Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso, tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl asmeninio testamento patvirtinimo praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja ir mirusysis visuomet palaikė artimus ir glaudžius santykius, Pareiškėja su V. R. bendravo, ilgainiui ėmė juo rūpintis – padėdavo jam kasdienybėje, buityje, medicinos srityje taip pat ne kartą padėjo tvarkyti ir kitus reikalus įvairiose institucijose. Pavyzdžiui, kartu vykdavo pas medikus, į polikliniką, į ligoninę, į savivaldybę, pas notarus ir pan. Mirus V. R. broliui, gyvenusiam V., Pareiškėja su dėde vyko paveldėjimo reikalų tvarkymui į V. – kartu kreipėsi į notarą, vėliau padėjo organizuoti paveldėto turto pardavimo procesą ir pan. Mirusysis buvo išdavęs dukterėčiai įgaliojimą, kad ši padėtų tvarkyti tam tikrus turtinius klausimus.

V. R. niekuomet nebuvo sudaręs santuokos, neturėjo vaikų, buvo tremtinys, turėjo inžinieriaus išsilavinimą, buvo blaivaus ir aštraus proto, iki pat mirties skaitė, rašė, domėjosi pasauliu. Tad su pareiškėja, kuri yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), juos siejo daug bendra – inteligentiškas požiūris ir pagarba pedagogikai, mokslui, bendra skaudi tremties praeitis, palietusi visą šeimą.

Pareiškėja iki paskutinės dienos rūpinosi ir dėdės sveikata, kartu vyko su juo pas medikus, slaugė ligoninėje, juo rūpinosi. Pareiškėjai buvo išduoti visi su mirusiuoju susiję dokumentai, kuri organizavo dėdės laidotuves, už viską mokėjo ir pan. Pažymėtina, kad artimesnių nei pareiškėja giminių ar draugų mirusysis V. R. neturėjo ir neturi.

Pareiškėjai dėdė V. R. buvo minėjęs, kad jis yra sudaręs testamentą, kuriuo visas turtas paliktas jai, dukterėčiai. Tačiau esant geriems santykiams, pagrįstiems artimu giminystės ryšiu, pareiškėja niekuomet neklausinėjo apie testamentą, jo turinį, juolab sudarymo aplinkybes.

Taigi (duomenys neskelbtini) mirus V. R., Pareiškėja jį palaidojo, rūpinosi absoliučiai viskuo – nuo mirusiojo paėmimo iš ligoninės, iki visų laidotuvių organizavimo bei, žinoma, apmokėjimo už visas paslaugas. Pareiškėja tą darė, kadangi, kaip minėta, su dėde bendravo artimai, padėjo jam visuomet – buityje, kasdienybėje, santykiuose su visuomeninėmis ir kitomis įstaigomis bei institucijomis.

Tad praėjus kuriam laikui po dėdės V. R. mirties, Pareiškėja kreipėsi į paskutinės jo gyvenamosios vietos notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Paaiškėjo, kad dėdė nebuvo sudaręs oficialaus ir notaro patvirtinto testamento, taip pat nebuvo perdavęs notarui saugoti ir asmeninio testamento.

Nepaisant to, Pareiškėja nuo pat dėdės mirties ir toliau rūpinosi jo turtu – mokėjo už komunalines ir kitas turto administravimo paslaugas. Pareiškėjai žinoma, kad po dėdės V. R. mirties yra likęs nekilnojamasis turtas (duomenis apie nekilnojamąjį turtą teikiami teismui), taip pat sąskaitoje esančios lėšos (konkrečių sumų Pareiškėja nežino ir negali tokios informacijos pateikti teismui, kadangi jai nėra išduotas liudijimas, liudijantis aplinkybę, kad ji yra mirusiojo įpėdinė).

Ilgainiui Pareiškėja, žinodama, kad jai dėdė buvo minėjęs, kad yra sudarytas testamentas, kuriuo turtas paliktas jai, nusprendė sutvarkyti dėdės namus ir paieškoti asmeninio testamento.

