Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei J. M.

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei D. A. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, su institucija teikiančia išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko. Prašymo atidėti teismo posėdį taip pat nepateikė. Todėl byla buvo išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Institucija teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ir teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad V. R. ir D. A. turi nepilnametį sūnų T. R. Nuo 2019 metų nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje, nustatyta bendravimo su motina tvarka bei priteistas iš atsakovės išlaikymas po 100 eurų. D. A. šeima įvairių savivaldybių socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje nuo 2010 metų dėl socialinių įgūdžių stokos, nepilnamečių vaikų priežiūros, alkoholio vartojimo. Alytaus miesto savivaldybės socialiniai darbuotojai nuo 2017 m. sausio 23 d. lankėsi D. A. šeimoje ir teikė socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Teritoriniame skyriuje 2018-02-26 registruotas socialinės darbuotojos pranešimas, kad ją telefonu informavo V. R., kuris 2018-02-24 pastebėjo nepilnamečio sūnaus T. R. sužalojimus. Sūnus jam paaiškino, kad diržu jam sudavė motina D. A. Teritorinis skyrius apie tai 2018-02-27 informavo Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, 2018-02-27 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos požymius numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. Po gauto pranešimo nepilnametis buvo apgyvendintas pas tėvą. 2018-04-30 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytaus) nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. 2018-07-09 registruotas Policijos pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad kreipėsi nepilnamečio vaiko tėvas pranešdamas, jog jo buvusi sugyventinė D. A. namuose su (duomenys neskelbtini) metų sūnumi yra neblaivi. 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo inicijuota vaiko T. R. šeimai VŠĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre atvejo vadyba. 2019-03-17 Teritoriniame skyriuje gautas pranešimas iš Policijos, kad namuose rasta su nepilnamečiu sūnumi T. R. neblaivi vaiko motina D. A. Nustatyta 2,56 prom. neblaivumas. 2019-07-16 VĮŠ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre atvejo vadyba D. A. šeimai užbaigta, nes šeimoje neauga nepilnamečiai vaikai. 2025-02-06 Teritoriniame skyriuje gautas Alytaus (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pažymima, kad T. R. mokosi Alytaus (duomenys neskelbtini) klasėje. Berniukas gyvena bendrabutyje su tėčiu ir tėčio drauge. Mokinys teigia, kad su mama ryšio nepalaiko 8 metus. 2025-02-07 Teritorinio skyriaus specialistai išklausė nepilnamečio T. R. nuomonę, vaikas paaiškino, kad gyvena su tėčiu ir teta (tėčio draugė), kurią labai myli. T. pažymėjo, kad juo rūpinasi tėtis ir teta. Viską jam perka tėtis, teta, sesės ir brolis. Turi telefoną, kompiuterį, kompiuterinių žaidimų prietaisą. T. turi savo kambarį, jis naujai suremontuotas. Neseniai įsirengė tualetą ir vonią. Labai tuo džiaugiasi. T. paaiškino, kad mamos „galima taip sakyti net neturi“. Mama juo nesirūpina. Gal prieš kokius 5 metus tik pasveikino jį su gimtadieniu. Paskutinį kartą mamą matė per brolio laidotuves (duomenys neskelbtini). Su tėčiu buvo brolio laidotuvėse, tačiau mama net nepriėjo prie T. Vaikas paaiškino, kad mama nieko jam neperka, neduoda pinigų. Mama nesirūpina juo, bet nežino kodėl. T. prisiminė, kad mama jį buvo mušusi gal kai jam buvo kokie (duomenys neskelbtini) metai. T. pažymėjo, kad nenori mamos net matyti, nes „net brolis per ją (duomenys neskelbtini)“. Šeima žinoma dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nepilnamečio atžvilgiu, gauta pakartotinių pranešimų, kurie susiję su motinos D. A., netinkamu motinos valdžios vykdymu, negebėjimu sudaryti saugios aplinkos nepilnamečiui sūnui. Motina nepasirūpina sūnumi (pagrindžia gauta informacija iš ugdymo įstaigos, vaiko nuomonė), motina negeba vaiko apsaugoti bei juo pasirūpinti, visa tai kelia stresą, įtampą, vaikas išgyvena situacijas. Nepilnamečio T. R. motina visiškai nusišalinusi nuo vaiko auginimo ir priežiūros. Šiuo atžvilgiu, svarbu, kad sistemingas saugios aplinkos nesudarymas gyvenamojoje vietoje, daro įtaką vaiko raidai, psichinei, fizinei ir sveikatos būklei, tolimesnei nepilnamečio ateičiai. Atsižvelgiant į tai, kad situacija D. A. šeimoje nepasikeitė, tęsiasi ir kaip vaikui buvo nustatyta gyvenamoji vieta su ieškovu, numatytas laikotarpis nepadėjo atsakovei pasitaisyti ir išspręsti problemas šeimoje, manytina, kad laikinai ribotina motinos valdžia nepilnamečio sūnaus T. R. atžvilgiu. Atsakovės šeimai taikoma pagalba nedavė teigiamų rezultatų, nepilnamečio motinos atžvilgiu nevyksta jokie pokyčiai, D. A. nevykdo motinos pareigos vaikui - kas laikytina kaltais veiksmais, savo elgesiu daro žalą vaiko vystymuisi. Atsakovė nerado vidinės motyvacijos keisti savo gyvenimą, jo būdą, nesuprato problemų sudėtingumo, neįsisąmonino motinos vaidmens ir su tuo susijusios atsakomybės ir nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, todėl Teritorinis skyrius mano, kad yra pagrindas laikinai apriboti motinos D. A. valdžią nepilnamečio vaiko T. R. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovo, jo atstovės paaiškinimus, institucijos išvadą ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai – laikinai apribojama motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu,

