Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – profesinis, išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: Trakų rajono apylinkės teismo 1998 m. gegužės 22 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 12 000 Lt baudą; Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 17 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieniems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams šešiems mėnesiams; Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieniems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams šešiems mėnesiams, Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, atlikus bausmę paleistas 2018 m. birželio 1 d.; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sugyventinei A. T.), o būtent – 2021 m. sausio 9 d., apie 23.59 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtaudamas, dešine ranka sudavė vieną smūgį ant lovos sėdinčiai sugyventinei A. T. į kairę veido pusę, po to dešine ranka sugriebęs jai už kaklo smaugė.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

4. Kaltinamojo V. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad A. T. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie septynerius metus, veda bendrą ūkį. 2021 m. sausio 9 d. kartu su A. T. svečiavosi pas jo mamą O. G., vartojo alkoholį. Apie 17 val. su A. T. nusprendė nueiti pas jų bendrą draugą B. V., jo namuose taip pat vartojo alkoholį. Apie 23 val. jis su A. T. ketino eiti į namus, tačiau B. V. pasiūlė likti nakvoti jo namuose, kadangi buvo vėlu. Jie nusprendė likti miegoti B. V. namuose. Tiek jis, tiek A. T. buvo apsvaigę nuo alkoholio, tarp jų kilo žodinis konfliktas (konflikto priežasties neprisimena). Kiek prisimena, B. V. tuo metu jau miegojo. Konflikto metu, jis supykęs ranka sudavė A. į dešinę veido pusę. Po suduoto smūgio A. T. susiėmė už veido, jai iš nosies pradėjo tekėti kraujas. Ji pradėjo dar labiau šaukti ant jo, todėl, norėdamas ją nuraminti, jis sugriebė A. T. už kaklo ir suspaudė. A. T. pradėjo muistytis ir bandė ištrūkti, staiga jis pajautė smūgį į nugarą. Suprato, kad A. T. jam į nugarą sudavė su kėde. Po jos suduoto smūgio, jis ją paleido ir nuo jos atsitraukė. Tuomet A. T. atsistojo ir su ta pačia kėde smogė jam į galvą. Dėl jos suduoto smūgio iš galvos ėmė tekėti kraujas. A. T. numetė kėdę ir išėjo į virtuvę. Girdėjo, kad, būdama virtuvėje, A. T. skambino telefonu, kvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė A. T., vėliau atvyko ir medikai, kurie jį apžiūrėjo ir nuvežė į Elektrėnų ligoninę. Po apžiūros, jis taip pat buvo sulaikytas ir pristatytas į Elektrėnų policijos komisariatą. Tai pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš A. T.. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 91–94).

4.2. Nukentėjusioji A. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad V. M. yra jos sugyventinis, kartu gyvena septynerius metus jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. 2021 m. sausio 9 d. dienos metu ji kartu su V. M. buvo pas jo motiną O. G., visi vartojo alkoholį. Vėliau, apie 17 val., kartu su V. M. nuėjo pas jų bendrą draugą B. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pas jį vartojo alkoholį. Kadangi buvo pavartoję alkoholio, taip pat buvo vėlu, B. V. pasiūlė pasilikti pas jį, jie sutiko. Apie 23.30 val., baigus vartoti alkoholį, ketino eiti miegoti, tačiau kambaryje tarp jos ir V. M. kilo žodinis konfliktas, vienas kitą ėmė kaltinti neištikimybe. Konflikto metu, jai sėdint ant lovos, V. M. dešine ranka smogė jai į kairę veido pusę. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą, iš nosies ėmė tekėti kraujas. Ji liepė V. M. jos nemušti, pradėjo kviesti B. V., kad jis jai padėtų. B. V. buvo tame pačiame kambaryje, tačiau jau miegojo. Tuomet V. M. ją abejomis rankomis stumtelėjo ties krūtine, dėl ko ji atsilošė ant lovos, ir užgulęs ėmė dešine ranka smaugti. Ji šaukė, prašė, kad V. M. ją paleistų, tačiau jis jos nepaleido, stipriai suspaudęs kaklą laikė ir smaugė. Ji ranka užčiuopė šalia lovos stovinčią kėdę, ją pakėlė ir sudavė su kėde V. M. (į kurią vietą pataikė, nepastebėjo). Po suduoto smūgio kėde V. M. ją paleido. Ji atsistojo ir su ta pačia kėde smogė sėdinčiam ant lovos V. M. į galvos viršutinę pusę. Po suduoto smūgio kėde ji greitai išėjo į koridorių ir paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112. Kartu su policijos pareigūnais atvyko ir medikai, tačiau ji medikų pagalbos atsisakė. Dėl to, kad ji smurtavo V. M. atžvilgiu, pareigūnai ją sulaikė, vėliau sulaikė ir V. M.. V. M. jos atžvilgiu yra smurtavęs ir anksčiau – maždaug prieš trejus metus jai buvo įspyręs į koją, dėl ko ji taip pat kreipėsi į policiją. Nors V. M. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau ji jam jokių pretenzijų neturi, byloje civilinio ieškinio nereikš (b. l. 13–16).

