- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- e2-31965-1080/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25752-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau –UAB) „Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. Š. 144,77 Eur skolos, 3,36 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo siunčiami atsakovui ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Sodros duomenimis atsakovas niekur nedirba. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovas gyvenamą vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. rugsėjo 16 d. viešo paskelbimo būdu remiantis CPK 130 straipsnio nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Tele2“ 2011 m. vasario 14 d. sudarė Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktos ryšio paslaugos (el. b. l. 4-10). Už suteiktas paslaugas pradinis kreditorius išrašė ir pateikė atsakovui apmokėjimui 2011 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros paslaugų ataskaita ir 2011 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11-13), kurių atsakovas neapmokėjo. Ieškovė 2016 m. sausio 28 d. ir 2016 m. liepos 27 d. siuntė atsakovui pranešimus dėl skolos padengimo, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė (el. b. l. 14-15).
2014 m. balandžio 30 d. Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutarties priedu Nr. (duomenys neskelbtini) pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – ieškovei (el. b. l. 16, 17, 22). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, laikytina, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą, šiuo atveju informuotas tinkamai – 2016 m. sausio 28 d. ir 2016 m. liepos 27 d. pranešimu (el. b. l. 14-15).
Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Duomenų, kad atsakovas būtų padengęs įsiskolinimą ieškovei, nėra (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinęs aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 92,64 Eur skolos.
Ieškovė, remdamasi Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarčių 3.5 - 3.6 punktais, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 52,13 Eur įsiskolinimą už neišbūtą pagal sutartį laikotarpį operatoriaus tinkle, kurį sudaro paskaičiuotas minimalus prakalbamas mokestis sutarties galiojimo laikotarpiui atsakovo vardu išduotam telefono abonento numeriui (mėnesio abonentinis mokestis x likę sutartiniai mėnesiai ((30,00 Lt/8,69 Eur x 6 mėn.), viso 52,13 Eur (180,00 Lt). Toks ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. 2011 m. vasario 14 d. Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarčių 6.6 punkte šalys susitarė, kad jei klientas nustatytu laiku neapmoka sąskaitos privalo mokėto 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė paskaičiavo atsakovui 3,36 Eur delspinigių (92,64 Eur x 0,02 proc. x 180 d.). Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo apskaičiuotus 3,36 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (148,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15, 00 Eur žyminis mokestis ir 50,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 279, 285-288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“, juridinio asmens kodas 125026242, naudai 144,77 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 77 ct) skolos, 3,36 Eur (tris eurus ir 36 ct) delspinigių, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (148,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, jog jis negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.