Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-151-365/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-24
Bylos Nr.: AN2-151-365/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03700-2019-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Gintaras Dzedulionis (pirm.)
Institucija: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-151-365/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03700-2019-3

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9;21.11.10;21.11.11.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos įgaliotos Teisės grupės patarėjos J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. S. Č. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos specialistės 2019-08-19 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 2 dalį už tai, kad nevykdė (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkto, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ aktų kopijas. Iki nustatyto termino (2019 m. sausio 17 d.) daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perdavimo akto kopijos Departamentui nepateiktos (nepateiktos ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 19 d.).

2. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarimu S. Č. administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, nutraukta. Apylinkės teismas, remdamasis byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, apklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį S. Č., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus atstoves, įvertinęs S. Č. atžvilgiu 2019 m. kovo 7 d. priimtą nutarimą, kuriuo S. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 505 straipsnio 1 dalyje, kuris yra įsiteisėjęs ir paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 nutartimi bei kasacinio teismo šiuo klausimu suformuota praktika ir pateiktais išaiškinimais, Vilniaus apygardos teismo 2019-12-31 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-361-626/2019, kuriuo K. Č. taip pat buvo kaltinamas nevykdęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus analogiško pobūdžio įsakymų ir kurio atžvilgiu administracinių nusižengimų teisena buvo nutraukta ANK 591 straipsnio 8 punkte numatytu pagrindu (šioje byloje K. Č. buvo kaltinamas padaręs vienuolika administracinių nusižengimų, numatytų ANK 505 straipsnio 1 dalyje), darė išvadą, kad ir šioje byloje nagrinėjama K. Č. veika, vertinant ją Vilniaus apygardos teismo byloje nagrinėtų veikų kontekste, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualioje nutartyje aptartus tęstinės nusikalstamos veikos požymius ir konstatavo, kad S. Č. pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį iškelta administracinio nusižengimo byla, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu, nutrauktina.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos įgaliota Teisės grupės patarėja (toliau – ir Institucija arba apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-11-908/2020 panaikinti ir priimti naują – pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. Č. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje, bei skirti jam šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

3.1. Institucijos atstovė apeliaciniame skunde dėstydama Savivaldybės atliekamas viešojo administravimo funkcijas akcentuoja, vadovaudamasi CK 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio, 4.85 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo aprašo (toliau - ir Aprašas) nuostatomis, akcentuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkai turi išimtinę teisę priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo, inicijuoti balsavimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo kitu administratoriumi, keisti ir bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (sudaryti ir atsisakyti jungtinės veiklos sutarties, likviduoti bendriją). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Administracijos direktoriaus kompetencijai yra priskirtina priimti įsakymą dėl administratoriaus paskyrimo daugiabučiams namams (įsakymu įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų valią), o administracijos direktorius – administracinio nusižengimo teisenoje yra laikomas pareigūnu, jo priimto įsakymo nevykdymas yra traktuojamas kaip kliudymas atlikti veiksmus ir asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnį.

3.2. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos pozicija, kad neatlikus laiku paminėtos perdavimo procedūros, neigiami padariniai sukelti nebuvo, nurodo, kad ANK 505 straipsnyje numatytas nusižengimas aprašytas formaliąja nusižengimo sudėtimi, tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju, įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Šioje byloje administracinės atsakomybės esmė ir yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų, kas jau savaime sutrikdo tiek institucijų darbą, tiek efektyvią daugiabučių namų priežiūros bei administravimo sistemą.

