Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-16 · Civilinė byla Nr. 2S-515-115/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
2S-515-115/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Auruškevičius
Suinteresuotas asmuo
V. B., Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto keturiasdešimt pirmojo notarų biuro
Pareiškėjas
V. B.
Civilinė byla Nr. 2S-515-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19329-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties, kuria prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-2108-872/2011 pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. B., Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto keturiasdešimt pirmojo notarų biuro notarė V. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. pareiškimu prašė pripažinti, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo tėvo G. B., mirties 2002-02-25 priimti praleido dėl svarbių priežasčių bei šį terminą atnaujinti. Paaiškino, kad 2002-02-23 mirė pareiškėjo tėvas G. B.. Pareiškėjo tėvas G. B. ir A. B., gyvendami santuokoje 1992-09-07 privatizavo dviejų kambarių 44,30 kv.m. bendro ploto butą, esantį P.Vileišio g. 25-45, Vilniuje, kuris NTR buvo įregistruotas A. B. vardu. Mirus pareiškėjo tėvui, A. B. paaiškino, kad ji priėmė G. B. ½ buto dalį po jo mirties, kuri šiuo metu jai priklauso nuosavybės teise. Pareiškėjas sąžiningai klydo ir nesikreipė į notarą dėl palikimo, atsiradusio po jo tėvo G. B., priėmimo. 2010-09-24 mirus pareiškėjo motinai A. B. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto keturiasdešimt pirmojo notarų biuro notarę V. Z. dėl palikimo priėmimo. Tuo metu paaiškėjo, kad A. B., po sutuoktinio G. B. mirties palikimo nepriėmė. Suinteresuoto asmens V. B. kuratorius R. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja, termino palikimui priimti atnaujinimui, papildomai paaiškino, kad pats termino atnaujinimo faktas suinteresuoto asmens V. B. teisių nepažeis, nes abu broliai galės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-23 nutartimi tenkino pareiškimą; atnaujino pareiškėjui V. B. praleistą terminą palikimui priimti po tėvo G. B. mirties 2002-02-23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2002-02-23 mirė G. B.. Pareiškėjas V. B. ir suinteresuotas asmuo V. B. yra mirusiojo G. B. vaikai. Kitų įpėdinių nėra, nes G. B. sutuoktinė A. B. mirė 2010-09-23. Teismas nustatė, kad po G. B. mirties, t.y. 2002-02-23, jo sutuoktinė A. B. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po pareiškėjo tėvo G. B. mirties. Pareiškėjas apie aplinkybę, jog motina po sutuoktinio mirties nėra priėmusi palikimo sužinojo tik jai mirus 2010-09-23. Atnaujinti terminą palikimui po G. B. mirties priimti prašė tik pareiškėjas V. B., kaip įstatyminis įpėdinis. Įvertinęs pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų pareikštą nuomonę, byloje surinktą rašytinę medžiagą, teismas darė išvadą, kad įstatymo (CK 5.50 str. 3 d.) nustatytą terminą palikimui po G. B. mirties 2002-02-23 priimti pareiškėjas praleido dėl svarbių objektyvių priežasčių – pareiškėjas buvo suklaidintas ir negalėjo žinoti, jog A. B. po G. B. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį - pareiškėjo pareiškimą atmesti, skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Paaiškina, jog skundžiama nutartis prieštarauja CK 1.5 sr. įtvirtintiems sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams, nes pareiškėjas inicijavo civilinę bylą, kai jam dalyvaujant jau vyko teisminis nagrinėjimas tarp tų pačių šalių tuo pačiu klausimu civilinėje byloje Nr. 2-5243-790/2011 pagal V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neinformavo civilinę bylą nagrinėjančio teismo. Todėl iš esmės tuo pačiu klausimu buvo priimti du vienas kitam prieštaraujantis procesiniai sprendimai. Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5243-790/2011 buvo paskelbtas 2011-05-27 ir pareiškėjas paskelbime dalyvavo. Todėl jis privalėjo informuoti teismą apie priimtą sprendimą minėtoje byloje, bet to nepadarė. Toks sąmoningas veikimas ir nutylėjimas vertintinas kaip tyčinis sąžiningumo principo pažeidimas bei kaip pareiškėjo piktnaudžiavimas civilinėmis teisėmis. Apeliantą byloje atstovavo kuratorius advokatas R. J., tačiau remiantis CPK 39 str. kuratorius šaliai gali būti paskirtas tik tuo atveju, jeigu jos gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma. Tačiau, pareiškėjas būdamas suinteresuoto asmens broliu nors ir puikiai žinojo kur gyvena ir suinteresuotas asmuo V. B. ir tai ne kartą įrodinėjo proceso metu civilinėje byloje Nr. 2-5243-790/2011, tačiau nusprendė nutylėti tą faktą ir minėta byla buvo išspręsta neįtraukus į ją suinteresuoto asmens, o tai remiantis CPK 329 str. 2 d. 2 p. yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą pažeidė ir CPK 330 str. reikalavimus, nes netinkamai išaiškino CK 1.6 str. reikalavimus, kur yra įtvirtinta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Todėl šioje byloje nepateisinamas praleisto termino palikimui priimti po tėvo G. B. mirties 2002-02-23 atnaujinimas, nes kaip protingas civilinių santykių dalyvis jis privalėjo CK 5 knygos nustatyta tvarka priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą arba pateikti pateisinamą pagrindą terminui atnaujinti. Todėl negali būti pateisinamas pagrindas atnaujinti terminą praėjus 9 metams po asmens mirties, kai apie jo mirtį buvo žinoma bei kai buvo žinoma, kad yra juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimas buvo priimtas A. B. pradėjus jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas net ir prieš pat nutarties priėmimą šioje byloje savo apeliaciniame skunde civilinėje byloje Nr. 2-5243-790/2011 prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po tėvo mirties, kas savaime prieštarauja prašymui atnaujinti terminą palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacijos nagrinėjimo objektą aptariamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjui V. B. praleistą terminą palikimui priimti po tėvo G. B. mirties 2002-02-23.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-942-467/2012 paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-27 sprendimą, priimta civilinė byloje Nr. 2-5243-790/2011, kuriuo teismas nusprendė bylos dalį pagal pareiškėjo V. B. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti po motinos A. B. mirties, nutraukti. Teismas taip pat nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. priėmė palikimą po sutuoktinio G. B. mirties 2002-02-23, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Teismas suinteresuoto asmens V. B. pareiškimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, V. B., priėmė palikimą po tėvo G. B. mirties, atmetė.

