Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2022-06-06 · Civilinė byla Nr. e2-2239-565/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-06
Bylos Nr.
e2-2239-565/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01441-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
J. L.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės “SK Impeks medicinos diagnostikos centras”
Trečiasis asmuo
ERGO Insurance SE
Advokatai
Raimondas Garlauskas, Rūta Pumputienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2239-565/2029Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01441-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei, dalyvaujant ieškovui J. L., ieškovo atstovui advokatui Raimondui Garlauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “SK Impeks medicinos diagnostikos centras” atstovei advokatei Rūtai Pumputienei, trečiojo asmens ERGO Insurance SE atstovui G. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “SK Impeks medicinos diagnostikos centras” dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. ieškovas J. L. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SK Impeks medicinos ir diagnostikos centras“ 5 218,64 Eur netektų pajamų ir 5 000 Eur neturtinės žalos.

2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės gydymo įstaigoje ieškovui buvo atlikta chirurginė operacija – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

3. Operacijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, mobilizavus (duomenys neskelbtini) kaklelį, rastas d. cysticus ir a. cystica, struktūros perspaustos trimis titano kabutėmis kiekviena, perkirptos paliekant po dvi kabutes distaliai. Perkirpus a. cystica, nors ir buvo kabutės ant bigės, prasidėjo nestiprus arterinis kraujavimas iš a. cystica bigės. Kraujavimas sustabdytas žnyplemis, po to kraujagyslė papildomai mobilizuota, mobilizavimo metu abi kabutes tiesiog nukrito. Arterija pakartotinai perspausta dviem titano kabutėmis, kraujavimas nesikartojo. (duomenys neskelbtini) pašalinta be komplikacijų, operacija baigta nesant jokio pakartotinio kraujavimo požymių.

4. Praėjus kelioms valandoms po operacijos, ieškovui prasidėjo vidinis kraujavimas toje organizmo vietoje, kuri buvo operuota. Ieškovas buvo išgabentas į Santaros klinikas, kur ieškovui buvo atlikta (duomenys neskelbtini): išardyti pjūviai po atsakovės gydymo įstaigoje atliktos (duomenys neskelbtini), pilvo srityje rasta krešulių ir nesukrešėjusio kraujo, stebėtas kraujavimo židinys iš a. cystica, kraujavimas sustabdytas, bendra kraujo netektis – 2 000 ml.

Šalies argumentai

5. Ieškovas teigia, kad atsakovės gydymo įstaigoje ieškovui nekokybiškai buvo atlikta (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovui prasidėjo ūmus kraujavimas į vidaus organus. Kraujavimo židinys buvo a. cystica. Tai reiškia, kad a. cystica nebuvo tinkamai gydyta (užspausta), nors, kaip minima operacijos protokole, a. cystica buvo perspausta dviem titano kabutėmis.

6. Atsakovė, netinkamai suteikusi ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, turi atlyginti ieškovui 5 218,64 Eur turtinę žalą, kurią sudaro nedarbingumo laikotarpiu (nuo 2019 rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. spalio 25 d.) ieškovo netektos pajamos, taip pat ir 5 000 Eur neturtinę žalą.

Atsiliepimas

7. Atsakovė ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko.

8. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Chirurgijos klinikos prof. M. K. ekspertinę nuomonę. Profesorius nurodė, kad atsakovės įstaigoje operacija ieškovui atlikta pagal nusistovėjusią ir visuotinai priimtą bei patvirtintą operacijos metodiką, nenukrypstant nuo pripažintų operacijos etapų eiliškumo, buvo pasirinktas teisingas operacijos būdas. Pooperacinis kraujavimas po (duomenys neskelbtini) iš a. cystica bigės pasitaiko 0,1-0,5 proc. atvejų Byloje nagrinėjama komplikacija nėra priskiriama sunkioms komplikacijoms, nes ryškių kraujotakos sutrikimų stebėta nebuvo, netektas eritrocitų masės kiekis greit buvo kompensuotas. Ši komplikacija nesąlygojo ilgalaikio nedarbingumo ir smarkiai nepablogino ieškovo gyvenimo kokybės.