Tvarkydama asmeninius dėdės A. R. daiktus, tarp dėdės turėtų dokumentų Pareiškėja rado ir asmeninį dėdės ranka surašytą testamentą, pagal kurį V. R. visą savo turtą paliko būtent pareiškėjai. Dėl tos priežasties pareiškėja kreipiasi į teismą, prašydama patvirtinti asmeninį A. R. testamentą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti, Pareiškėja kartu prašo ir atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Antra vertus, pareiškėjos elgesys, kuomet ji kreipėsi (duomenys neskelbtini) mėnesį į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo (nebuvo praleistas 3 mėn. terminas), be to, rūpinosi mirusiojo turtu, jį tvarkė, prižiūrėjo ir prižiūri, mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas, laikytinas nukreiptu į palikimo priėmimą faktinio valdymo būdu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo reikalavimus pareiškime ir paaiškinimuose raštu išdėstytais motyvais bei argumentais, nurodė, kad sutinka jog pagal civilinio kodekso nuostatas ji nėra įpėdinė pagal įstatymą ir paveldėti nori pagal V. R. (toliau palikėjo) asmeninį testamentą. Teigia jog palikėjo tėvai turėjo du vaikus, tai yra palikėją V. R. ir J. R. gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini). J. R. nei vaikų, nei brolių ir seserų, išskyrus palikėją neturėjo, jo (J. R.) turtą paveldėjo palikėjas (V. R.. Palikėjo tėvas buvo sudaręs kitą santuoką, tačiau vaikų nesusilaukė ir jo antra sutuoktinė taip pat neturėjo vaikų.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau VĮ) Turto bankas pateiktu atsiliepimu neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, nurodo jog nėra gauta pranešimo apie galimą turto (palikimo) perėjimą valstybei.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė atsiliepimu bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, atstovo dalyvavimas nepripažintas privalomu, pranešta tinkamai ir byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 443 str. 5 d.).

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Dėl asmeninio testamento patvirtinimo

Pareiškėja pateikė į bylą ranka rašytą ir pasirašytą testamentą, kuriame yra nurodyta jog jis surašytas (duomenys neskelbtini) ir kuriame nurodoma jog „V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas <..> šiuo testamentu savo mirties atveju darau tokį patvarkymą: visą savo turtą, kuris man mirties dieną priklausys, kurs jis bebus ir iš ko besusidės, aš palieku Z. R. , asmens kodas <..>, pusbrolio A. dukrai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini)“.

V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pateiktas V. R. pasas patvirtina, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini), o parašas jame ir kiti pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent įgaliojimas, pirkimo-pardavimo sutartis ir kiti leidžia daryti išvadą, kad testamentą surašė ir pasirašė V. R..

Aplinkybę jog pareiškėją ir palikėją siejo santykiai grįsti pasitikėjimu, partvirtina ir tai, kad jis buvo išdavęs įgaliojimą pareiškėjai parduoti jam priklausantį turtą, paveldėtą po brolio mirties ir atlikti kitus veiksmus (notarinio registro Nr. 2-5516).

Pareiškėja siekdama priimti palikimą po palikėjo mirties kreipėsi į notarą, kuris atsisakė priimti pareiškimą nurodant jog pareiškėja nėra palikėjo įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau CK) 5.11 str., 2021-08-30 notarės Z. R. nutarimas, Kauno miesto 22 notaro biuras).

Pareiškėja pateikė įrodymus, kad ji yra asmeniniame testamente (toliau testamente) minimas asmuo, o būtent pateikė įrodymus, kad jos tėvas yra A. J. R., gimęs (duomenys neskelbtini) ir jis yra K. R. ir A. R. (R.) sūnus. A. J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina yra R. J. J.. V. R. yra pareiškėjos senelės A. R. (R.) brolio A. R. sūnus, tai matyti iš palikėjo gimimo liudijimo, taigi pareiškėjos tėvas A. J. R. yra V. R. pusbrolis.

