Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1353-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-09
Bylos Nr.
2A-1353-527/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08808-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Jolita Cirulienė (pran.)
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
E. S., V. B.
Civilinė byla Nr. 2A-1353-527/2014;teisminio proceso Nr. 2-69-3-08808-2013-0;
procesinio dokumento kategorijos:30.9.1; 121.14; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pirmininkė), Jolitos Cirulienės (pranešėja) ir Leono Jachimavičiaus, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1339-748/2014 pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams E. S. ir V. B. ir pagal atsakovų E. S. bei V. B. patikslintą priešieškinį ieškovui A. S. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu (b. l. 33–34) prašė nustatyti tokią naudojimosi butu su rūsiu Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarką: ieškovas naudojasi 17,25 kv. m kambariu 6-5; atsakovai naudojasi 7,99 kv. m kambariu 6-1; šalys bendrai naudojasi patalpomis: 4,79 kv. m koridoriumi 6-2, 5,12 kv. m virtuve 6-4, 2,34 kv. m vonios ir tualeto patalpa 6-3, bei rūsio patalpa. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas yra neįgalus, serga alergine astma, jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, jį buvo ištikęs insultas, todėl jam būtinas didesnis kambarys, o atsakovai nesutinka nustatyti naudojimosi butu tvarką tarpusavio susitarimu

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-15 sprendimu nutraukus santuoką ieškovas nuosavybės teise valdo ½ dalį ginčo buto. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė E. S. žodžiu buvo susitarę, kad jis naudosis dideliu kambariu, o atsakovė – mažuoju kambariu. Atsakovai nuosavybės teise turi po 1/4 dalį šio buto, nes iškėlus bylą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovo buvusi sutuoktinė E. S. padovanojo anūkui V. B. 1/4 dalį buto. Keletą metų jau yra nusistovėjusi tokia naudojimosi buto patalpomis tvarka: ieškovas ir E. S. naudojasi 6-5 (17,25 kv. m ploto) kambariu, o V. B. – 6-1 (7,99 kv. m ploto) kambariu. Tačiau ieškovas turi didelių sveikatos problemų, serga sunkiomis ligomis, yra invalidas, dėl ko reikalingas balkonas, erdvė, ateityje gali būti netgi reikalinga jam kito asmens pagalba slaugant, todėl jam reikia vienam gyventi didesniajame buto kambaryje su balkonu, o atsakovai turėtų naudotis mažesniuoju buto kambariu. Ieškovas sutinka savo lėšomis pagal atsakovų pateiktą projektą atitverti 6-5 kambario dalį sienele, kad būtų koridoriukas, per kurį atsakovai galėtų patekti į virtuvę 6-4, bei kompensuoti abiems atsakovams po 7 000 Lt, nebereikalaujant iš atsakovės 14 000 Lt skolos, kurią atsakovė turi jam grąžinti, nes jam tektų naudotis 4 kv. m daugiau, nei priklausanti nuosavybės dalis. Ieškovo nuomone, pertvara kainuotų 1 000–1 500 Lt. Ieškovas nesutiko su atsakovų siūlomu naudojimosi tvarkos variantu, jam paskiriant naudotis mažesniuoju kambariu, išmokant piniginę kompensaciją, nurodydamas, kad jam reikalingi ne pinigai, o erdvė.