9. Tai pagrindžia, kad gydytojas, atlikęs ieškovui operaciją, nenukrypo nuo pripažintų operacijos etapų eiliškumo, pasirinko teisingą operacijos būdą, o pooperacinis kraujavimas buvo viena iš operacijos komplikacijų, apie kurią ieškovas buvo iš anksto informuotas ir sutiko su operacija.

10. Tinkamą kraujavimo sustabdymą patvirtina faktas, kad operacija buvo sėkmingai užbaigta. Baigiant operaciją, ieškovo pilvo ertmė buvo išplauta, išsausinta, neliko jokių buvusio kraujavimo pėdsakų, naujo kraujavimo nebuvo. Ieškovo būklė buvo gera ir tinkama ieškovą perkelti į skyrių. Visi šie duomenys patvirtina, kad kraujavimas buvo sustabdytas operacijos metu.

11. Ieškovas nenurodė, kokie konkretūs neteisėti veiksmai buvo atlikti, nepateikė tokių veiksmų įrodymų, o žalą ir priežastinį ryšį sieja ne su atsakovės veiksmais, o su tolesniu gydymo procesu ar komplikacijomis, kurios gali kilti bet kurios medicininės procedūros metu.

Atsiliepimas

12. Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti turtinę ir neturtinę žalą, ieškovui neįrodžius prašomos priteisti žalos pagrįstumo ir dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės gydymo įstaigoje ieškovui buvo atlikta chirurginė operacija – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Operacijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, mobilizavus (duomenys neskelbtini) kaklelį, rastas d. cysticus ir a. cystica, struktūros perspaustos trimis titano kabutėmis kiekviena, struktūras perkirpus, paliktos po dvi kabutės ant bigių. Perkirpus a. cystica, nors ir buvo kabutės ant bigės, prasidėjo nestiprus arterinis kraujavimas iš a. cystica bigės. Kraujavimas sustabdytas žnyplėmis, po to kraujagyslė papildomai mobilizuota, mobilizavimo metu abi kabutes tiesiog nukrito. Arterija pakartotinai perspausta dviem titano kabutėmis, kraujavimas nesikartojo. (duomenys neskelbtini) pašalinta be komplikacijų, operacija baigta nesant jokio pakartotinio kraujavimo požymių.

14. Praėjus kelioms valandoms po operacijos, ieškovui nustatytas vidinis kraujavimas. Ieškovas buvo išgabentas į Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas, kur ieškovui buvo atlikta pakartotinė operacija: išardyti pjūviai po atsakovės gydymo įstaigoje atliktos operacijos, pilvo srityje rasta krešulių ir nesukrešėjusio kraujo, stebėtas kraujavimo židinys iš a. cystica, kraujavimas sustabdytas, bendra kraujo netektis – 2 000 ml.

15. Sveikatos priežiūros įstaigoms už gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams kyla deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui. Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo, pareiškęs ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

16. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008).

17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisija (toliau – ir Komisija), nagrinėdama ieškovo prašymą atlyginti žalą, patirtą dėl atsakovės gydymo įstaigoje netinkamai atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos, ieškovo medicininę dokumentaciją pateikė vertinti viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojams. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojams, be kitų, buvo užduoti klausimi: Ar pacientui įvykusi komplikacija (kraujavimas) yra tiesiogiai sietina su daryta operacija? Kokie diagnostiniai kriterijai / radiniai tai patvirtina? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikos profesorius M. K. atsakė, kad įvykęs pooperacinis kraujavimas tiesiogiai susijęs su atlikta (duomenys neskelbtini). Po operacijos UG duomenimis nustatytas laisvas skystis pilvaplėvės ertmėje, pakartotinės (duomenys neskelbtini) metu (atlikta VUL SK II-ame pilvo chirurgijos skyriuje) stebėta kraujavimas iš a. cystica bigės – tai sąlygojo nušokusios kabutės nuo a. cystica.

