- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-115-71/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2S-115-71/2009
Teisėja A. Monstavičienė Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 128.11
NUTARTIS
2009 m. lapkričio 6 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria priteistos vykdymo išlaidos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolis Tomas Ubartas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo, prašydamas priteisti iš skolininko A. M. įmonės 400 Lt vykdymo ir 50 Lt procesinių dokumentų paruošimo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškimą patenkino iš dalies – priteisė iš A. M. įmonės antstoliui Tomui Ubartui 389,00 Lt vykdymo išlaidų ir 50,00 Lt procesinių dokumentų paruošimo išlaidų. Teismas nurodė, jog iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkas skolą sumokėjo dalimis, t. y. 2008-09-09 50,44 Lt ir 2008-09-09 474,00 Lt, todėl atlyginimas antstoliui už išieškotą 524,44 Lt sumą yra 200,00 Lt, o bendrosios vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje yra 60,00 Lt (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelė, 4 p.). Vykdydamas išieškojimą antstolis surašė 3 patvarkymus (1 vnt. 5,00 Lt), išdavė 5 nuorašus (1 vnt. 3,00 Lt) bei pateikė 13 užklausų į įvairias kredito įstaigas (1 vnt. 3,00 Lt). Prašymas priteisti 93,00 Lt vykdymo išlaidų susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu tenkintinas iš dalies. Iš skolininko priteistinos 15,00 Lt išlaidos už patvarkymus, 15,00 Lt už nuorašus ir 39,00 Lt už užklausas. Iš skolininko priteistinos 389,00 Lt vykdymo išlaidos, kurias sudaro: 70,00 Lt bendrųjų vykdymo išlaidų, 84,00 Lt vykdymo išlaidų susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu (18,00 Lt už nuorašus, 18,00 Lt už patvarkymus ir 39,00 Lt išlaidos už užklausas), kurios paskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukciją bei taikant Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 82 str. numatytą indeksavimą, 9,00 Lt pašto išlaidų bei 239,00 Lt atlyginimas antstoliui ir 50,00 Lt procesinių dokumentų paruošimo išlaidos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį ir netenkinti antstolio Tomo Ubarto pareiškimo dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Privalomą įmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui A. M., kaip įmonės savininkas, sumokėjo savanoriškai 2008-09-09 be VSDFV Šiaulių skyriaus raginimo ir antstolio T. Ubarto siūlymo tai atlikti. A. M. iki 2008-12-17 nebuvo įteiktas arba žinomas VSDFV Šiaulių skyriaus direktoriaus 2008-07-17 sprendimas Nr. 5288, apie jį sužinojo tik 2008-12-17 susipažinęs su civilinės bylos Nr. 2-7962-79/2008 medžiaga. Taip pat jam iki 2008-12-17 buvo žinomi tik kai kurie dokumentai esantys vykdomojoje byloje. Antstolis T. Ubartas 2008-09-09 priimtus patvarkymus ir juos išsiųsdamas suinteresuotoms šalims tik 2008-09-17, pažeidė reikalavimus numatytus LR CPK 605 str. ir tuo atėmė iš skolininko teisę apskųsti patvarkymus.
Įmoką VSDFV Šiaulių skyriui skolininkas sumokėjo savanoriškai, be raginimų ir siūlymų. Tai matyti iš vykdomosios bylos, vykdomųjų veiksmų dokumento, kuriame yra tik vienas vykdomojo veiksmo įrašas. Šis įrašas neaišku kieno yra atliktas, nes nėra nurodytas vardas, pavardė, nėra parašo ir antstolio antspaudo. Antstolis T. Ubartas tuo pažeidė LR CPK 614 str. 1 d., 2 d. numatytus reikalavimus vykdomosios bylos, vykdomųjų veiksmų dokumento surašymui.
Teismas nutartyje sąmoningai nutyli tai, kad išsiųstas pranešimas apie gautą vykdomąjį dokumentą bei prievolę sumokėti įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas adresato nepasiekė ir nebuvo įteiktas. Manytina, kad antstolis T. Ubartas esant tokiai aplinkybei, vadovaujantis LR CPK 660 str., raginimą įvykdyti sprendimą turėjo skelbti vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje, tačiau to neatliko. Iš vykdomosios bylos Nr. 0136/08/01881 matyti, kad antstoliui T. Ubartui yra žinoma A. M. deklaruojama ir gyvenama vieta (adr. (duomenys neskelbtini)). Todėl antstolis, vadovaudamasis LR CPK 605 str., turėjo jau 2008-07-24/25 A. M. įteikti asmeniškai arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną registruotu laišku procesinius dokumentus, tačiau to neatliko ir tuo pažeidė LR CPK 605 str. numatytus reikalavimus.