Mirties dieną palikėjas turėjo turto, tai patvirtina VĮ Registrų centras išrašas, kad jam priklausė butas (duomenys neskelbtini) bei kitas turtas.

Byloje esantis išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad asmenų priėmusių palikimą po V. R. mirties nėra ir paveldėjimo teisės liudijimų išduotų nėra.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009).

Byloje nekilo ginčo ir nėra duomenų apie tai jog testamentas surašytas ne paties V. R. ranka ar, kad testamentas ne jo pasirašytas, pateikti byloje duomenys leidžia daryti išvadą, kad testamentą surašė ir pasirašė palikėjas V. R., jo valia testamente išreikšta aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai, asmuo kam paliekamas turtas taip pat įvardintas aiškiai, nurodant vardą pavardę, asmens kodą, giminystės ryšį. Ta aplinkybė jog pareiškėja nėra palikėjo įstatyminė įpėdinė vertinant pagal CK 5.11 str. išvardintas asmenų eiles, kurie tampa įpėdiniais pagal įstatymą, nereiškia, kad palikėjas negalėjo jai palikti turto testamentu, kadangi CK reglamentuoja galimybę paveldėti tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą (CK 5.2 str. 1 d.)

Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą sprendžia, kad pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje numatytus reikalavimus, kadangi testamento tekste yra aiškiai ir vienareikšmiškai suformuluota ir išreikšta testatoriaus (palikėjo) valia, tai yra, kad visą savo turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, jis palieka Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pusbrolio A. dukrai, tai yra pareiškėjai byloje. Testamente aiškiai nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas. Iš testamento turinio aišku, kad testatorius siekia šiuo dokumentu (testamentu) skurti paveldėjimo teisinius santykius, o būtent siekia to, kad po jo mirties jo turtas atitektų, tai yra jį paveldėtų pareiškėja . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad: testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004).

Pateiktas tvirtinti testamentas surašytas (duomenys neskelbtini) sąsiuvinio lape ir galima vertinti jog dokumentas tai yra testamentas sudarytas tuo metu pagal lapo kuriame surašytas testamentas būklę. Testamentas testatoriaus pasirašytas.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (CK 5. 27 str.).

Asmeninis testamentas, surašytas testatoriaus ranka, atitinka oficialųjį testamentą tik tuo atveju jeigu jis buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 str.). Byloje esantis Testamentų registro išrašas leidžia daryti išvadą, kad V. R. sudarytas testamentas įstatymo nustatyta tvarka saugoti nebuvo perduotas, todėl nėra pagrindo jo laikyti oficialiuoju testamentu ir, kad pagal jį būtų galima paveldėti, tai yra atsirastų paveldėjimo teisiniai santykiai yra reikalinga V. R. asmeninį testamentą patvirtinti, kadangi CK 5.31 str. 4 d. reglamentuoja, kad neperduoti saugoti įstatymo nustatyta tvarka asmeniniai testamentai, galioja tik tuomet kai juos patvirtina teismas.

V. R. asmeninis testamentas atitinka sandoriams, taip pat ir vienašaliams, keliamus reikalavimus, sandoriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), palikėjo testamentu siekiama jog jo turtą po mirties paveldėtų pareiškėja, taigi testatoriaus ranka surašytas ir pasirašytas dokumentas yra tikslingas valinis aktas, jis neperduotas saugoti nustatyta tvarka ir pateiktas teismui asmeninis testamentas tvirtinamas. (CK 5.30 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl termino palikimui priimti pagal asmeninį testamentą atnaujinimo

Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui pagal V. R. asmeninį testamentą priimti, nes terminą praleido dėl svarbių priežasčių, tai yra ji laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė vertino, kad ji nėra palikėjo įpėdinė pagal įstatymą ir jos pareiškimo nepriėmė. Jai reikėjo atlikti eilę veiksmų, tai yra surinkti reikalingus dokumentus, kreiptis į teismą, todėl praleido terminą ir prašo jį atnaujinti.