4.3. Liudytojas B. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad A. T. ir V. M. yra jo draugai, juos pažįsta labai seniai, jie dažnai ateina pas jį į svečius. 2021 m. sausio 9 d., apie 17 val., pas jį atėjo A. T. ir V. M.. Jam pasirodė, kad jie abu jau buvo neblaivūs. Jo namuose jie taip pat kartu vartojo alkoholį (gėrė alų). Alkoholį vartojo maždaug iki 23 val. Kadangi buvo neblaivūs, o lauke buvo tamsu, A. T. paklausė, ar jie galėtų likti nakvoti jo namuose. Jis sutiko, leido jiems pernakvoti jo namuose. Jie visi kartu sėdėjo kambaryje, išgėrus visą alkoholį, jis ant lovos užmigo. Kas vyko tarp A. T. ir V. M., jis nematė ir nieko negirdėjo, kadangi miegojo. Pabudo tuomet, kai A. T. pradėjo jį žadinti ir sakyti, kad iškvietė policijos pareigūnus, nes V. M. ją sumušė. Ant A. T. veido kraujo nematė. Ar ji buvo sužalota, neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Jam pabudus, V. M. sėdėjo kambaryje ant lovos, ar V. M. buvo sužalotas, jis nematė, kadangi prie jo arti priėjęs nebuvo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir A. T. su V. M. išsivežė, o jis nuėjo miegoti. Jo akivaizdoje A. T. ir V. M. vienas kito atžvilgiu smurto nenaudojo (b. l. 51–54).

4.4. Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų policijos komisariate Reagavimo skyriuje tyrėju. 2021 m. sausio 9 d. apie 23.50 val., dirbamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. K., iš Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė sugyventinis. Nuvykus nurodytu adresu ir užėjus į gyvenamąjį namą, virtuvėje rado pranešėją, kaip vėliau nustatyta, – A. T.. A. T. buvo akivaizdžiai neblaivi, jos veidas buvo išteptas krauju, kairys skruostas buvo patinęs ir paraudęs. Ant kaklo, krūtinės ar kitose kūno vietose akivaizdžių sužalojimų nesimatė. A. T. paaiškino, kad išgertuvių metu pas kaimyną BB. susipyko su savo sugyventiniu. Konflikto metu kambaryje sugyventinis jai sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, o ji, norėdama apsiginti, su kėde jam sudavė į galvą. Užėjus į kitą kambarį, jame ant lovos sėdėjo A. T. sugyventinis, kaip vėliau buvo nustatyta, – V. M.. V. M. kraujavo iš galvos, todėl buvo iškviesti medikai. V. M. teigė, kad A. T. pirma jam sudavė su kėde į galvą. Tame pačiame kambaryje taip pat buvo namo savininkas, kaip vėliau nustatyta, – B. V., tačiau jis buvo labai neblaivus. Paklausus, ar matė, kas įvyko tarp A. T. ir V. M., jis nurodė, kad nematė, nes miegojo. Kambarys buvo netvarkingas, matėsi, kad vyko išgertuvės. Alkotesteriu A. T. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, V. M. – vidutinis girtumo laipsnis. Atvykę medikai apžiūrėjo V. M., nustatė kirstinę žaizdą galvos srityje, todėl nuvežė jį į Elektrėnų ligoninę. A. T. medikai taip pat siūlė pagalbą, tačiau ji atsisakė, nurodydama, kad rimtų sužalojimų nepatyrė. A. T. buvo sulaikyta ir pristatyta į Elektrėnų PK, vėliau iš ligoninės į Elektrėnų PK buvo pristatytas ir V. M. (b. l. 57–60).

4.5. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamasis. Atvykus nurodytu adresu, matomas vieno aukšto žalios spalvos medinis namas, pažymėtas Nr. 7. Užėjus į vidinę kiemo pusę, matomas įėjimas į namo vidų, į vidų patenkama per rudos spalvos medines duris. Užėjus į vidų patenkama į koridorių, iš jo, einant į kairę, patenkama į virtuvę, dešinėje pusėje – virtuvėlės patalpos, kairėje – virtuvinis stalas, ant kurio sudėti įvairūs produktai, aplink stalą mėtosi tuščios alkoholinio alaus „Kapitonas“ taros. Užėjus į dešinę nuo virtuvinio stalo, patenkama į miegamąjį, kambario viduryje matoma gulinti taburetė, kairėje pusėje – lova su sujaukta patalyne, dešinėje pusėje stovi kita lova, aplink lovas bei taburetę matomi girtavimo pėdsakai, tuščios alkoholinio alaus „Kapitonas“ taros. Apžiūrint nukentėjusios A. T. sužalojimus, ant jos veido matomi kraujo pėdsakai, veido srityje po kaire akimi matomas patinimas, dešinės akies antakis nubrozdintas. Daugiau nusikalstamai veikai būdingų pėdsakų nėra ir nepaimta (b. l. 27–37).

