Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, bei atsakovės D. Ž. priešieškinį, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarp ieškovo M. K. ir atsakovės D. Ž. kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo M. K. bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiais vaikais L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio ieškovas M. K. ieškinį prašė tenkinti. Parodė, kad su vaikų motina D. Ž. nuolat kyla konfliktai dėl jo bendravimo su vaikais. Vaikų motina savo nuožiūra sprendžia kada ir kaip jis gali bendrauti su savo vaikais. Pripažįsta, kad išgeria alkoholio prie progos, tačiau alkoholio nevartoja, kai pas jį būna vaikai. Su abiem vaikais jo santykiai yra geri. Jis gyvena bendrabutyje, kur yra dvi lovos, taip pat, yra galimybė kambaryje pastatyti sulankstomą lovą, todėl vaikai nakvoti pas jį gali.

Teismo posėdžio ieškovo atstovas advokatas A. B. prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Atstovas pažymėjo, kad ieškovas būdamas tėvu turi teisę lygiateisiškai bendrauti su savo vaikais.

Teismo posėdžio atsakovė D. Ž. prašė jos priešieškinį tenkinti. Parodė, kad vaikų tėvas M. K. visada turėjo priklausomybę alkoholiui. Taip, kaip yra dabar, toliau tęstis nebegali. Ji yra dirbanti ir negali bet kada išeiti iš darbo pasiimti vaikų. Jau buvo daugybę kartų, kad vaikų tėvas M. K. pasiima vaikus pas save ir pradeda vartoti alkoholį, tada ji turi viską mesti ir bėgti pasiimti vaikus pas save. Dėl vaikų saugumo ir dėl apibrėžtumo ji nenori, kad vaikai liktų nakvoti pas ieškovą M. K..

Teismo posėdžio atsakovės atstovas advokatas V.Garla prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Atstovas pažymėjo, kad ieškovo siūloma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jų tarnyba susipažinusi su šalių siūlomomis bendravimo tvarkomis, ištyrusi šalių gyvenimo sąlygas ir išklausi vaikus duoda išvadą, jog atsakovės priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka labiausiai atitinka geriausius vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų yra nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3753-839/2019 buvo patvirtinta M. K., ir D. Ž. 2019-05-31 sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal minėtos taikos sutarties 2 punktą nepilnamečių vaikų M. K. ir L. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina D. Ž., o taikos sutarties 3 punktas numatė, kad D. Ž. įsipareigoja netrukdyti vaikų tėvui M. K. bendrauti su vaikais pagal jo pageidavimus bei dalyvauti jų auklėjime, kiek tai neprieštaraus vaikų interesams. Taigi, nors tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje šalys ir formuluoja reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš tikrųjų šalių vaikų gyvenamosios vietos klausimas yra išspręstas ir ginčo dėl to tarp šalių nėra.

Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 50 punktas). Šiuo metu šalims galiojanti teismo nutartimi patvirtinta taikos sutarties nuostata dėl skyrium gyvenančio tėvo M. K. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo yra lakoniška ir neinformatyvi. Dėl to, esant šalių ginčui teismui yra pagrindas nustatyti kur kas detalesnę skyrium gyvenančio tėvo M. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, kurią prireikus būtų galima įgyvendinti ir priverstine tvarka.

Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, jog šalys turi du nepilnamečius vaikus: sūnų M. K. ((duomenys neskelbtini) metai) ir dukrą L. K. ((duomenys neskelbtini) metai). Ieškovas M. K. gyvena (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kv. m (duomenys neskelbtini)kambario bute, su bendrojo naudojimo dušo ir tualeto patalpomis, taip pat, turi augintinį šunį. TS specialisto apsilankymo metu bute buvo pakankamai švaru, bet stigo tvarkos, ne visi daiktai buvo sudėti į jiems skirtas vietas. Kai vaikai atvyksta pas tėtį pasisvečiuoti, vaikai neturi jiems skirto atskiro kambario ir miega ant vienos sofos ieškovo kambaryje. Bute nėra vaikams skirtų žaislų ir lavinimo priemonių. Bute yra tik patys būtiniausi namų apyvokos daiktai, kurių galėtų prireikti vaikams svečiuojantis pas tėtį (televizorius, sofa, išsitiesianti lova, stalas, lentynos). Vaikams yra sudarytos minimalios sąlygos svečiavimosi metu ilsėtis, žaisti, užsiimti mėgstamomis veiklomis. Atsakovė D. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini) tvarkingame (duomenys neskelbtini) kambarių bute, kuriame yra visi reikalingi buičiai daiktai, vaikų lavinimo priemonės, ir vaikai turi savo atskirą kambarį. Pas atsakovę D. Ž. yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, mokytis, ilsėtis bei užsiimti pomėgiais.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas M. K. turi priklausomybę alkoholiui. Šie duomenys yra užfiksuoti tiek registrų išrašuose, tiek kitoje byloje medžiagoje, taip pat, ieškovas į 2024-09-12 teismo posėdį buvo atvykęs būdamas neblaivus. Ieškovas aiškiai stokoja pareigingumo savo vaikų atžvilgiu, todėl teismui kyla rimtų abejonių dėl vaikų saugumo, kai vaikai būna su ieškovu ilgesnį laiko tarpą (pavyzdžiui, nakvynės, savaitgaliai). Teismas neturi pagrindo netikėti šalių vaikų nuomonių išklausimo metu (2024-12-11) pačių vaikų nurodytomis aplinkybėmis, kad jų tėvas vartoja alkoholį ir jų akivaizdoje, ir su pašaliniais asmenimis. Teismas konstatuoja, jog vaikai yra dar pakankamai maži, todėl jų saugumui ir priežiūrai turi būti skiriamas didelis dėmesys. Teismas gerbia ieškovo norą kuo daugiau dalyvauti savo vaikų gyvenime, tačiau tuo pačiu pabrėžia, kad vien formalus pozityvios tėvystės kursų išklausymas nėra pakankama priemonė šiam tikslui pasiekti. Ieškovas turi suprasti, kad jis dėl savo vaikų šiuo metu stengiasi akivaizdžiai nepakankamai. Būdamas jauno ir darbingo amžiaus ieškovas gali sukurti daug geresnes materialines sąlygas savo vaikams, taip pat, dėti pastangas susitvarkyti su priklausomybe alkoholiui.