Šalies argumentai

Atsakovai patikslintu priešieškiniu (b. l. 92–95) prašė nustatyti naudojimosi ginčo buto su rūsiu tvarką remiantis architekto G. B. 2014 m. sausio mėn. parengtu planavimo pasiūlymu Nr. 3: atsakovai savo lėšomis per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlieka buto paprastojo remonto darbus pagal šį pasiūlymą Nr. 3; po buto perplanavimo ieškovas naudojasi kambariu 6-1/7,99 kv. m, 1/2 dalimi koridoriaus 6-2/5,76 kv. m, 1/2 dalimi virtuvės 6-4/5,12 kv. m, 1/2 dalimi vonios ir tualeto patalpos 6-3/2,34 kv. m, kas sudaro 14,6 kv. m naudingojo buto ploto; po buto perplanavimo atsakovai naudojasi kambariu 6-5/16,27 kv. m, 1/2 dalimi koridoriaus 6-2/5,76 kv. m, 1/2 dalimi virtuvės 6-4/5,12 kv. m, 1/2 dalimi vonios ir tualeto patalpos 6-3/2,34 kv. m, kas sudaro 22,88 kv. m naudingojo buto ploto; butui priskirtu rūsiu bendraturčiai naudojasi bendrai; priteisti ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų 6 318,25 Lt vienkartinę kompensaciją už jam tenkančią naudotis 4,14 kv. m mažesnę nuosavybės dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodyta, kad ieškovui išreiškus norą naudotis atskiru kambariu, protinga būtų ieškovui vienam naudotis skirti mažesnįjį kambarį, o dviems atsakovams – didesnįjį kambarį, atsakovui sumokant piniginę kompensaciją už tenkančią naudotis mažesnę buto dalį. Atsakovai sutinka buto perplanavimo remonto darbus atlikti savo lėšomis. Tokiu būdu, nustačius naudojimosi tvarką, ieškovui tektų naudotis buto dalimi, kuri nepažeistų jo interesų ir užtikrintų jo teisę į tinkamą būstą bei labiausiai atitiktų bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje. Atsakovė paaiškino, kad, ieškovas, gyvendamas didesniame kambaryje, nesinaudoja balkonu; jo sveikatos būklės pablogėjimus iššaukia jo girtavimas; jam būtų patogu gyventi mažesniame kambaryje, kadangi, atsiradus reikalui naudotis vežimėliu, jis galėtų tiesiai pro buto įėjimo duris patekti priešais mažesnio kambario duris. Atsakovas paaiškino, kad augo pas senelius, šiame bute gyvena nuo vaikystės; mažajame kambaryje su močiute dviese neišsitektų gyventi, vienam tektų išeiti gyventi kitur; jis serga astma, kaip ir ieškovas, močiutė taip pat yra ligonė; ieškovas vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to kyla konfliktai; pastatai, kuriuos jis turi nuosavybės teise, yra netinkami gyventi šaltu metų laiku, nes yra be šildymo, o jų suremontavimui reikia daug lėšų, kurių jis neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai ir nustatė naudojimosi butu su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarką: atsakovams suteikė teisę savo lėšomis per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti ginčo buto paprastojo remonto darbus pagal architekto G. B. 2014 m. 01 mėn. parengtą planavimo pasiūlymą Nr. 3; po buto perplanavimo ieškovui paskyrė naudotis kambariu 6-1/7,99 kv. m, 1/2 dalimi koridoriaus 6-2/5,76 kv. m, 1/2 dalimi virtuvės 6-4/5,12 kv. m, 1/2 dalimi vonios ir tualeto patalpos 6-3/2,34 kv. m, iš viso 14,6 kv. m naudingojo buto ploto; po buto perplanavimo atsakovams paskyrė bendrai naudotis kambariu 6-5/16,27 kv. m, 1/2 dalimi koridoriaus 6-2/5,76 kv. m, 1/2 dalimi virtuvės 6-4/5,12 kv. m, 1/2 dalimi vonios ir tualeto patalpos 6-3/2,34 kv. m, iš viso 22,88 kv. m naudingojo buto ploto; butui priskirtu rūsiu šalims skyrė naudotis bendrai; priteisė ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų 6 318,25 Lt vienkartinę kompensaciją už ieškovui tenkančią naudotis 4,14 kv. m mažesnę nuosavybės dalį; priteisė iš ieškovo atsakovei 36 Lt ir atsakovui 641 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 1 048,60 Lt už šalims suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 13,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu (b. l. 132–134) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, siekdama pabloginti jo gerbūvį, bylai jau esant teisme, 2013-06-27 padovanojo 1/2 savo buto dalį jų anūkui atsakovui V. B.. Tik po to, t. y. 2013-07-01, atsakovas V. B. šiame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad šiais veiksmais atsakovai siekė savo reikalavimų patenkinimo, kad tik ieškovui nebūtų skirtas didesnis kambarys. Teismas paminėjo, kad CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių santykių subjektus, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o CK 4.75 straipsnis įpareigoja bendraturčius nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Teismas, minėdamas šias teisės normas, padarė joms prieštaraujančias išvadas. Atsakovė, padovanodama 1/2 savo buto dalį atsakovui V. B., o V. B. priimdamas dovaną siekė pabloginti tiek savo, tiek ieškovo padėtį. Nesant dovanojimo sutarties ir buto bendraturčiams esant ieškovui ir atsakovei, buto padalinimas buvo galimas po kambarį kiekvienam, o mažesniajame 7,99 kv. m kambaryje laisvai galėjo išsitekti viena moteris. Todėl teismo išvada, kad atsakovai dirbtinai nesukūrė sudėtingesnės naudojimosi tvarkos nustatymo situacijos, yra prieštaraujanti tiek faktinėms aplinkybėms, tiek teisės normoms. Maža to, teismas vertino, kad ieškovas, norėdamas didesnio kambario, piktnaudžiauja savo teisėmis. Tačiau piktnaudžiavimu teise turėtų būti laikoma tai, kad atsakovai, siekdami savo interesų patenkinimo, sudarė dovanojimo sandorį. Vadovaujantis CK 1.137 straipsnio 2 dalimi, įgyvendindami savo teises asmenys turi gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalis draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims. Teismas neatsižvelgė į šias materialinės teisės normas ir netinkamai jas taikė, kas yra pagrindas naikinti sprendimą (CPK 330 str.). Be to, teismas tą aplinkybę, kad ieškovas neteks 11 % bendro naudingo ploto (4,14 kv. m), o atsakovai gaus po 5,5 % ploto daugiau (po 2,07 kv. m), vertino atsakovų naudai. Ieškovo nuomone, tai, kad atsakovai netektų po 2,07 kv. m, varžytų jų teises mažiau, negu tai, kad ieškovas vienas netektų 4,14 kv. m. Tad akivaizdu, kad teismo nustatyta naudojimosi butu tvarka neproporcingai