Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei D. A., institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2019 m. balandžio 24 d. gautas ieškovo V. R. ir atsakovės D. A. pareiškimas dėl taikos sutarties sudarymo, kuriuo prašo patvirtinti 2019 m. balandžio 11 d. taikos sutartį bei nutraukti civilinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė atsižvelgiant į įstatymo nustatytas ribas laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Pateikta pasirašyta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepilnamečio vaiko teisių nepažeidžia, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina ir civilinė byla tarp šalių nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 1-3 dalys).

Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ateityje kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebeturės teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 2 dalimi, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau atsižvelgiant į šios sutarties dalyką, pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Patvirtinus šalių taikos sutartį, panaikintinos byloje teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečio vaiko T. R. gyvenamoji vieta su tėvu V. R. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje ir nustatyta laikina atsakovės D. A. su nepilnamečiu sūnumi T. R. bendravimo tvarka.

Šalys taikos sutartyje susitarė, jog išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei atlygina lygiomis dalimis ir kiekviena šalis pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei 2018 m. gegužės 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimu suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų visų bylinėjimosi išlaidų. Iš 2019 m. balandžio 5 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad šioje byloje susidarė 316,29 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. 50 procentų šių išlaidų sudaro 158,15 Eur. Kadangi šalys taikos sutartyje susitarė, kad savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pasidengs pačios, atsakovės mokėtinos 158,15 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo nepriteistinos. Tačiau atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista tik 50 procentų, todėl kiti 50 procentų turi būti padengti valstybės naudai, kadangi valstybė už šias teisines paslaugas sumokėjo iš valstybės biudžeto lėšų ir su valstybe nėra sudaryta taikos sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė byloje taikos sutartį, iš atsakovės valstybei priteistina 25 procentai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 39,54 Eur (158,15 Eur x 25 procentai) (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio – 25,50 Eur (6,75 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (100,00 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai x 75 procentai x 25 procentai); 18,75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 10,71 Eur, taigi iš kiekvienos šalies priteistina po 5,36 Eur valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294-295 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti 2019 m. balandžio 11 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei D. A., institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, tokiomis sąlygomis:

1. Šalys sutaria ir prašo pakeisti 2017 m. balandžio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1635-179/2017 nustatytą nepilnamečio T. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, nustatant jo gyvenamąją vietą su tėvu V. R. pagal tėvo gyvenamąją vietą.

2. Šalys sutaria, kad D. A. su vaiku T. R. susitinka kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 19 val. arba kitomis savaitėmis dienomis, prieš tai iš anksto suderinus laiką su vaiko tėvu V. R.. Šią motinos D. A. bendravimo ir jos dalyvavimo auklėjant sūnų T. R., tvarką taikyti iki D. A. bus nutrauktas VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro socialinių paslaugų teikimas.

3. Nutraukus VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro socialinių paslaugų teikimą, šalys sutaria nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi T. R., sekančiai:

- Kas antrą savaitgalį – D. A. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą iki 19 val. vakaro sekmadieniais;

- vasarą motina turi teisę bendrauti su vaiku, 6 savaites, prieš tai iš anksto suderinus atostogų laiką su vaiko tėvu;

- kasmet – Motinos dienos savaitgalį ir motinos gimimo dieną vaikas praleidžia su motina nuo 10 val. iki 19 val., pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžindama jį atgal;

- kasmet valstybinių švenčių metu (bendraujant kelias dienas iš eilės): bendrauja, lyginiais kalendoriniais metais – Nauji metai, Vasario 16-oji, Joninės, Šv. Kalėdos; nelyginiais kalendoriniais metais: Kovo 11-oji, Šv. Velykos, Mindaugo karūnavimo diena, Žolinės;?

- apie galimas bendravimo kliūtis su vaiku (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto;

- atsakovė D. A. į susitikimus su sūnumi atvyksta tik visiškai blaivi ir buvimo su vaiku laiku įsipareigoja visiškai nevartoti alkoholio.

4. Šalys sutaria ir prašo pakeisti 2017 m. balandžio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1635-179/2017 nepilnamečiui T. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą priteisiant iš motinos D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio T. R. išlaikymui po 100 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 3 d., kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki T. R. pilnametystės, priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant tėvą V. R..

Civilinę bylą Nr. e2-314-979/2019 nutraukti.

Priteisti iš atsakovės D. A. 25,50 Eur žyminio mokesčio, 39,54 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 5,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje, iš viso – 70,40 Eur valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į tą pačią sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630 ir nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo V. R. 5,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną nepilnamečio vaiko T. R. gyvenamąją vietą su tėvu V. R. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje ir nustatytą laikiną atsakovės D. A. su nepilnamečiu sūnumi T. R. bendravimo tvarką.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vaiko poreikių tenkinimas, nedarbingumas, turtinė padėtis ir kt.), vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.