3.3. Tvirtinama, jog nesutiktina su teismo išvada ir tuo aspektu, kad balsavimu buvo išreikšta butų ir kitų patalpų savininkų valia dėl norimo jų daugiabutį namą administruojančios įmonės, bet visą šį laikotarpį daugiabutį namą administravo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akcentuojama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ butų ir kitų patalpų savininkams neteisėtai nesuteikė galimybės gauti kitos administruojančios įmonės paslaugų. Be kita ko, šiuo metu nėra konstatuota, kad 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymas buvo neteisėtas, jis yra galiojantis, vadinasi, visą laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. spalio 30 d. (kuomet buvo perduotas daugiabutis namas) ne teisėta administratorė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pajamas už daugiabučio namo administravimą, tačiau visas butų ir kitų patalpų savininkų įmokas beveik metus gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3.4. Pažymima, kad per teisės aktuose numatytą 1 mėnesio terminą S. Č. neįvykdžius įsakymų, 2019 m. sausio 18 d. buvo surašyti protokolai dėl teisės akto pažeidimo. Individualūs teisės aktai įsigalioja šių teisės aktų pasirašymo dieną (Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Įsakymo apskundimas per se nesustabdo ginčijamo įsakymo vykdymo ir tuo labiau nesudaro pagrindo teigti, kad toks įsakymas yra neįsiteisėjęs, kadangi priimtų individualiu teisės aktų įsiteisėjimo institutas apskritai nėra numatytas teisės aktais ir tokia procedūra nėra taikoma. Pabrėžiama, jog šioje situacijoje įsakymų apskundimas civiline tvarka buvo pasirenkama kaip tariama priemonė ir toliau administruoti daugiabučius namus: įsakymas dėl ginčo daugiabučių namų buvo skundžiamas civilinėje byloje Nr. e2-4404-862/2019, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, o net ir tuomet daugiabučiai namai nebuvo perduoti jų teisėtai administratorei – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3.5. Institucijos teigimu svarbu tai, jog S. Č. žinojo, kad įsakymo vykdymas nėra sustabdytas ir, kad jam neįvykdžius savo pareigos, kurią patvirtintų savivaldybei pateiktas perdavimo aktas, naujai paskirtas administratorius negalės pradėti vykdyti jam priskirtų funkcijų ir to norėjo, todėl nagrinėjamos bylos turinys tik patvirtina aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. Č. tokiais savo veiksmais pažeidžia butų ir kitų patalpų savininkų aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštą valią, galimai jiems sukeldamas ir tam tikrą turtinę žalą. Tokia pozicija leidžia manyti, jog viešasis interesas, viešąją paslaugą teikiančiam subjektui tėra antraeilis dalykas, neturintis įtakos jo užimtai pozicijai administracinių nusižengimų bylose. Papildomai pažymima, kad S. Č. nenurodė jokių objektyvių įsakymo nevykdymo aplinkybių ir / ar priežasčių.

3.6. Teigiama, jog skundžiamas nutarimas neteisėtas vien tuo aspektu, jog tariamai S. Č. veiksmai nesukėlė jokių pasekmių: 1) taikyti ANK 505 straipsnio 2 dalį nereikia kilusių padarinių, nes administracinio nusižengimo sudėtis yra formali; 2) pasekmės visgi kilo, buvo pažeistas viešasis interesas – butų ir kitų patalpų savininkų valia ir demokratinių balsavimų prasmė, Administracijos reputacija; 3) be kita ko, pažeisti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai – nors įsakymas buvo galiojantis, teisėtas, tačiau nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo administruoti ginčo daugiabučių namų, nes S. Č. nepasirašė daugiabučių namų perdavimo akto.

3.7. Atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamame nutarime apylinkės teismas vadovavosi 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimu, tačiau visiškai neatsižvelgė į iki šiol formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose. Atstovė vardindama administracinio nusižengimo bylas, pažymi, jog šiuo metu yra jau daugiau nei 34 nutartys ir nutarimai, kuriais juridinių asmenų direktoriams analogiškose administracinio nusižengimo bylose yra paskiriamos administracinės nuobaudos už (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų nevykdymą. Todėl vertina, kad absurdiška, jog skundžiamas nutarimas priimtas pasiremiant vien 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimu (kuris, Administracijos nuomone, yra tik išimtis iš bendros taisyklės, o ne iki šiol formuota teismų praktika) ir visiškai neatsižvelgta į 34 nutarimus ir nutartis, priimtas analogiškose bylose. Atsižvelgiant vien į teismų praktiką, akivaizdu, jog teismai 34 nutarimuose ir nutartyse negalėjo formaliai pasižiūrėti į individualių administracinių aktų nevykdymą.

3.8. Akcentuojama, jog nors įsakymas buvo priimtas 2018 m. gruodžio 17 d., tačiau tik 2019 m. rugpjūčio 19 d. juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui S. Č. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šio protokolo surašymo dienos nėra įvykdęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo nuostatos ir nepateikęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo naujai išrinktam administratoriui aktų kopijų. Pasak apeliantės, leidus netrukdomai nevykdyti Administracijos įsakymų ir nesusilaukti jokių neigiamų pasekmių už tokius veiksmus, administratoriams būtų suteikti įgaliojimai savo veiklą vykdyti netrukdomai, nevykdyti Administracijos priimtų įsakymų, o tuomet būtų pažeistos tiek butų ir kitų patalpų savininkų, tiek naujai išrinktų administratorių teisės.