18. Sprendžiant dėl kabučių nukritimo nuo a. cystica priežasties, vertinamos šios aplinkybės.

19. Atsakovės gydymo įstaigoje atliktos operacijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, perkirpus a. cystica, nors ir buvo kabutės ant bigės, prasidėjo nestiprus arterinis kraujavimas iš a. cystica bigės. Kraujavimas sustabdytas žnyplėmis, po to kraujagyslė papildomai mobilizuota, mobilizavimo metu abi kabutės tiesiog nukrito.

20. Kabutės ant a. cystica bigės turi perspausti a. cystica bigę taip, kad iš jos nekraujuotų. Ta aplinkybė, kad iš a. cystica bigės operacijos metu prasidėjo nestiprus arterinis kraujavimas, nors a. cystica bigė ir buvo perspausta kabutėmis, o kraujagyslės mobilizavimo metu kabutės tiesiog nukrito, leidžia teigti, kad a. cystica bigė kabutėmis buvo perspausta netinkamai. Tai, kad a. cystica bigę iš naujo perspaudus kabutėmis kraujavimas iš a. cystica bigės iki operacijos pabaigos nebuvo pastebėtas, nesudaro pagrindo teigti, kad a. cystica bigė kabutėmis vėliau buvo perspausta tinkamai, nes kraujavimas iš a. cystica bigės prasidėjo netrukus po operacijos, t. y. kabutės netrukus vėl nukrito.

21. Atsakovė teigia, kad kabutės nuo a. cystica bigės galėjo nukristi dėl labai smulkios ieškovo kraujagyslės arba dėl ieškovo judesių po operacijos.

22. Tačiau nei operacijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini), nei viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro II-ojo pilvo chirurgijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. stacionaro epikrizėje nėra duomenų apie ieškovo a. cystica anatominius ypatumus, dėl kurių buvo apsunkintas tinkamas a. cystica bigės perspaudimas kabutėmis. Net jei ieškovo a. cystica ir būtų labai smulki, tai savaime nereiškia, kad neįmanoma tokios a. cystica bigės tinkamai užsandarinti kabutėmis arba panaudoti kitą užsandarinimo būdą, galiausiai, nustačius tokią aplinkybę, spręsti dėl kitokios gydymo taktikos. Be to, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro II-ojo pilvo chirurgijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. stacionaro epikrizėje nurodyta, kad kraujavimas iš a. cystica buvo sustabdytas klipuojant kabute, t. y. tokiu pačiu būdu, koks buvo taikytas atsakovės įstaigoje atliktos operacijos metu, ir kraujavimas nebepasikartojo. Byloje taip pat nėra duomenų apie su ieškovo būkle nesuderinamą neatsargų ieškovo elgesį / judesius, kurie galėjo sąlygoti kabučių nuo a. cystica bigės nukritimą.

23. Pagal bylos duomenis pooperacinis kraujavimas iš a. cystica bigės pasitaiko 0,1-0,5 proc. atvejų po (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ši labai reta komplikacija kilo dėl objektyvių ieškovo organizme vykusių biologinių procesų, kurių nebuvo galima išvengti, o ne dėl to, kad a. cystica bigė buvo netinkamai perspausta. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikos profesorius M. K., atsakydamas į pirmą Komisijos užduotą klausimą, nurodė, kad iš operacijos protokolo neįmanoma įvertinti operacijos atlikimo technikos.

24. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai) nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

25. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės įstaigoje netinkamai atliktos operacijos jis buvo nedarbingas 71 dienas – nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. 6 d. iki 2019 m. spalio mėn. 25 d. Ieškovas iki operacijos ir po jos vykdė individualią veiklą – (duomenys neskelbtini). Dėl nedarbingumo ieškovas neturėjo galimybės vykdyti šios veiklos, todėl neteko dalies pajamų. Netektas pajamas ieškovas apskaičiuoja pagal 2018 m. gautas pajamas – 30 348 Eur. Pagal ieškovo skaičiavimus, jo vidutinės mėnesio pajamos 2018 m. buvo 2 529 Eur (30 348 Eur : 12 mėn.), o 71 dienos vidutinės pajamos – 5 985,30 Eur. Ieškovas už nedarbingumo laikotarpį gavo 766,66 Eur ligos išmoką. Todėl prašomos atlyginti netektos ieškovo pajamos yra 5 218,64 Eur.

26. Ieškovo pateikta nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas nuo 2018 m. sausio 4 d. vykdo individualią veiką – užsakomąjį pardavimą paštu arba internetu, o ieškovo paaiškinimai ir pateiktos 2018 m. metinė pajamų deklaracija bei 2019 m. pajamų mokesčio deklaracija patvirtina, kad ieškovas iš šios veiklos gauna pajamas. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, pajamų gavimas priklauso nuo paruošiamosios veiklos – (duomenys neskelbtini). Todėl šios veiklos nevykdymas ieškovo nedarbingumo laikotarpiu galėjo įtakoti užsakymų sumažėjimą, o tuo pačiu ir negautas ieškovo pajamas.

27. Todėl dėl nedarbingumo ieškovo negautos pajamos atitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus, leidžiančius šias negautas pajamas pripažinti turtine žala.

28. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo nedarbingumo, sąlygoto atsakovės gydymo įstaigoje netinkamai atliktos operacijos, trukmės. Ieškovas teiginį, kad dėl nurodytos priežasties jis buvo nedarbingas 71 dieną, grindė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 21 d. pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus. Šioje pažymoje nurodyti ieškovo nedarbingumo laikotarpiai 2019 m. Iš pažymos matyti, kad vienas nepertraukiamas nedarbingumo laikotarpis truko nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. (operacijos data) iki 2019 m. rugsėjo 27 d., o kitas nepertraukiamas nedarbingumo laikotarpis truko nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 25 d.

29. Yra pagrindas ieškovo nedarbingumo, sąlygoto atsakovės gydymo įstaigoje netinkamai atliktos operacijos, trukme pripažinti laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., nes šis laikotarpis prasidėjo operacijos dieną ir tęsėsi nepertraukiamai, nedarbingumas iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. nustatytas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro II-ojo pilvo chirurgijos skyriaus gydytojo (2019 m. rugpjūčio 12 d. stacionaro epikrizė), o nedarbingumas iki 2019 m. rugsėjo 27 d. nustatytas šeimos gydytojo ir siejamas su kraujo netekimu sąlygotos anemijos gydymu (viešosios įstaigos Panevėžio miesto poliklinikos 2019 m. spalio 1 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas). 2019 m. spalio 1 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime taip pat nurodyta, kad nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2019 m. rugsėjo 27 d., ieškovas pripažintas darbingu. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų po 10 dienų prasidėjusį kitą ieškovo nedarbingumo laikotarpį sieti būtent su ieškovo būkle po atsakovės gydymo įstaigoje netinkamai atliktos operacijos, o ne dėl kitų ieškovui nustatytų / įtariamų sveikatos sutrikimų.

