Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 3 punktą, 4 punktą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutraukta, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas 79,09 Eur; 2) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 14 mėn. be intensyvios priežiūros, įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, uždrausta bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį, kitas psichiką veikiančias medžiagas; vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 1 d. nustojo galioti; 3) 2021 m. spalio 20 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 10 mėn. be intensyvios priežiūros, įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu toliau dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje arba mokytis, uždrausta laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį, kitas psichiką veikiančias medžiagas, bauda (36 MGL) 1800 Eur (sumokėti iki 2022 m. sausio 9 d.), baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 m., turto konfiskavimas, 2022 m. rugpjūčio 31 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje padarymu, bei

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. neteisėtai, neturėdamas neterminuoto leidimo, įgijo ir disponavo nešaunamuoju ginklu, tai yra ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo pramoniniu būdu pagamintą šautuvą Nr. 2319229956212179L - C kategorijos, graižtvinį, tinkamą šaudyti, pneumatinį „Kandar B3-3“ modelio nešaunamąjį ginklą, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems nešaunamiesiems ginklams, jį gabeno bei neteisėtai laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. rugsėjo 26 d. 16.40 val., kuomet kratos metu pneumatinį „Kandar B3-3“ modelio nešaunamąjį ginklą surado ir išėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato policijos pareigūnai.

D. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltę dėl nešaunamojo ginklo prisipažino visiškai ir parodė, kad jam priklausantį pneumatinį šaunamąjį ginklą „Kandar B 3-3“, kurį laikė savo motinos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nusipirko maždaug prieš 4 metus. Labai panašų ginklą turėjo ir anksčiau, jam turėjo licenciją. Nesuprato, kad jis yra daug galingesnis ir stipresnis. Nusipirko jį per „Facebook“ skelbimą. Nežinojo, kad šį ginklą laikyti kaip turtą yra neteisėta, nes anksčiau turėjo labai panašų ginklą. Tai buvo pneumatinis pistoletas, kuriame buvo lygiai tokie patys šoviniai. Jis nežino kuo skiriasi jo anksčiau turėtas ginklas nuo ginklo, kuris yra aktualus šiame klausime. Jam jie abu atrodo vienodi. Pirmąjį ginklą nusipirko parduotuvėje. Kad nereikėtų tiek daug mokėti, antrąjį ginklą nusipirko iš antrų rankų. Jis neprisimena, kas pardavė šį ginklą per „Facebook“ skelbimą, nes tai buvo prieš 4 metus. Pirko jį kažkur Mažeikių rajone. Ginklą laikė mamos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), todėl, kad jis ten gyvena. Neturėjo neterminuoto leidimo nešiotis C kategorijos nešaunamąjį ginklą todėl, kad manė, jog šis ginklas yra toks pat, kokį turėjau anksčiau. Manė, kad neprivalo turėti tokio leidimo. Pardavėjas jo neinformavo, kad ginklas galingesnis, ir, kad norint turėti tokį ginklą, reikia turėti leidimą. Labai gailisi dėl ginklo laikymo ir įgijimo.

R. K. laikotarpyje nuo 2023 m. vasario 22 d. iki 2023 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą – UAB „Raimeda“ automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rėmo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), prisistatydamas M. J. bei pateikdamas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą M. J., sudarė automobilio nuomos sutartį su UAB „Raimeda“, juridinio asmens kodas 302500968, taip apgaule savo naudai, neteisėtai įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo neteisėtai naudojosi iki tol, kol automobilis (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Norvegijoje, padarydamas UAB „Raimeda“ 6000 eurų turtinę žalą.

R. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis buvo nuteistas Norvegijoje už vagystes, įvykdytas su kitais asmenimis, ir naudodamasis šituo išsinuomotu automobiliu (duomenys neskelbtini). Tikslo pasisavinti šito automobilį neturėjo, kai su kitais asmenimis buvo sulaikytas Norvegijoje, sesuo L. B., turėdama savininko UAB „Raimeda“ įgaliojimą, iš Norvegijos policijos atgavo automobilį ir pargabeno į Lietuvą. Bendrovei UAB „Raimeda“ automobilis yra grąžintas ir sumokėti nuompinigiai bei delspinigiai. D. B. nedalyvavo išsinuomojant automobilį (duomenys neskelbtini), jis nežinojo apie tai, kad automobilis išnuomotas, nes jis su juo apie tai nekalbėjo. Dėl pateikto vairuotojo pažymėjimo M. J. vardu, gali pasakyti, kad neatsimena iš ko ir kokiomis aplinkybėmis jį gavo bei nepamena kur jį paskui padėjo, be to, labai skubėjo į keltą plaukimui iš Ventspilio į Švediją, nuvykimui turėjo mažai laiko. Jis vienas važiavo į Ventspilio uostą automobiliu ir uoste pateikė bei naudojosi savo asmens dokumentu bei, vairuojant automobilį, naudojo savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Labai gailisi, kad pasinaudojo netikru dokumentu, išsinuomojant automobilį, ir sutartį sudarė ne savo vardu, jis būtų automobilį grąžinęs, bet negalėjo, nes buvo sulaikytas Norvegijoje. Sudarant nuomos sutartį su UAB „Raimeda“ dėl automobilio nuomos, pateikė savo kontaktinius telefono numerius, bet kokie tuo laiku buvo šie telefono numeriai, jis nepamena, nes dažnai juos keisdavo. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo dėl sukčiavimo, turtinė žala atlyginta. Prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, sutinka ir prašo jam skirti bausmę viešuosius darbus.