Suinteresuotas asmuo neprieštarauja termino atnaujinimui.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja trijų mėnesių laikotarpiu kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą po V. R. mirties. Notarė 2021-08-30 atsisakė atlikti notarinį veiksmą, tai yra priimti pareiškėjo pareiškimą nustačius jog pareiškėja nepatenka nei į vieną įpėdinių eilę pagal įstatymą (CK 5.11 str.1 d.).

Pareiškėja rinko reikalingus dokumentus, kad galėtų kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir praleido įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti, teigdama jog jį praleido dėl svarbių priežasčių.

Dėl šio reikalavimo teismas pasisako, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį, tai yra atsiranda tokios pačios pasekmės kaip ir pagal oficialųjį testamentą (CK 5.30 str. 4 d., 5.28 str. ). Teismas šia nutartimi patvirtina V. R. asmeninį testamentą ir pareiškėja tampa įpėdine pagal testamentą. Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), tai yra V. R. mirties dieną. Pareiškėja jau (duomenys neskelbtini) tai yra įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu bandė realizuoti paveldėjimo teisę ir priimti palikimą po V. R. mirties, tai yra pareiškėja buvo aktyvi ir siekė paveldėti palikėjo turtą

Įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti (CK 5.50 str. 3d.) Palikimas gali būti priimtas pradedant turtą faktiškai valdyti, paduodant pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą arba kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą (CPK 5.50 str. 2 d.) Asmuo laikomas priėmusiu palikimą kai atlieka bent vieną šių veiksmų įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu (CK 5.50 1 d.).

Civilinio kodekso nuostatos taip pat nustato galimybę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti (toliau termino) atnaujinimo (CK 5.57 str. ).

Terminas gali būti atnaujintas tik teismui nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tokiu būdu asmens, pateikusio pareiškimą, pareiga yra įrodyti, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, tai yra įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių priimti palikimą po palikėjo mirties.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) yra svarbu nustatyti ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias jis nurodo svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, vertinti ar jos yra tikrai svarbios pateisinant termino praleidimą ir išsiaiškinti palikimą priėmusių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (atnaujinimo) Teismas turi ne tik vertinti objektyvias aplinkybes dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai kiek jis praleistas, bet ir kitas priežastis dėl kurių asmuo laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Priežasčių svarbumas siejamas ir su paties pareiškėjo elgesiu, tai yra būtina nustatyti ar pareiškėjas elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas bei sąžiningas asmuo ar priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-182-421/2016).

CK 5.50 str. 3 d. nustatyto termino paskirtis yra užtikrinti apibrėžtumą ir stabilumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, skatinant asmenis kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, tai yra apsispręsti priima palikimą asmuo ar ne.

Teismas dėl bylos aplinkybių pasisako, kad per visą laikotarpį įpėdinių pagal įstatymą išvardintų CK 5. 11 str. 1 d., priėmusių palikimą vienu įstatyme nustatytu būdu, neatsirado. Suinteresuotas asmuo (Valstybė) sutinka su pareiškimu, neginčija pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pareiškėja likusiu po V. R. mirties turtu rūpinasi ir faktiškai jį valdo.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, terminą praleido dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, o būtent dėl svarbių ir objektyvių priežasčių ir šis terminas atnaujinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais , 582 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti (duomenys neskelbtini) V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sudarytą ir pasirašytą asmeninį testamentą, kuriuo jis visą turtą palieka Z. R. (K), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atnaujinti pareiškėjai Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą praleistą dėl svarbių priežasčių priimti palikimui po V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal teismo patvirtintą asmeninį testamentą (duomenys neskelbtini).

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti suinteresuotam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.