3.9. Pabrėžiama, jog administracija nei civilinėse bylose, nei administracinio nusižengimo bylose jokio asmeninio suinteresuotumo neturi – negauna pelno už daugiabučiu namu administravimą, taip pat administracinio nusižengimo bylose paskirtos nuobaudos nėra pervedamos į Administracijos banko sąskaitą. Administracijai svarbu tik tai, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams teiktų kokybiškas administravimo paslaugas ir tai, jog būtų vykdomi Administracijos priimti individualūs teisės aktai. Šiuo atveju S. Č. ne tik piktybiškai ignoruoja priimtų įsakymų privalomumą vykdyti, bet ir sąmoningai klaidina teismą dėl Administracijos teisės aktuose konkrečiai įtvirtintų funkcijų.

Atsiliepimas

3.10.Teigiama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, savo sprendimą argumentavo vieninteliu teiginiu, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje išaiškino, kad visi Administracijos direktoriaus įsakymai, kurių nevykdo S. Č., yra tęstinė veika. Su šia pozicija Institucija nurodo kategoriškai nesutinkanti. Mano, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje buvo vertinami 6 įsakymai (tačiau ne šioje byloje nagrinėjamas 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymas), kurie susidėjo iš 6 tapačių veikų, be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepasisakė dėl 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymo. Taip pat visoje nutartyje nė karto nepasisakė, jog S. Č. gali nevykdyti apskritai visų Administracijos direktoriaus įsakymų ir už tai nesusilaukti jokios nuobaudos. Todėl vertina, kad apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, klaidingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, nes teismas visiškai nieko nepasisakė dėl šioje byloje nagrinėjamo įsakymo. Be kita ko, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje buvo analizuojami Administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. – 2018 m. lapkričio 12 d. priimti įsakymai, tuo tarpu šioje byloje įsakymas yra priimtas 2018 m. gruodžio 17 d.

3.10. Apeliantės teigimu, veikos jokiu būdu negali būti tapačios, kadangi S. Č. nevykdė skirtingų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų. Įsakymai priimti skirtingais laikotarpiais, atitinkamai S. Č. per mėnesį nuo kiekvieno įsakymo įsigaliojimo turėjo pateikti daugiabučių namų valdymo perdavimo aktus. S. Č. padarė skirtingus nusižengimus – nevykdė ne vieną, o kelis įsakymus, tad bet kuriuo atveju nusižengimai negali būti identiški, kai pažeidėjas nevykdo visiškai kitų teisės aktų. S. Č. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už skirtingus įsakymus, jam neperdavus daugiabučių namų valdymo. Pasak apeliantės, skirtingais laikotarpiais susiformavo netapati tyčia, kėsinamasi į netapačius objektus, kadangi žala padaryta skirtingiems naujai paskirtiems administratoriams ir kitų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams. Be to, S. Č. už kiekvieną daugiabutį namą gavo skirtingas pajamas, buvo neperduoti 67 daugiabučiai namai (17 iš jų neperduoti ir šiuo metu), beveik visus metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pajamas iš visų ar daugumos daugiabučių namų, tad vien šiuo aspektu būtų neteisinga, jei už visų įsakymų nevykdymą būtų paskirta tik viena nuobauda.