Dėl D. B. nusikalstamos veikos numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje

Motyvuojamoji dalis

BK 258 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai. Nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir dujinius ginklus, nešiojimas yra uždraustas (GŠKĮ 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis). Įstatymas nenumato išimties iš šio draudimo ir tais atvejais, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas savigynos tikslais ar kai asmeniui įstatymo nustatyta tvarka leidžiama turėti kurios nors kitos kategorijos ginklą.

Byloje specialisto išvada patvirtino, jog D. B. laikė šautuvą Nr. 2319229956212179L, kuris yra pramoniniu būdu pagamintas, graižtvainis 5,5 mm kalibro, tinkamas šaudymui, C kategorijos, pneumatinis, „Kandar B3-3“ modelio nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 5,55 mm kalibro sviediniais. Teismas atsižvelgia į tai, jog D. B. leidimo įgyti, laikyti, nešioti šios kategorijos ginklų neturi.

Teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo D. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, sutampa su ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla abejonių.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis neteisėtai, neturėdamas neterminuoto leidimo, įgijo ir disponavo nešaunamuoju ginklu.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, teistas, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, duomenų ar įtrauktas į asmenų, reikalingų psichiatrinio ar priklausomybių gydymo, įskaitą – nėra, dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo numatytą ir prokurorės siūlomą BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą 30 MGL (1500 Eur) dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2021 m. spalio 20 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu D. B. paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri yra atlikta, bei 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda, kur nėra atlikta. Antstolė Greta Žutautė informavo, jog visa 1800 Eur dydžio bauda nėra sumokėta. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2021 m. spalio 20 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme jas visiškai sudedant ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – bauda.

Apie D. B. paskirtos baudos subendrinimą su 2021 m. spalio 20 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda praneština Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams bei antstolei Gretai Žutautei.

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Byloje besąlygiškai nustatyta, jog D. B. nusikalstamos veikos padarymo įrankis buvo nešaunamasis ginklas šautuvas „Kandar B3-3“, Nr. 2319229956212179L, kuris pagal 2023 m. gruodžio 18 d. kvitą B Nr. GN-00000005518, perduotas saugojimui P. D. prie LR VRM Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, ginklas saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnyboje, konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Dėl R. K. nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-693/2017, 2K-108-788/2018, 2K-14-648/2019 ir kt.).

Teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo R. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, sutampa su ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla abejonių.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis apgaule savo naudai, neteisėtai įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo neteisėtai naudojosi iki tol, kol automobilis (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Norvegijoje, padarydamas UAB „Raimeda“ 6000 eurų turtinę žalą.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, Lietuvoje neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, duomenų ar įtrauktas į asmenų, reikalingų psichiatrinio ar priklausomybių gydymo, įskaitą – nėra, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam R. K. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jam skirtina 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 47 straipsniu, 64¹ straipsniu, 182 straipsnio 1 dalimi, 258 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 30 (trisdešimties) MGL (1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti sumažintą bausmę – 20 (dvidešimties) MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2, dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. spalio 20 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos sumažintos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 56 (penkiasdešimt šešių) MGL (2800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti iš D. B. nešaunamąjį ginklą – šautuvą „Kandar B3-3“, Nr. 2319229956212179L.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

- nešaunamąjį ginklą – šautuvą „Kandar B3-3“, Nr. 2319229956212179L, kuris saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje pagal 2023 m. gruodžio 18 d. kvitą B Nr. GN-00000005518, sunaikinti.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti viešųjų darbų bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. nubausti galutine sumažinta bausme – viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1) šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė subendrinta bauda (56 MGL (2800 Eur)), privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius, nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus apie D. B. paskirtos baudos subendrinimą su 2021 m. spalio 20 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda pranešti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams bei antstolei Gretai Žutautei.

darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.