suvaržo ieškovo teises, kuris, būdamas neįgalus, netenka galimybės naudotis savo nuosavybe ir patenkinti būtiniausius savo poreikius. Tokia naudojimosi butu tvarka visiškai neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo bei CK 1.5 straipsnyje numatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra II grupės invalidas, serga astma ir jam gyvybiškai svarbus grynas lauko oras, balkonas bei didelė erdvė. Ieškovas turi judėjimo problemų, ligos progresuoja, todėl greitai jam reikės invalido vežimėlio ir socialinių darbuotojų paslaugų. Teismas neįvertino, kad atsakovai nėra invalidai, neturi judėjimo problemų, tuo pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Procesinės teisės normų pažeidimas ir netinkamas jų taikymas yra pagrindas naikinti sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Be to, teismo priteista kompensacijos suma taip pat yra per maža, nes atsakovams priteistas naudotis kambarys yra geresnis, ir ieškovas, jo netekdamas, patirs didelius nepatogumus. Todėl, apelianto nuomone, jei kolegija sutiktų su teismo sprendimu dalyje dėl naudojimosi butu tvarkos, dalyje dėl kompensacijos dydžio sprendimas turėtų būti pakeistas ir ieškovui priteista 9 000 Lt kompensacija už netektą gyvenamojo ploto dalį. Teismas nereikšminga laikė aplinkybę, kad atsakovas V. B. turi kitą gyvenamąjį plotą ir galėtų ten gyventi. Tai, kad tame name yra reikalingas šildymo įrengimas, nesudaro pagrindo teigti, kad tas namas nėra tinkamas gyventi. Jeigu būtų nustatyta ieškovo prašoma naudojimosi butu tvarka, atsakovams nereikėtų mokėti kompensacijos ir už tuos pinigus jie galėtų įsirengti šildymo įrenginius V. B. priklausančiame name. Šios aplinkybės teismas netyrė ir nevertino, kas laikytina pagrindu naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas spendimas, patikslintą ieškinį patenkinant.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-02-24 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 138–139). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sudarant dovanojimo sutartį buvo siekiama pabloginti apelianto padėtį. Kadangi pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad V. B. nuo mažens gyvena šeimos nario teisėmis ir naudojasi mažuoju buto kambariu, dovanojimo sutarties sudarymas ir gyvenamosios vietos deklaravimas nepakeitė objektyvios padėties, t. y. to, kad gyvenamąjį plotą turi dalintis trise: ieškovas (apeliantas), atsakovė bei abiejų anūkas V. B.. Be to, anūkui dovanojus pusę atsakovei priklausančios buto dalies, apelianto nei idealioji, nei realioji nuosavybės dalys nepakito, todėl ir jo padėtis nepablogėjo. Nelogiškas apelianto teiginys, kad jo pasiūlyta naudojimosi butu tvarka yra adekvati ir mažiau pažeidžia bendraturčių teises. Apelianto reikalavimas, kad atsakovams būtų paskirta naudotis mažesniuoju kambariu, yra neadekvatus. Apeliantas nurodo, kad atsakovai gali gyventi dviese 7,99 kv. m. kambaryje, kai pats nurodo, jog jam vienam tokio ploto kambaryje vietos nepakaktų. Apeliantas nurodo, kad pagal CK 1.137 str. 2 dalį įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Pažymėtina, jog pats apeliantas nėra prisidėjęs prie buto pagerinimo, jo remontavimo. Apeliantas yra sunkaus būdo, nevengia vartoti alkoholį; būdamas neblaivus bendro naudojimo patalpose, t. y. virtuvėje, kelia netvarką, išvarto visus daiktus; į namus kviečiasi draugus, kartu girtauja, triukšmauja, elgiasi piktybiškai. Atsakovė ir jos anūkas V. B. siūlė savo lėšomis atlikti paprastojo remonto darbus pagal architekto G. B. parengtą planavimo pasiūlymą, taip pat nurodė, kad gali sumokėti apeliantui kompensaciją už jam tenkančią naudotis 4,14 kv. m mažesnę nuosavybės dalį. Siūlydami tokį kilusio ginčo sprendimo būdą, atsakovai ieškojo alternatyvos išspręsti susidariusią situaciją kiek galima abiems ginčo šalims palankesniu būdu ir kiek galima mažiau pažeidžiant bendraturčių teises. Atsakovai vadovavosi naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), efektyvumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijais, todėl apelianto argumentai apie jo padėties pabloginimą neturi pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje Nr. AC-32-1 nurodyta, jog nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Atsižvelgiant į tai atsakovai ir pateikė buto perplanavimo projektą, po kurio įgyvendinimo naudojimosi butu tvarka keltų kuo mažiau konfliktų ir būtų daug patogesnė. Taip pat svarbus ir asmenų privatumo apsaugos aspektas, todėl būtina parinkti tokią naudojimosi tvarką, kuri geriausiai garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007). Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog teismo priteista kompensacija yra per maža. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nenurodė, kad atsakovų siūloma kompensacija yra per maža ar nepakankama, jos neginčijo (tai pažymėta ir 2014-02-24 Kauno apylinkės teismo sprendime). Be to, kompensacija buvo apskaičiuota pagal VĮ Registrų centro pateiktą buto vidutinę rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo keisti adekvačios ir objektyviais įrodymais pagrįstos kompensacijos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. B. (b. l. 142–147) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-02-24 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas savo sprendime nereikšminga laiko aplinkybę, kad atsakovas V. B. turi kitą gyvenamąjį plotą ir galėtų ten gyventi. Tai, kad tame name yra reikalingas šildymo įrengimas, nesudaro pagrindo teigti, kad tas namas nėra tinkamas gyventi. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jeigu būtų nustatyta jo prašoma naudojimosi butu tvarka, atsakovams nereikėtų mokėti kompensacijos ir už tuos pinigus jie galėtų įsirengti šildymo įrenginius V. B. priklausančiame name. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad šios aplinkybės teismas netyrė ir nevertino, kas laikytina pagrindu naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą. Atsakovas su šiais argumentais visiškai nesutinka.