Teismas, įvertinęs šalių siūlomas bendravimo su vaikais tvarkas, atsižvelgęs vaikų nuomones (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), bei atsižvelgęs į institucijos atstovės posėdžio metu duotą išvadą, sprendžia, kad priešieškinyje siūloma tėvo bendravimo tvarka su vaikais šiuo metu geriausiai atitinka vaikų interesus ir yra racionaliai subalansuota siekiant palaikyti ir ugdyti vaikų ryšius su abiem tėvais.

Kadangi šalims buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba atleidžiant juos 100 procentų nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, šioje byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos CPK 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

Esant aptartų aplinkybių visumai, ieškinys yra atmestinas, o priešieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Pakeisti taikos sutarties, patvirtintos Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3753-839/2019, 3 punktą ir jį išdėstyti sekančiai:

„Nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo M. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini): 1) kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės antradienį ir ketvirtadienį vaikų tėvas M. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 17:00 val. iki 20:00 val. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. Vaikus M. K. paima iš vaikų buvimo vietos ((duomenys neskelbtini), namų) arba su vaikų motina D. Ž. susitarus kitoje vietoje ir grąžina juos į namus arba informavus D. Ž. kitoje vietoje; 2) kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį M. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais L. K. ir M. K. pasiimdamas vaikus iš namų arba su D. Ž. susitarus kitoje vietoje 10 val. ir grąžina juos tą pačią dieną 20 val. į namus arba susitarus su D. Ž. kitoje vietoje; 3) kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės sekmadienį, M. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais L. K. ir M. K. pasiimdamas vaikus iš namų arba su D. Ž. susitarus kitoje vietoje 11 val. ir grąžina juos tą pačią dieną 17 val. į namus arba susitarus su D. Ž. kitoje vietoje; 4) poriniais metais rugsėjo 1 d., gruodžio 25 d., gruodžio 31 d., Šv. Velykų pirmą dieną, vaikų gimtadieniais M. K. pasiima vaikus 10 val. iš jų gyvenamosios vietos arba su D. Ž. susitarus kitoje vietoje ir pristato vaikus tą pačią dieną 20 val. į jų gyvenamąją vietą, arba susitarus su D. Ž. kitoje vietoje; 5) neporiniais metais gruodžio 26 d., sausio 1 d., Šv. Velykų, vaikų gimtadieniais antrą dieną pasiima vaikus 10 val. iš jų gyvenamosios vietos arba su D. Ž. susitarus kitoje vietoje ir pristato vaikus tą pačią dieną 20 val. į jų gyvenamąją vietą, arba susitarus su D. Ž. kitoje vietoje; 6) kiekvienais metais pirmą birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiima vaikus 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos arba su D. Ž. susitarus kitoje vietoje ir pristato vaikus tą pačią dieną 20 val. į jų gyvenamąją vietą, arba susitarus su D. Ž. kitoje vietoje; 7) bendraudamas su vaikais M. K. privalo nepalikti vaikų vienų ar su kitais asmenimis (draugais, giminaičiais, nepažįstamais ir pan.), nebendrauti su vaikais girtaujančių kompanijose ir neblaiviam, be motinos D. Ž. sutikimo neišvežti vaikų už (duomenys neskelbtini) miesto ribų, nedaryti vaikams neigiamos įtakos nustatant vaikus prieš motiną; 8) vaikų ligos atveju D. Ž. nedelsdama informuoja vaikų tėvą M. K. telefonu ar kitu pasirinktu būdu. Vaikams (ui) sergant vaikai (as) būna tik su motina D. Ž.; 9) esant lauko temperatūrai žemiau 20 laipsnių Celsijaus, M. K. su vaikais lauke nebendrauja, o vaikų motina D. Ž. turi teisę vaikų į susitikimą su tėvu neatvesti; 10) apie vaikų gyvenamosios vietos, mokslo įstaigų pasikeitimą atsakovė informuoja ieškovą tą pačią dieną SMS žinute; 11) šalių bendru sutarimu, ieškovo M. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. K. ir M. K. tvarka gali būti keičiama.“

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.