Šios aplinkybės patvirtina, kad G. B. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti priėmė pareiškėjo motina A. B.. Teismų nustatytos aplinkybės civilinėje byloje Nr. 2-5243-790/2011 patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai neklydo manydamas, jog A. B. yra priėmusi G. B. palikimą po pastarojo mirties. Dėl to konstatuotina, kad ir pagrindo atnaujinti terminą pareiškėjui G. B. palikimui priimti apylinkės teismas neturėjo pagrindo, kadangi terminas palikimui priimti objektyviai nebuvo praleistas (CPK 185 str., 182 str. 2 p.).

Vienas iš CPK 2 str. įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Priešingu atveju piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis šaliai pasekmės numatytos CPK 95 str. 1 d.: dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis įgalina teismą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti baudą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmuose reiškiant du atskirus reikalavimus skirtingose byloje, t.y. vienoje prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, o kitoje nustatyti juridinį faktą, kad jis, V. B., priėmė palikimą po tėvo G. B. mirties, nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, kad jam būtų galima skirti baudą CPK 95 str. pagrindu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui V. B. buvo siunčiami pareiškėjo bei Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų bazėje nurodytu paskutinės žinomos jo gyvenamosios vietos adresu. Tai, kad pareiškėjas reikšdamas pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti galimai teismui nenurodė faktinės suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adreso, nėra pagrindas nustatyti, jog skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, kadangi procesiniai veiksmai, susiję su dokumentų įteikimu suinteresuotam asmeniui, kuratoriaus paskyrimu, buvo atlikti laikantis galiojusio teisinio reguliavimo paskutinėje žinomoje jo gyvenamojoje vietoje (CPK 29, 39 str.).

Išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog apylinkės teismas pareiškėjo prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti tenkino nevisapusiškai išnagrinėjęs prašymo esmę, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į civilinės bylos Nr. 2-5243-790/2011 nagrinėjimą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymą atmetant kaip nepagrįstą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjas Algirdas Auruškevičius