Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3763-952/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui J. Č. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas tenkintinas.

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakyta priimti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys atsakovui J. Č. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių buvo tenkintas visiškai. Teismo sprendime už akių buvo išaiškinta, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

16. 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas už akių buvo išsiųstas atsakovui adresu (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 2 d. sprendimas buvo įteiktas atsakovo žmonai O. Č. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. gegužės 20 d. 2020 m. gegužės 22 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo. 2020 m. gegužės 25 d. išduotas vykdomasis dokumentas.

17. 2020 m. birželio 29 d. teisme buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 birželio 30 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakyta priimti. Teismas nurodė, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas 2020 m. birželio 29 d., t. y. paėjus daugiau nei mėnesiui laiko ir įsiteisėjus sprendimui už akių; pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas neprašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą padavimo terminą, nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas yra praleistas. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartis atsakovui buvo įteikta 2020 m. liepos 18 d.

18. 2020 m. liepos 27 d. teisme buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovas prašė: 1) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; 2) taikyti ieškinio senatį visiems ieškovės reikalavimams; 3) atnaujinti įstatymu nustatytą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą.

19. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsakovui nustatytas 10 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą. 2020 m. rugsėjo 7 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2020 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad atsakovas sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį.

Dėl ginčo esmės

20. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).

21. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

22. Teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.

23. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. pvz., 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

24. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo akcentavo, jog nei ieškovė, nei teismas neinformavo jo apie pradėtą teisminį procesą bei nesudarė sąlygų atsakovui apsiginti nuo akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio. Atsakovas pažymėjo, kad atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, jog nežinojo apie teismo procesą, pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo faktiškai negavo.

25. Remiantis Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ieškinys bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo 2020 m. kovo 10 d. buvo išsiųsti atsakovui adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai buvo siunčiami su spaudu „saugojimo terminas 30 dienų“, dokumentai buvo neįteikti, grąžinti teismui su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

26. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.

27. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą. (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

28. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., redakcija). 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 CPK 123 straipsnio 3 dalį papildžius nuostata dėl naujo procesinių dokumentų įteikimo būdo – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymo įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, kasacinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad šioje teisės normoje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

29. Be to, kasacinio teismo yra pažymėta, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

30. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

31. Nagrinėjamoje byloje, taikant aptartas procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, turi būti atsižvelgta tiek į pagrindinį civilinio proceso tikslą – teisingą bylos išnagrinėjimą, tiek į šios nagrinėjamos bylos specifiką bei nustatytas aplinkybes. Teismas pažymi, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, kai priimamas sprendimas už akių, turi būti atsižvelgta į šio proceso specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis); kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis), o išnagrinėjęs tokį pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų.

32. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami vieną kartą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kitomis teismui prieinamomis protingomis priemonėmis (pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt.) teismas nepasinaudojo.

33. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas už akių buvo išsiųstas atsakovui J. Č. adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 2 d. sprendimas buvo įteiktas atsakovo žmonai O. Č.

34. Minėtos CPK 123 straipsnio 3 dalies normos patvirtina, kad siekiant užtikrinti procesinių dokumentų įteikimo efektyvumą, yra nustatytos bendrųjų procesinių dokumentų įteikimo tvarkos taisyklių išimtys: jei procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Toks įteikimas yra lygiavertis įteikimui asmeniškai adresatui. Jei adresato gyvenamojoje vietoje nerandama nei paties adresato, nei pilnamečių jo šeimos narių, tai procesinius dokumentus galima įteikti kitais alternatyviais būdais – darbovietės administracijai.

35. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent adresu (duomenys neskelbtini) (nurodytu tiek ieškovės ieškinyje, tiek paties atsakovo procesiniuose dokumentuose) atsakovui buvo išsiųstas sprendimas už akių, kuris buvo įteiktas jo sutuoktinei, kas vertintina kaip lygiavertis įteikimas asmeniškai adresatui. Teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas už akių atsakovui buvo įteiktas tinkamai.

36. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

37. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

38. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), šalies galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti.

39. Atsakovas nurodė, jog praleido įstatymo nustatytą terminą, tai įvyko dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas trečias civilinės saugos sistemos parengties lygis ir nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d. šalyje įvestas karantino režimas. Atsakovas pagal savo amžių yra priskirtas rizikos grupei, karantinavosi atskirai nuo šeimos, todėl jam nebuvo įteikti jokie teismo dokumentai. Apie priimtą sprendimą už akių sužinojo jau suėjus terminui, tai įvyko dar vykstant karantinui, todėl buvo apribotos jo galimybės rasti tuo metu dirbantį teisininką.

40. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių tokius argumentus pagrindžiančių rašytinių įrodymų, taip pat nepateikė duomenų, kad jis nebuvo informuotas apie gautus procesinius dokumentus, kada jis gavo teismo procesinius dokumentus, kad ieškojo ir nerado teisininko. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad asmeninių savybių ypatybės atsakovui būtų trukdžiusios laiku pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be to, atsakovas nenurodė objektyviai svarbių priežasčių, trukdžiusių įgyvendinti pareiškimo padavimo teisę.

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų pateikimo yra pagrįstos. Atsakovas savo teiginius pagrindžiančių įrodymų (dėl įstatyme numatyto termino praleidimo) nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu, tačiau akcentavo, jog įrodymų, susijusių su karantinu, objektyviai pateikti negali.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl praleisto termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo, yra akcentuojamas faktiškas (realus) informavimas apie teismo procesą, kaip būtina CPK 287 straipsnio 1 dalies taikymo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

43. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nors atsakovas nagrinėjamu atveju turėjo galimybę per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų nuo sprendimo už akių priėmimo terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes, kaip patvirtina civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, Šiaulių apylinės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas už akių jam buvo įteiktas tinkamai, jis buvo susipažinęs su šio sprendimo turiniu ir žinojo apie tokio sprendimo priėmimą, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad ieškovės ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui realiai nebuvo įteikti. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo aktyvus, pirmąjį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2020 m. birželio 29 d., teismui atsisakius jį priimti, 2020 m. liepos 27 d. pateikė pakartotinį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė termino praleidimo priežastis.

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius procesinių dokumentų (ieškinio, teismo parnešimo) įteikimu atsakovui, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimo priežasčių, tinkamai neįvertino aplinkybės, ar nebuvo pažeista atsakovo teisė būti realiai informuotam apie pradėtą procesą jo atžvilgiu.

45. Kaip minėta, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

46. CPK 287 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Pareiškimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka (CPK 287 straipsnio 5 dalis).

47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nurodytas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT praktiką, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis naikintina, atsakovui J. Č. atnaujintinas praleistas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, o klausimas dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48. Atsakovas atskirajame skunde pažymėjo, jog teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo, sumokėjo įstatyme nustatyto žyminio mokesčio dydį. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tad turėjo grąžinti atsakovui sumokėtą žyminį mokestį, tačiau skundžiamojoje nutartyje šis klausimas nėra išspręstas.

49. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad klausimas dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo priimti procesinį sprendimą dėl atsakovo sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį, atnaujinti atsakovui J. Č. praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.