- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- e2-7952-430/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02198-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Garvilė“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garvilė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 460,00 Eur skolos, tame tarpe ir 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. sausio 6 d. ieškovė ir pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Stolvika“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o uždaroji akcinė bendrovė „Stolvika“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Garvilė“. Nurodė, kad atsakovė iš pradinio kreditoriaus pirko transporto paslaugas pagal sutartį ir išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą bei važtaraštį. Atsakovė už jai suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl liko skolinga ieškovei 2 420,00 Eur.
Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. sausio 6 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Stolvika“ ir ieškovės buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Stolvika“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Garvilė“ (e. b. l. 6-7), t. y. ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę 2 420,00 Eur sumai pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. Transporto užsakymą, CMR Važtaraštį, sąskaitą-faktūrą Nr. TIM (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10, 13, 15).
Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi laikytina, kad cesijos būdu ieškovo įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka šioje civilinėje byloje laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013). Nenustatyta, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl netinkamo sutarties vykdymo. Taip pat nenustatyta, kad atsakovė savo prievolę pagal reikalavimo perleidimo sutartį būtų įvykdžiusi (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis).
Civilinio kodekso (toliau -CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Atsakovė ieškovei pagal PVM sąskaitą –faktūrą už atliktas paslaugas neatsiskaitė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina ieškovės prašoma 2 420,00 Eur skola.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
Ieškovė taip pat prašo jos naudai iš atsakovės priteisti 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti 8,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis 2014 m. spalio 7 d. redakcija, pagal kurią pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2017 m. sausio 18 d., t. y. pirmąjį metų pusmetį, kuomet galiojo 0,00 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina ne jos prašomos 8,05 proc. dydžio metinės palūkanos, bet 8,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 460,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 654,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 54,00 Eur žyminio mokesčio, 600,00 Eur už teisines paslaugas.
Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,39 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, j. a. k. 303262509, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garvilė“, j. a. k. 125256663, 2 420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt Eur) skolos, 40,00 Eur (keturiasdešimt Eur) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8,00 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 460,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 654,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt keturis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.