30. Taigi ieškovo nedarbingumas dėl atsakovės gydymo įstaigoje netinkamai atliktos operacijos truko nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., t. y. 43 dienas. Skaičiuojant šiuo laikotarpiu ieškovo netektas pajamas, atsižvelgiama į ieškovo pajamas nedarbingumo laikotarpiui artimiausiu laikotarpiu – 2019 m. Pagal ieškovo pateiktą 2019 m. pajamų mokesčio deklaraciją ieškovas 2019 metais gavo 17 174,20 Eur pajamų. Iš šių pajamų atskaitomas 371,45 Eur pajamų mokestis, 1 005,07 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 527,89 Eur privalomo sveikatos draudimo įmokos, iš viso 1 904,41 Eur. Gauta 15 269,79 Eur grynųjų pajamų suma dalinama iš 294 dienų, t. y. iš 365 dienų atėmus 71 nedarbingumo dieną 2019 m., ir dauginama iš 43 nedarbingumo dienų. Gauta 2 233,34 Eur suma yra ieškovo negautos pajamos per 43 nedarbingumo dienas 2019 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas nurodyta, kad ieškovui už 43 nedarbingumo dienas buvo išmokėta 583,16 Eur ligos išmoka, kuria yra mažinama 2 233,34 Eur negautų pajamų suma. Todėl dėl atsakovės gydymo įstaigoje netinkamai atliktos operacijos ieškovas neteko 1 650,18 Eur pajamų.

31. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

32. Ieškovas dėl atsakovės įstaigoje netinkamai atliktos operacijos buvo operuotas pakartotinai, nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo gydomas ligoninėje, iki 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo nedarbingas, dėl kraujo netekimo po atsakovės gydymo įstaigoje netinkamai atliktos operacijos ieškovui buvo diagnozuota anemija, ieškovas jautė silpnumą. Akivaizdu, kad dėl operacijos, pooperacinio periodo, gydymosi ligoninėje, sveikatos būklės pablogėjimo dėl anemijos, nedarbingumo ieškovas patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Šie neigiami reiškiniai truko pakankamai ilgą laikotarpį – 43 dienas. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad po nedarbingumo pabaigos liko neigiamos pasekmės ieškovo sveikatai. Ieškovo teiginiai apie po nedarbingumo pabaigos toliau patiriamą stresą, negalėjimą nedarbingumo metu tinkamai pasirūpinti mažamečiu sūnumi, su juo bendrauti, bendravimo galimybių su sūnaus motina ir kitais artimaisiais sumažėjimą yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. Todėl ieškovo patirta neturtinė žala vertinama 3 000 Eur.

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad dėl neteisėtų kaltų atsakovės veiksmų teikiant ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovas patyrė 1 650,18 Eur turtinę ir 3 000 Eur neturtinę žalą, todėl šios sumos priteisiamos iš atsakovės ieškovo naudai.

34. Iš atsakovės ieškovės naudai taip pat priteisiamos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą 4 650,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovas pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme patyrė 1 450 Eur išlaidas už advokato pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur išlaidas už advokato pagalbą, o antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 847 Eur išlaidas įrodymų rinkimui, iš viso ieškovas patyrė 3 297 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 2 795,11 Eur išlaidas už advokato pagalbą, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 191,25 Eur išlaidas už advokato pagalbą, iš viso atsakovė patyrė 3 986,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.

36. Pripažinus pagrįstomis ieškovo ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y., kad atsakovė netinkamai suteikė ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dėl ko ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, sumažinus tik prašomos priteisti žalos dydį, vertinama, kad buvo patenkinti 75 proc. ieškinio reikalavimų. Atitinkamai paskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos: ieškovo naudai iš atsakovės priteisiamos 2 472,75 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovės naudai iš ieškovo priteisiamos 996,59 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atlikus įskaitymą, ieškovo naudai iš atsakovės priteisiamos 1 476,16 Eur bylinėjimosi išlaidos.

37. Iš atsakovės valstybės naudai taip pat priteisiamos 105 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, apskaičiuotas už priteistą 4 650,18 Eur sumą) (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “SK Impeks medicinos diagnostikos centras” ieškovo J. L. naudai 1 650,18 Eur turtinei žalai atlyginti, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 4 650,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 476,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “SK Impeks medicinos diagnostikos centras” valstybės naudai 105 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Burdulienė