties punktas). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti 41 Eur žyminį mokestį už kitus neturtinio pobūdžio reikalavimus. Apylinkės teismas nurodė, jog ieškovė yra sumokėjusi 41 Eur žyminio mokesčio, todėl įpareigojimas ieškovei primokėti likusią 41 Eur žyminio mokesčio dalį už kitus neturtinius reikalavimus šalintinas iš skundžiamos teismo nutarties.

Dėl proceso, po ieškovės atskirojo skundo išnagrinėjimo, baigties

Apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovę įpareigojo trūkumus pašalinti per 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Be įpareigojimo nurodyti reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo bei 41 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, kurie buvo pripažinti nepagrįstais, skundžiama nutartimi buvo nustatyti ir kiti ieškinio trūkumai (nepateiktos tinkamai patvirtintos ieškinio priedų kopijos), kurių ieškovė neskundžia. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ištaisyti skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus yra pasibaigęs, todėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai lemia teisinį pagrindą nustatyti naują terminą trūkumams ištaisyti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Ieškovei nustatomas terminas iki 2017-12-07 pašalinti likusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė teismui pateikė ieškinį su trūkumais, kurių neskundė, todėl skundžiama nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi apeliacinės instancijos teismas pritarė apeliantės argumentams, pripažįstama, jog atskirasis skundas yra tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti skundžiamos nutarties netikslumai gali būti pašalinti nutartį patikslinant (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 7 dalimi, 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ieškovės S. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą nurodant, kad iš nutarties šalintini motyvai, susiję su įpareigojimu ieškovei nurodyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu bei įpareigojimu primokėti trūkstamą 41 Eur žyminį mokestį už santuokos nutraukimo byloje reiškiamus neturtinio pobūdžio reikalavimus.

Nustatyti ieškovei S. Č. terminą iki 2017-12-07 pašalinti likusius Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.