Tariamas bylos užbaigimo vykdymas yra atliktas 2008-10-23, tačiau siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas yra surašytas 2008-09-18, t. y. dar neatlikus tariamo vykdomosios bylos užbaigimo. Todėl nepriėmus 2008-10-23 patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo antstolis negalėjo teikti 2008-09-09 ir 2008-09-18 siūlymų sumokėti vykdymo išlaidų, nes visos išlaidos susijusios su bylos tariamu užbaigimu yra tuo metu dar nežinomos, nes byla neužbaigta. Apie vykdomojoje byloje esantį 2008-10-23 antstolio T. Ubarto patvarkymą skolininkas sužinojo 2008-12-17 susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, todėl antstolis iki 2008-12-17 neturėjo teisės reikalauti iš skolininko apmokėti vykdymo išlaidų, jeigu ir būtų vykdęs išieškojimą, taip pat teikti Šiaulių miesto apylinkės teismui pareiškimus dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš vykdomosios bylos Nr. 0136/08/01881, civilinės bylos Nr. 2-6228-207/2008 arba ir civilinės bylos Nr. 2-7962/2008 suprantama, kad antstolis T. Ubartas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi pakartotinai antrą kartą. Manytina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas daro išimtį antstolio T. Ubarto kontorai, pakartotinai priimdamas pareiškimą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl tos pačios priežasties Šiaulių miesto apylinkės teismo skolininkas nebuvo informuotas ir negalėjo pateikti atsiliepimų į antstolio T. Ubarto 2008-10-02 ir 2008-11-14 pareiškimus dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Tomas Ubartas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad A. M., būdamas individualios įmonės savininku, privalo žinoti individualią veiklą ir su šia veikla susijusių mokesčių mokėjimą reglamentuojančias teisės normas ir jų laikytis. Įstatyme nurodytais atvejais, kai raginimas skolininkui nesiunčiamas, negali būti taikomas vykdymo procese CPK 660 str., kuris reglamentuoja raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimo tvarką, kai yra nežinoma skolininko gyvenamoji vieta, jis slapstosi arba dėl kitų priežasčių jam negalima įteikti raginimo. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 604 str., procesiniai dokumentai vykdymo procese siunčiami registruotu laišku ir laikomi įteiktais, praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos. 2008-07-18 pranešimas apie gautą vykdomąjį dokumentą bei prievolę sumokėti įsiskolinimą skolininkui buvo išsiųstas registruotu laišku, kurio neįteikus, buvo išsiųstas pakartotinai ir, pasibaigus įstatymo nustatytam laikui ir korespondencijos negrąžinus siuntėjui, registruotas laiškas laikomas įteiktu.
Įvykdžius vykdomąjį dokumentą, yra paskaičiuojamos vykdymo išlaidos ir skolininkui įstatymo nustatyta tvarka yra išsiunčiamas siūlymas sumokėti susidariusias vykdymo išlaidas. CPK normos nenurodo, kad siūlymas skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas turi būti siunčiamas tik užbaigus vykdomąją bylą.
CPK 297 str. 2 d. nurodo, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu.
Civilinio proceso kodekso 644 str. 4 d. nurodo, kad skolininkas privalo domėtis vykdymo eiga. Skolininkas neigia žinojęs apie vykdymo procesą, tačiau pripažino, kad kai kurie vykdomosios bylos dokumentai jam buvo žinomi anksčiau, negu 2008-12-17, kai jis gavo Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Tarp šių išvardintų dokumentų atskirajame skunde paminėtas siūlymas skolininkui geruoju sumokėti vykdymo išlaidas. Tačiau skolininkas, gavęs siūlymą, nesikreipė į antstolio kontorą susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, išsiaiškinti vykdymo išlaidų dydį, pasidomėti vykdomąją byla, pareikšti nesutikimą dėl vykdymo išlaidų dydžio ar kaip nors kitaip siekdamas įgyvendinti jam CPK numatytas teises.
Nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad antstolis neturi teisės reikalauti vykdymo išlaidų, kadangi skolininkas įsiskolinimą padengė savanoriškai ir gera valia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta, kad, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį), pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.
Atskirojo skundo papildyme apeliantas A. M. nurodo, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0136/08/01881 matyti, kad antstolis T. Ubartas yra tariamai siuntęs registruotą laišką Nr. 73471130 adresu: (duomenys neskelbtini), A. M.. Iš atžymos, kurią atliko Lietuvos pašto darbuotojai ant minėto registruoto laiško pašto voko matyti, kad adresatas „Negyvena“ ir registruotas laiškas yra grąžinamas siuntėjui. Atžyma ant pašto voko „Negyvena“ atitinka faktines aplinkybes, nes A. M. šiuo adresu niekada negyveno. Tačiau šiuo adresu yra įregistruota A. M. individuali įmonė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomojoje byloje pridėti dokumentai negalėjo būti siųsti registruotu laišku, nes šie dokumentai nėra perlenkti, todėl nesuprantama, kaip jie galėjo būti įdėti į voką. Iš vykdomosios bylos Nr. 0136/08/01881, t. y. voko, matyti, kad jis nebuvo siųstas, nes nėra atžymų Lietuvos pašto arba kitų pašto pasiuntinių tarnybų. Todėl akivaizdu, kad ir 2008 m. rugsėjo mėn. 18 d. siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas skolininkui nebuvo siųstas ir nėra įteiktas. Abejonių kelia vykdomosios bylos vykdymo išlaidų paskaičiavimas, gal dėl tos priežasties ir nėra pasirašęs antstolis T. Ubartas. Todėl šiuo dokumentu Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį negalėjo remtis. Antstolis T. Ubartas 2009-01-26 atsiliepime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 teismine praktika.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolio Tomo Ubarto kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0136/08/01881 (išieškotojas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, skolininkas – A. M. įmonė). Vykdomosios bylos užvedimo ir vykdymo veiksmų atlikimo pagrindą sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus direktoriaus 2008 m. liepos 17 d. sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (vykd. b. l. 2). Šis sprendimas priimtas konstatavus, jog draudėjas A. M. įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 9 ir 14 straipsnių bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20, 25 (26, 28, 29) punktų nuostatas ir dėl to į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo 524,44 Lt skolos (įmokų – 474,00 Lt, delspinigių – 50,44 Lt). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, jog vykdymo veiksmai buvo atliekami vykdant įsiskolinimo – valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių, kurių sumokėjimo terminai nustatyti įstatyme, išieškojimą. Todėl šiuo atveju vykdymo procese taikytinos Civilinio proceso kodekso 661 str. 1 d. nuostatos, numatančios, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodytiems įvykdymo terminams, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Įvertinus šias aplinkybes, atskirojo skundo argumentai, jog antstolis raginimą įvykdyti sprendimą skolininkui turėjo įteikti LR CPK 605 ar 660 straipsniuose nustatyta tvarka, pripažintini nepagrįstais.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte nustatyta, jog skolininkui įvykdžius sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Savo ruožtu, jeigu raginimas (siūlymas) skolininkui neturėjo būti siunčiamas, teisė išieškoti visas vykdymo išlaidas iš skolininko atsiranda po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad sprendimas buvo įvykdytas po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (2008 m. liepos 18 d.) – skolininkas skolą sumokėjo 2008 m. rugsėjo 9 d., todėl antstolio reikalavimas išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas.