Atsakovams ir ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). E. S. priklauso 1/4 dalis buto, V. B. – l/4 dalis buto, ieškovui A. S. priklauso 1/2 dalis buto. Tokia padėtis susiklostė, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14753-375/2011 nutraukiant A. S. ir E. S. santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams padalintas po 1/2 dalį, nenustatant naudojimosi tvarkos. Ginčo buto nuosavybės dalys pasikeitė dėl 2013-06-27 sudarytos dovanojimo sutarties, kurios pagrindu nuosavybės teisę į l/4 buto dalį įgijo atsakovas V. B., atitinkamai dėl buto dalies perleidimo sumažėjo atsakovės E. S. nuosavybės teisės dalis iki 1/4. Ginčo butas yra dviejų kambarių 37,49 kv. m. bendro ploto. Šalys nesutaria dėl naudojimosi tvarkos, todėl ginčas sprendžiamas teisme. Ginčo bute gyvena ieškovas ir atsakovai. Šiuo metu kambariu 6-5/17,25 kv. m naudojasi ieškovas ir atsakovė bendrai. V. B. naudojasi kambariu 6-1/7,99 kv. m. Kadangi ieškovas pageidauja naudotis atskiru kambariu, todėl būtų tikslinga jam vienam paskirti naudotis mažesniuoju kambariu - 6-1/7,99 kv. m, o dviem atsakovams paskirti naudotis didesnį kambarį 6-5/17,25 kv. m. Naudojimosi tvarka turi atitikti kiekvieno iš bendraturčių dalį, turimą bendrojoje nuosavybėje (CK 4.81 str. 1 d.). Naudojimosi tvarka (realios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Taigi 1/2 dalis buto sudaro 18,74 kv. m naudingojo buto ploto.

Vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, bendraturčiai turi teisę nustatyti naudojimosi tvarką tik atskiromis izoliuotomis patalpomis. Kadangi šiuo metu kambarys 6-5/17,25 kv. m yra neizoliuotas (per jį patenkama į virtuvę 6-4/5,12 kv. m), todėl, norint nustatyti naudojimosi butu tvarką tarp bendraturčių, reikalinga atlikti buto pertvarkymus. IĮ G. B. įmonė parengė buto planavimo pasiūlymą Nr. 3, pagal kurį turėtų būti atlikti griovimo ir naujos pertvaros įrengimo darbai, siekiant kambarį 6-5/17,25 kv. m izoliuoti nuo bendro naudojimo patalpų. Įgyvendinus pasiūlymo projektą, bendras buto plotas sumažėtų nuo 37,49 kv. m iki 37,48 kv. m, kambarys 6-5 sumažėtų nuo 17,25 kv. m iki 16,27 kv. m, o koridorius 6-2 padidėtų nuo 4,79 kv. m iki 5,76 kv. m. Taigi, atsakovai prašė teismo šiuo atsakovų pateiktu projektu naudotis nustatant buto naudojimosi tvarką. Ginčo butą sudaro du kambariai: izoliuotas kambarys 6-1/7,99 kv. m ploto ir neizoliuotas, tačiau turintis išėjimą į balkoną kambarys 6-5/17,25 kv. m ploto, kurio plotas po pertvarkymo jį izoliuojant sumažėtų iki 16,27 kv. m.

Teismas pagrįstai nustatė, kad bendras buto plotas yra 37,49 kv. m. (gyvenamasis plotas 25,24 kv. m), todėl laikytina, kad nuosavybės dalis atitinkančios bendro ploto dalys būtų: 18,75 kv. m, 9,37 kv. m, 9,37 kv. m (proporcingai gyvenamojo ploto dalys: 12,62 kv. m, 6,31 kv. m, 6,31 kv. m). Ieškovui priklausančią idealiąją nuosavybės dalį atitinkanti realioji buto dalis turėtų būti 18,75 kv. m ploto, iš kurių gyvenamasis plotas turėtų būti 12,62 kv. m. Akivaizdu, kad ieškovo nuosavybės dalį atitinkančios pagal gyvenamąjį plotą izoliuotos patalpos bute nėra ir po pertvarkymo pagal pateiktą planavimo pasiūlymą tokia patalpa neatsirastų.