3.11. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir detaliai, išsamiai, visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos nuomone, nekyla jokių abejonių, jog ne visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, teismas netinkamai atskleidė ginčo esmę ir apsiribojo vien formaliu situacijos vertinimu.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Č. atstovė advokatė R. J.-M. prašo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, o 2020-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą. Mano, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija (toliau – VMSA) apeliaciniu skundu iš esmės kvestionuoja ne skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ginčo klausimu 2019-12-19 nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019, suformuotą praktiką, su kuria, akivaizdu, VMSA nenori sutikti. Advokatė akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika nebekvestionuotina. VMSA teikiamas S. Č. veiksmų teisinis vertinimas yra neteisingas ir net pavojingas, nes iš VMSA pusės yra paremtas iš esmės tik noru kuo labiau S. Č. nubausti. S. Č. veiksmai nevykdant VMSA įsakymų (kuriuos jis skundė teismui dėl to, jog manė, kad jie neteisėti) yra laikomi tapačiomis veikomis (tęstine veika), iš kurių kiekviena, vertinant jas atskirai, nors ir atitinka to paties ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jas visas jungia bendra kaltė. Vien dėl to, kad VMSA surašė 18 atskirų administracinio nusižengimo protokolų ir dėl to pradėjo atskiras bylas dėl kiekvieno iš jų, savaime nereiškia, kad ir S. Č. turi būti baudžiamas 18 kartų. Iš esmės tai yra vienintelis VMSA argumentas, dirbtinai bandant hiperbolizuoti S. Č. veiksmus ir deklaratyviai dėstant visiškai niekuo neparemtus teiginius apie neva viešojo intereso pažeidimą. Vertinama, jog visi S. Č. veiksmai jam nevykdant VMSA įsakymų (nagrinėjamu atveju aktualus 2018-12-17 VMSA įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra laikytini tęstine veika, sąlygoti vienos ir tos pačios ginčo su VMSA situacijos, kuomet 2017-12-28 VMSA direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administravimo termino (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ administravimo terminas daugiabučių namų administravimui buvo pratęstas tik 1 (vienerių) (iki 2018-12-31), o ne 5 (penkerių) metų laikotarpiui, bei kuomet po jo priėmimo VMSA visame (duomenys neskelbtini) mieste pradėjo administratorių skyrimo iš naujo procedūras. Pasak advokatės, manyti ir teigti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nėra jokio pagrindo. Jis priimtas nuosekliai ir teisingai laikantis teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo S. Č. atžvilgiu.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas S. Č. administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, nutraukė pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika bei išaiškinimu dėl S. Č. veiksmų teisinio vertinimo analogiškoje byloje.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad S. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, VMSA direktoriui 2018 m. gruodžio 17 d. priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 4.1 punktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti VMSA Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ aktų kopijas ir iki nustatyto termino, t. y. 2019 m. sausio 17 d., nepateikė daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perdavimo akto kopijų Miesto ūkio ir transporto departamentui. Tai patvirtina tiek paties S. Č. paaiškinimai, tiek kiti pirmosios instancijos teismo išsamiai aptarti byloje esantys rašytiniai dokumentai: VMSA administracijos direktoriaus įsakymas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore (b. l. 10-11); VMSA Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus kvietimas atvykti, kuriame S. Č. informuojamas, kad nevykdydamas 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkto, padarė administracinį nusižengimą ir yra kviečiamas 2019 m. liepos 17 d., 09.15 val. atvykti į Būsto administravimo skyrių pas Pastatų administravimo poskyrio specialistę administracinio nusižengimo protokolui surašyti už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje (b. l. 7); kartotinis kvietimas Č. Č. atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje (b. l. 5-6); Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų kartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas (b. l. 8); Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų kartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas (b. l. 9); (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus rašytiniai paaiškinimai (b. l. 33-40).

8. Aptarti įrodymai šios nutarties 7 punkte sudaro pagrindą išvadai, kad S. Č. nesilaikė VMSA direktoriaus 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkto, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti VMSA Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų aktų kopijas, todėl apylinkės teismo išvada, jog S. Č. veika atitinka ANK 505 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius yra pagrįsta.

9. Tačiau ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

10. Nagrinėjamu atveju iš Teismų informacinės sitemos LITEKO duomenų matyti, kad S. Č. atžvilgiu 2019 m. kovo 7 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-1271-1033/2019 kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs šešis administracinius nusižengimus, numatytus ANK 505 straipsnio 1 dalyje už (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d., 2018 m. lapkričio 2 d., 2018 m. lapkričio 6 d., 2018 m. lapkričio 8 d., 2018 m. lapkričio 8 d., 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-64-689/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atnaujinęs šią administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, už kuriuose nustatytų įpareigojimų nevykdymą yra nubaustas S. Č., yra priimti dėl vienarūšio dalyko – per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo kitiems subjektams aktų kopijas. Visi įsakymai priimti per trumpą laiką (nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d.) ir jų skaičių, taigi ir S. Č. padarytų administracinių nusižengimų kiekį, lėmė subjektų, kuriems turėjo būti perduotas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymas, skaičius. Kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į veikų padarymo būdą, nurodydamas, kad visas veikas S. Č. padarė tokiu pat būdu – nevykdė įsakymuose nustatytų įpareigojimų ir dėl tos pačios priežasties – buvo įsitikinęs, kad įsakymai neteisėti ir juos skundė civilinio proceso tvarka. Taip pat akcentavo, jog S. Č. padarytas administracinis nusižengimas susidėjo iš šešių tapačių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jas visas jungė bendra kaltė ir konstatavo, jog S. Č. padarė ne šešias, o vieną – tęstinę – veiką.