Civilinio proceso kodekso 610 straipsnyje (iki 2009 m. balandžio 1 d. galiojusi redakcija) numatyta, kad įvykdžius sprendimą, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodytas apribojimas, kad teisę pateikti siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas antstolis įgyja tik po to, kai priimamas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo, vykdymo procesą reglamentuojančiose Civilinio proceso kodekso normose nėra nustatytas. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio T. Ubarto 2008 m. rugsėjo 9 d. siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas buvo nusiųstas skolininkui (atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad šie dokumentai jam buvo įteikti registruotu laišku), tačiau skolininkui nesumokėjus šių išlaidų, pripažintina, kad LR CPK 611 straipsnio pagrindu antstolis įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Pažymėtina, kad išieškojimas buvo vykdomas iš A. M. įmonės, t. y. skolininku vykdomojoje byloje yra A. M. įmonė, o ne fizinis asmuo A. M., todėl vykdymo procesinių dokumentų siuntimas būtent A. M. įmonės registracijos adresu yra teisėtas. Civilinio proceso kodekso 644 straipsnyje, apibrėžiančiame pagrindines skolininko pareigas, įtvirtinta nuostata, jog skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Todėl aplinkybė, jog skolininko registracijos adresu antstolio siųsti dokumentai skolininkui nebuvo įteikti, vertintina kaip paties skolininko nevykdymas įstatyme nustatyto reikalavimo pateikti informaciją apie pasikeitusį adresą. Be to, minėtas LR CPK 644 straipsnis taip pat skolininkui nustato pareigą domėtis vykdymo eiga, t. y. būti aktyviu vykdymo proceso dalyviu. Įvertinus apelianto patvirtintas bylos aplinkybes, jog skolininkui buvo įteikta dalis vykdomosios bylos dokumentų, tarp jų ir 2008 m. rugsėjo 9 d. siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, pripažintina, kad skolininkas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, išsiaiškinti, kokie vykdymo veiksmai atliekami, bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka ginti, jo manymu, pažeistas teises. Tuo tarpu itin pasyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese nėra pateisinamas ir atsakomybė dėl tokio elgesio atsiradusių padarinių tenka pačiam skolininkui.
Civilinio proceso kodekso 593 straipsnyje numatyta, jog pareiškimai dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko paprastai nagrinėjami šalims nepranešus. Byloje nėra nustatyta tam tikrų ypatingų aplinkybių, kurioms esant pirmosios instancijos teismas privalėjo padaryti išimtį įstatyme nustatytai bendrai nagrinėjimo tvarkai. Be to, šio straipsnio antra dalis nustato įpareigojimą itin operatyviai išnagrinėti sprendžiamą klausimą – pareiškimus dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko teismas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų gavimo. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, laikytina, jog antstolio Tomo Ubarto pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtas nepažeidžiant civilinio proceso normomis nustatytos pareiškimo nagrinėjimo tvarkos.
Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. turinio matyti, kad teismas atsisakė patenkinti antstolio Tomo Ubarto pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko A. M. įmonės tuo pagrindu, jog vykdomojoje byloje nebuvo antstolio patvarkymo dėl vykdomojo dokumento įvykdymo ir vykdomosios bylos užbaigimo. Pripažintina, kad šiuo atveju teismas nesprendė vykdymo išlaidų pagrįstumo klausimo, t. y. pareiškimo reikalavimai nebuvo nagrinėjami iš esmės, todėl laikytina, kad pareiškimas paliktas nenagrinėtu, teismui konstatavus esant aplinkybes, kliudančias nagrinėti bylą. Todėl šiuo atveju, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, pareiškėjas turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (LR CPK 297 str. 2 d.).
Kiti atskirajame skunde nurodyti vykdymo veiksmų pažeidimai vertintini kaip išimtinai formalaus pobūdžio ir laikytini neturinčiais esminės reikšmės sprendžiant vykdymo išlaidų priteisimo pagrįstumo klausimą. Be to, pažymėtina, jog apeliacinio nagrinėjimo ribas sudaro skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šiuo atveju apeliacinio apskundimo objektu yra Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria buvo sprendžiami vykdymo išlaidų priteisimo klausimai, todėl vien formaliais pagrindais reiškiami atskirojo skundo motyvai dėl tam tikrų vykdymo veiksmų, nesusijusių su vykdymo išlaidomis, viršija apeliacinio nagrinėjimo ribas ir jie išsamiau nealizuotini.
Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį, nepažeidė procesinės ar materialinės teisės normų. Taip pat nenustatyta įstatyme numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 d.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti šią nutartį.
Atskirąjį skundą atmetus, antstoliui Tomui Ubartui iš apelianto A. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje – 200 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o valstybei iš A. M. priteistinos 8,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. M. antstoliui Tomui Ubartui 200 Lt (du šimtus litų) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Priteisti iš A. M. valstybei 8,05 Lt (aštuonis litus, 5 centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.