Be to, visi bendraturčiai pageidauja naudotis būtent didesniuoju kambariu, kadangi ši patalpa yra vertingesnė, geriau įrengta, nes turi išėjimą į balkoną, patogesnė, nes yra didesnio ploto. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo reikalavimas paskirti dviem atsakovams naudotis mažesniuoju kambariu (6-1/7,99 kv. m ploto), o jam paskirti naudotis didesniuoju kambariu (po pertvarkymo 6-5/16,27 kv. m ploto), viršijantį pagal gyvenamąjį plotą jam priklausančią idealiąją nuosavybės dalį 3,65 kv. m, yra neatitinkantis teisėtumo principo, adekvatumo dalims kriterijaus, racionalumo ir efektyvumo kriterijaus. Teismas pagrįstai įvertino, kad palikus ieškovui naudotis didesniuoju kambariu, o atsakovei paskyrus naudotis kartu su anūku mažesnįjį kambarį, dėl pernelyg mažo ploto naudojimasis mažesniuoju kambariu dviem suaugusiems asmenims būtų negalimas, atsakovas V. B. ar jo močiutė turėtų išeiti gyventi kitur, taigi, būtų pažeista jų teisė naudotis būstu bei jiems priklausančia nuosavybe. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovas, neatsižvelgdamas į bendrasavininkų teises ir neigdamas atsakovų interesus, siekia tik savo interesų patenkinimo, kas yra laikytina piktnaudžiavimu teise. Teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo principus, kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, jų pageidavimus dėl naudojimosi butu tvarkos bei nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi butu tvarka yra racionalesnė, labiau atitinka asmeninius bendraturčių poreikius, jų sveikatos būklę bei kitus aukščiau paminėtus principus. Teismas pagrįstai, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė, kad didesnis kambarys skirtinas naudotis abiems atsakovams kartu, nes jie pageidauja dviese naudotis vienu kambariu, tarp jų nėra nesutarimo dėl naudojimo tvarkos, o tuo tarpu ieškovui skirtinas naudotis mažesnis kambarys, visiems bendrasavininkiams kartu paliekant naudotis kitas buto patalpas ir rūsį pagal jų turimas idealiąsias nuosavybės dalis. Teismas pagrįstai nusprendė, kad tokiu būdu nustačius naudojimosi tvarką ieškovui tenka naudotis 14,60 kv. m bendro ploto, o atsakovams kartu tenka 22,88 kv. m bendro ploto (kiekvienam atsakovui po 11,44 kv. m). Teismas pagrįstai įvertino, kad naudojimosi tvarkos nustatymas nežymiai nukrypstant nuo priklausančių idealiųjų dalių (ieškovui paskiriama 11 proc. mažiau ploto, kiekvienam atsakovui daugiau po 5,5 proc. ploto) šiuo konkrečiu atveju yra objektyviai pateisinamas, nepažeidžiantis šalių teisių bei interesų pusiausvyros, nes jis sąlygotas nebuvimu galimybės idealiai paskirstyti šalims naudotinas patalpas proporcingai turimai nuosavybės teise daliai. Teismas pagrįstai nusprendė, kad kiekvieno iš bendrasavininkių nuosavybės idealioji dalis yra pakankamo dydžio, kad ja galima būtų naudotis gyvenimo bute tikslu ir kuri negali būti eliminuota išmokant vien tik piniginę kompensaciją. Ieškovas, prašydamas jam skirti didesnę dalį buto naudotis negu jam priklausanti idealioji dalis, ir palikdamas mažesnę dalį atsakovams, jis realiai nesiūlo jiems piniginės kompensacijos. Teismas pagrįstai įvertino, kad skolos atleidimas kaip kompensacija už buto dalį, nėra vertinamas, nes teismui nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas yra atsakovų kreditorius. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė išimtinai į visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus kriterijus naudojimosi tvarkos nustatymo ginčuose, todėl teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, atitinkantis suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atitinkantis šalių geriausius interesus šioje situacijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Pritariant pirmosios instancijos teismo sprendimo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, pažymėtina, jog, nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką teismų praktikoje vadovaujamasi tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais kriterijais ir/ar principais:

1. Teisėtumo kriterijus – naudojimosi bendru daiktu tvarka turi būti suderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir jos įgyvendinimas neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių.

2. Adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus – naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir/ar kiek įmanoma labiau jas atitikti (LAT 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

3. Socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus – naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, išlaikyti visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, garantuoti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

4. Naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus - nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais ir pan. (LAT 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

5. Faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus – turi būti atsižvelgiama į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, kad būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (LAT 2003-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003, 2007-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė išimtinai į visus šiuos kriterijus, todėl, kolegijos nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, atitinkantis suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose bei šioje situacijoje geriausiai atitinkantis šalių interesus.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovė, bylos nagrinėjimo metu sudarydama dovanojimo sutartį, tokiu būdu siekė pabloginti apelianto padėtį. Kadangi pats ieškovas (apeliantas) bylos nagrinėjimo metu nurodė ir pripažino, kad anūkas V. B. nuo mažens gyvena šeimos nario teisėmis ir naudojasi mažuoju buto kambariu, tačiau jokio pageidavimo gyventi su anūku viename kambaryje neišreiškė, kai tuo tarpu atsakovė sutiko su anūku dalintis vienu kambariu, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo dovanojimo sutarties sudarymo ir gyvenamosios vietos deklaravimo vertinti kaip sąmoningo apelianto padėties pabloginimo. Atsakovei pusę jai priklausančios buto dalies dovanojus abiejų šalių anūkui, apelianto nei idealioji, nei realioji nuosavybės dalys nepakito, todėl ir jo padėtis negalėjo pablogėti. Buto dalies dovanojimas anūkui, gyvenamosios vietos deklaravimas bute atspindi tikrąsias naudojimosi butu aplinkybes ir tikruosius faktinius šalių santykius, todėl jie yra reikšmingi ir vertintini sprendžiant buto naudojimosi tvarkos klausimus.