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymima, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo, ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė D. A. neįgyvendina motinos valdžios savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. vengia atlikti savo pareigą auginti, auklėti savo vaiką, nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, nesiekia sudaryti saugių ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančių gyvenimo sąlygų, atsisako naudoti savo motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, be kita ko, pagrindo tikėtis, kad ateityje situacija pasikeistų, nėra.

Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, kad atsakovė D. A. yra nepilnamečio sūnaus T. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina, jo tėvas V. R. Nepilnametis T. R. su tėvu V. R. deklaravę gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė D. A. deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). D. A. šeima nuo 2010 m. dėl socialinių įgūdžių stokos, nepilnamečių vaikų priežiūros, alkoholio vartojimo yra socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje, 2019-07-16 VĮŠ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre atvejo vadyba D. A. šeimai užbaigta, nes šeimoje neauga nepilnamečiai vaikai.

Atsakovė D. A. nemačiusi savo sūnaus T. R. apie 5 metai. Ji neskambina nei ieškovui, nei sūnui, neatvyksta pasimatyti su sūnumi, nesidomi jo sveikata, auklėjimu bei ugdymu, neskambina sūnui jo gimtadienio dieną, o taip pat ir švenčių dienomis. Ji nesijungia prie elektroninio dienyno, nedalyvauja mokyklos susirinkimuose, šventėse ir nerodo jokios iniciatyvos siekiant pagerinti ir atstatyti tarpusavio ryšį su sūnumi. Paskutinį katą prieš dvejus metus ieškovas skambino atsakovei, norėjo, kad pabendrautų su vaiku, pakalbėtų, kad neprarastų motinos ir sūnaus ryšio. Tačiau kalbėti su vaiku ji atsisakė. Sūnus T. paklaustas ar norėtų pasimatyti su motina, pabendrauti, atsako, jog nenori ir bijo, kad nereikėtų vėl su ja gyventi. Sūnus T. prisirišęs prie ieškovo, jis nori gyventi su ieškovu, nes jaučiasi mylimas ir saugus.

Atsakovė D. A. ne tik vengia bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, tačiau ji nemoka ir išlaikymo vaikui po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymo atsakovė nemoka nuo 2019 metų. Ji visiškai nutraukusi ryšius su nepilnamečiu vaiku T. Dėl savo pačios vengimo matytis su vaiku, rūpintis juo arba bent jau domėtis juo, ji nepilnamečiu sūnumi nesirūpina ir motinos pareigų jo atžvilgiu visiškai neįgyvendina. Atsakovė D. A. vengia atlikti savo pareigas auklėti ir tinkamai prižiūrėti sūnų ir dėl tokių kaltų veiksmų prarastas bet koks emocinis motinos ir vaiko ryšys.

Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmai kai nesirūpinama vaikais. Ištyrus byloje esančius rašytinis įrodymus, išklausius ieškovo, jo atstovės paaiškinimus, išklausius institucijos teikiančios išvadą byloje atstovės išvadą, darytina išvada, kad atsakovė D. A. vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiam vaikui T. R., negyvena kartu su juo, nesirūpina jo priežiūra, sveikata, auklėjimu, atsisako savo motinos valdžios sūnaus atžvilgiu. Atsakovė gavusi teismo procesinius dokumentus, atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų ieškinyje nurodytoms aplinkybėms nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas daro išvadą, kad ji su ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovė yra abejinga savo nepilnamečio sūnaus T. R. likimui. Motina savo sūnui išlaikymo neteikia, sūnaus gyvenime nedalyvauja, juo nesirūpina, todėl darytina išvada, kad atsakovė neatlieka savo, kaip motinos pareigų vaiko atžvilgiu. Konstatuotina, kad atsakovė nenori auginti ir auklėti savo nepilnamečio vaiko.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad atsakovės D. A. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. bei vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė D. A. nesirūpina vaiku, jo neprižiūri, neaugina, neteikia jam išlaikymo ir nesimato su juo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, manytina, jog atsakovės elgesys nepilnamečio sūnaus T. atžvilgiu ateityje vargu ar gali pasikeisti, siekiant užtikrinti ir apsaugoti geriausius nepilnamečio T. R. interesus, motinos valdžia atsakovei sūnaus atžvilgiu turi būti apribota. Laikinai apribojus motinai D. A. motinos valdžią sūnaus T. R. atžvilgiu, išlieka motinos teisė bendrauti su vaiku ir išlieka pareiga sūnų išlaikyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025-02-14 pažyma Nr. APD-2025-01988, patvirtina, kad teikiant ieškovui antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 380 Eur.

Šalys, bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ar jo panaikinimo, įstatymo atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl jos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovei D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.