4.6. Policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. sausio 9 d. 23.59 val. gautas iškvietimas dėl to, kad pranešėją A. T. sumušė sugyventinis, kraujuoja iš burnos. Nepilnamečių nėra, visi įvykio vietoje. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko A. T. ir jos sugyventinis V. M., kurie, būdami svečiuose pas savo kaimyną B. V., išgertuvių metu naudojo smurtą vienas kito atžvilgiu, taip sukeldami vienas kitam fizinį skausmą (b. l. 38–43).

4.7. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas, kuris buvo daromas 2021 m. sausio 10 d. 00:21 val. vaizdo kamera Nr. 2804, tvirtinama prie policijos pareigūno uniformos. Vaizdo įrašo trukmė 04:45 s. Paleidus vaizdo įrašą, įraše matomas kambario vaizdas, stalas. Policijos pareigūnas sako: „kas čia buvo?“. Fone girdimas vyriškas balsas. Įraše matomas moters, kaip tyrimo metu nustatyta, A. T., veidas. Prie A. T. dešinio antakio matomos galimai kraujo žymės. A. T. vaikšto ir sako „duokit popieriaus“. Pareigūnas klausia „sugyventinis tavo čia?“. A. T. atsisėda prie stalo ir atsako „taip, prisigėręs pradėjo ten...va, smaugimo žymės, važiuoju rašau pareiškimą“. Kitas pareigūnas klausia „jūs su taburete trenkėt jam?“. A. T. sako „gyniausi, trenkiau“. Pareigūnas sako „jis pirmas pradėjo?“. A. T. sako „taip“. Fone girdisi vyro balsas, klausiama „kas pirmas pradėjo?“. Pareigūnas sako „jūs čia gyvenat? Šituo adresu?“. Vyriškis, kurio vaizdo įraše nesimato, sako „ne“. Pareigūnas klausia „o kur gyvenat?“. A. T. sako „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas klausa „ir su tuo žmogum?“. A. T. sako „taip“. Pareigūnas klausia „kartu gyvenat?“. A. T. sako „taip“. Pareigūnas klausia „čia į svečius atėjot?“. A. T. sako „truputi padėt žmogui. Jisai ne prie ko“. Vaizdo įraše matomas kitas kambarys, ant dviejų priešais viena kitą stovinčių lovų sėdi du vyriškiai. Kambaryje netvarka, kambario centre guli apversta kėdė, ant grindų mėtosi daiktai. Vienas iš vyriškių sako „man galvą kai prakirto“. A. T. sako „gerai, gerai“. Pareigūnas klausia „kaip vardas tavo?“. A. T. sako „A. T., (duomenys neskelbtini)“. Fone girdisi, kaip pareigūnas sako „antakis prakirstas“. Vaizdo įraše matosi, kad A. T. vaikšto kambaryje, vėliau vėl atsisėda. Fone girdisi, kad pareigūnas sako „irgi prakirsta galva“. Fone girdisi, kaip pareigūnas klausia „jūs viską matėt, ane?“. A. T. sako „jis miegojo“. Pareigūnas klausia „kaip tavo vardas?“. Vyriškis atsako „V. M.“. Vaizdo įraše matomas kambario vaizdas, prie stalo sėdi A. T., matosi, kad jos veido kairėje pusėje po akimi kraujosruva, patinimas, fone girdisi vyriški balsai (b. l. 61–63).

4.8. 2021 m. sausio 10 d. 01.46 val. alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0365 duomenimis, V. M. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (b. l. 44–47).

4.9. 2021 m. sausio 10 d. 1.05 val. alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0365 duomenimis, A. T. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas (b. l. 44–47).

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios, liudytojų B. V., A. K. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama V. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis tyčia dešine ranka sudavė vieną smūgį A. T. į kairę veido pusę, po to dešine ranka sugriebęs jai už kaklo smaugė – dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo V. M. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad V. M. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sugyventinei).

6. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. M. bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 97–99).

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o kai veiką padaro recidyvistas – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, taip pat pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, ilgesniam nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo trukmės vidurkis, terminui – 1 metams 6 mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (sugyventinės) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytu draudimu bei BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. sausio 10 d. 00.30 val. iki 2021 m. sausio 11 d. 12.26 val., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (b. l. 79–82).

13. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95–96), paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. sausio 10 d. 00.30 val. iki 2021 m. sausio 11 d. 12.26 val., dvi laikinajame sulaikyme V. M. išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).

V. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.