Kolegijos nuomone, visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad jo pasiūlyta naudojimosi butu tvarka yra adekvati ir mažiau pažeidžia bendraturčių teises. Apelianto reikalavimas, kad būtent atsakovams būtų paskirta naudotis mažesniuoju kambariu, yra neadekvatus. Apeliantas nurodo, kad atsakovai gali gyventi dviese 7,99 kv. m kambaryje, nors pats teigia, jog jam vienam tokio ploto kambaryje vietos nepakaktų. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad ieškovo reikalavimas paskirti dviem atsakovams naudotis mažesniuoju kambariu (6-1/7,99 kv. m ploto), o jam paskirti naudotis didesniuoju kambariu (šiuo metu 6-5/17,25, o po pertvarkymo 6-5/16,27 kv. m ploto), yra neatitinkantis teisėtumo principo, adekvatumo dalims kriterijaus, racionalumo ir efektyvumo kriterijaus. Teismas pagrįstai įvertino, kad palikus ieškovui naudotis didesniuoju kambariu, o atsakovei paskyrus naudotis kartu su anūku mažesnįjį kambarį, dėl pernelyg mažo ploto naudojimasis mažesniuoju kambariu dviem suaugusiems asmenims būtų negalimas, atsakovas V. B. ar jo močiutė turėtų išeiti gyventi kitur, tuo pažeidžiant jų teisę naudotis būstu bei jiems priklausančia nuosavybe. Apelianto argumentas, kad atsakovas V. B. turi kitą gyvenamąjį plotą ir galėtų ten gyventi, įsirengęs šildymą už pinigus, kuriuos pagal teismo sprendimą privalo sumokėti kaip kompensaciją ieškovui, vertintinas kaip negalintis įtakoti priimto teismo sprendimo teisingumo, nes pritarimas tokiam argumentui prilygtų LR Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimui.

Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas, neatsižvelgdamas į bendrasavininkų teises ir neigdamas atsakovų interesus, siekia tik savo interesų patenkinimo, kas yra laikytina piktnaudžiavimu teise. Pažymėtina tai, jog ieškovas, nors bylos nagrinėjimo metu ir sutiko savo lėšomis pagal atsakovų pateiktą projektą atitverti 6-5 kambario dalį sienele, kad būtų koridoriukas, per kurį atsakovai galėtų patekti į virtuvę 6-4, tačiau tiek 2013-07-17 patikslintu ieškiniu, kurio daugiau nebetikslino, tiek apeliaciniu skundu prašo priteisti jam naudotis kambarį 6-5/17,25 kv. m ploto. Kolegija konstatuoja, jog byloje pareikšto 2013-07-17 patikslinto ieškinio (o tuo pačiu ir apeliacinio skundo) patenkinimas nėra įmanomas ir dėl tos priežasties, kadangi, ieškovui paskyrus naudotis kambarį 6-5/17,25 kv. m (o ne 6-5/16,27 kv. m) ploto, būtų neįmanoma atsakovams patekti į virtuvę 6-4, į kurią pagal dabartinę situaciją patenkama iš kambario 6-5.

Teismas pagristai, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo principus, kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, jų pageidavimus dėl naudojimosi butu tvarkos bei nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi butu tvarka yra racionalesnė, labiau atitinka asmeninius bendraturčių poreikius, jų sveikatos būklę bei kitus aukščiau paminėtus principus. Teismas pagrįstai, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė, kad didesnis kambarys skirtinas naudotis abiems atsakovams kartu, nes jie pageidauja dviese naudotis vienu kambariu, tarp jų nėra nesutarimo dėl naudojimo tvarkos, o tuo tarpu ieškovui skirtinas naudotis mažesnis kambarys, visiems bendrasavininkiams kartu paliekant naudotis kitas buto patalpas ir rūsį pagal jų turimas idealiąsias nuosavybės dalis. Teismas pagrįstai nusprendė, kad tokiu būdu nustačius naudojimosi tvarką ieškovui tenka naudotis 14,6 kv. m bendro ploto, o atsakovams kartu tenka 22,88 kv. m bendro ploto (kiekvienam atsakovui po 11,44 kv. m). Teismas pagrįstai įvertino, kad naudojimosi tvarkos nustatymas nežymiai nukrypstant nuo priklausančių idealiųjų dalių šiuo konkrečiu atveju yra objektyviai pateisinamas, nepažeidžiantis šalių teisių bei interesų pusiausvyros, nes jis sąlygotas nebuvimu galimybės idealiai paskirstyti šalims naudotinas patalpas proporcingai turimai nuosavybės teise daliai. Teismas pagrįstai nusprendė, kad kiekvieno iš bendrasavininkių nuosavybės idealioji dalis yra pakankamo dydžio, kad ja galima būtų naudotis gyvenimo bute tikslu ir kuri negali būti eliminuota išmokant vien tik piniginę kompensaciją. Ieškovas, prašydamas jam skirti naudotis didesnę dalį buto, negu jam priklausanti idealioji dalis, ir palikdamas mažesnę dalį atsakovams, realiai net nesiūlė jiems piniginės kompensacijos. Teismas, nesant į bylą pateiktų įrodymų, kad ieškovas yra atsakovų kreditorius, pagrįstai nevertino ieškovo siūlymo atleisti atsakovę nuo skolos kaip kompensacijos už buto dalį. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo priteista kompensacijos suma yra per maža dėl ieškovo didelių nepatogumų, kuriuos jis patirs netekdamas atsakovams priteisto naudotis geresnio kambario ir kad dėl to, apelianto nuomone, kolegijai sutikus su teismo sprendimu dėl naudojimosi butu tvarkos, ieškovui turėtų būti priteista 9 000 Lt kompensacija už netektą gyvenamojo ploto dalį. Visų pirma, pritariant apylinkės teismo argumentams, pažymėtina, jog ieškovas, atsikirsdamas į atsakovų priešieškinio reikalavimą priteisti ieškovui būtent 6 318,25 Lt sumą, nenurodė, kad tokio dydžio kompensacija būtų jam nepakankama, jos dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad ši kompensacijos suma už ieškovui tenkančią mažesnę 4,14 kv. m realiąją nuosavybės dalį yra paskaičiuota pagal VĮ Registrų centro nustatytą ginčo buto vidutinę rinkos vertę 57 200 Lt 2013-06-26 duomenimis (b. l. 26) (57 200 / 37,48 x 4,14 = 6 318,25) taip pat įvertinus tai, kad būtent atsakovai prisiima pareigą savo lėšomis atlikti buto perplanavimą per du mėnesius pagal planavimo pasiūlymą Nr. 3, rekonstrukcijos darbai kainuotų 2 249,04 Lt (b. l. 101), sprendžia, jog tokio dydžio piniginė kompensacija teisingai kompensuoja ieškovo netekimą naudotis jam priklausančia buto nuosavybės geresne ir didesne dalimi. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog pagal viešai skelbiamas vidutines rinkos vertes, ginčo buto vidutinė rinkos vertė nuo 2014-01-01 yra net mažesnė (50 200 Lt), todėl, kompensaciją paskaičiavus pagal naujesnę vidutinę ginčo buto rinkos vertę, ji būtų dar mažesnė ir sudarytų tik 5 545 Lt (50 200 / 37,48 x 4,14). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo keisti adekvačios ir objektyviais įrodymais pagrįstos kompensacijos.

Kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, kad sprendime liko neįvertinta tai, kad jis yra II grupės invalidas, serga astma ir jam gyvybiškai svarbus lauko oras bei didelė erdvė, todėl balkonas jam yra ypatingai reikalingas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, jame įvertinti tiek ieškovo (b. l. 14, 15, 16, 52, 53, 73), tiek ir atsakovų (b. l. 44, 54) negalavimai. Vien tik tai, kad ieškovui paskirtoje naudotis patalpoje nėra balkono, kuris, beje, gyvybiškai reikalingas ir tik keleriais metais jaunesnei atsakovei, turinčiai eilę įvairiausių susirgimų (tarp jų ir stuburo tarpslankstelinių diskų išvaržą), nėra pagrindas naikinti teismo sprendimo ir naudojimosi tvarką nustatyti pagal patikslinto ieškinio reikalavimus. Pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį (b. l. 24–25), atsakovė siūlė ieškovui parduoti šį butą, sutiko sumokėti už jam priklausančią dalį 28 600 Lt, kas būtų sudarę galimybes ieškovui įsigyti atskirą butą arba su balkonu, arba pirmame aukšte, tačiau ieškovo toks pasiūlymas netenkino.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 96 str., 98 str., 99 str. ). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nėra atlyginamos. Kadangi ieškovas nuo 50 proc. žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą atleistas, iš ieškovo priteistina valstybei už atsakovei bei jam pačiam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 50 proc. valstybės patirtų išlaidų, kas sudaro 250 Lt (150 + 100).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstas apeliacinis skundas atmestinas, o teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 250 Lt už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, suteiktą A. S., V. B. ir E. S. (ši suma įmokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Teisėjai: Dalė BurdulienėJolita CirulienėLeonas Jachimavičius