11. Taip pat Teismų informacinės sitemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-64-689/2019) suformuota praktika bei pateiktais išaiškinimais dėl S. Č. veiksmų teisinio vertinimo kaip vienos tęstinės veikos, Vilniaus apygardos teismas 2019-12-31 nutarimu (byloje Nr. eAN2-361-626/2019) išsamiai ir detaliai pagrįsdamas savo išvadas, sprendė, jog vertinant visus S. Č. inkriminuotus veiksmus (pirmosios instancijos teismų priimtais procesiniais sprendimais S. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs dar vienuolika administracinių nusižengimų, numatytų ANK 505 straipsnio 1 dalyje) kartu su tais, kurie jau buvo įvertinti išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, kaip visumą, konstatavo, kad ir šie administraciniai nusižengimai turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, nes kitu atveju būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas draudimas bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą ir administracinių nusižengimų teisenas nutraukė.

12. Įvertinus aptartus duomenis šios nutarties 10-11 punktuose, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo S. Č. atžvilgiu, pagristai ir teisėtai laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarime (administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-361-626/2019), šiuo klausimu suformuotos praktikos bei išaiškinimų, konstituciniu principu (non bis in idem) ir nustatęs, kad nagrinėjamu atveju, K. Č. taip pat kaltinamas nevykdęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus analogiško pobūdžio, kaip ir ankščiau išnagrinėtose bylose įsakymų, priimtų laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. sausio 7 d., darė motyvuotą išvadą, jog S. Č. jau yra nubaustas už savo veiksmus. Dėl ko ir pati byla (administracinio nusižengimo teisena) yra nutraukta būtent ANK 591 straipsnio 8 punkte numatytu pagrindu. Dėl to, VMSA apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, detaliai, išsamiai bei visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini kaip nepagrįsti, juolab, jog ir Institucija apeliaciniame skunde nenurodo, kokias konkrečiai teisės normas apylinkės teismas taikė neteisingai, ar kodėl buvo neatskleista bylos esmė.

13. Institucija iš esmės apeliuoja į tai, kad, jos manymu, nėra teisinga, jog S. Č. už savo veiksmus yra nubaustas tik vieną kartą ir mano, kad jis turėjo būti nubaustas tiek kartų, kiek administracinio nusižengimo protokolų VMSA jam surašė. Pažymėtina, kad šiuo atveju Lietuvos Auščiausiojo Teismo yra suformuota konkreti bei aiški praktika ir būtent dėl S. Č. veiksmų teisinio vertinimo, t.y. dėl to, kad jo veiksmai nevykdant VMSA įsakymų, kurie buvo apskųsti teismui, yra laikytini ne atskirais administraciniais nusižengimais, kaip to pageidautų apeliantė, o viena tęstine veika. Šis kasacinio teismo sprendimas yra nekvestionuojamas, todėl ir pakartotinumo S. Č. veiksmuose nagrinėjamu atveju nėra. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas S. Č. surašytas už veiksmus, kurių padarymo laikas ir pačiame protokole yra nurodomas – 2019-01-17, kuomet S. Č. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dar nebuvo baustas. Aplinkybė, jog VMSA S. Č. surašė 18 atskirų administracinio nusižengimo protokolų ir dėl to pradėjo atskiras bylas dėl kiekvieno iš jų, savaime nereiškia, kad S. Č. turi būti baudžiamas ir už šioje byloje įvardinto įsakymo nevykdymą, nes, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis teismas, VMSA įsakymų ir atitinkamai veikų, kuriomis jie nebuvo vykdomi, skaičių lėmė būtent subjektų, kuriems turėjo būti perduotas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymas skaičius, atitinkamai tai lėmė ir VMSA surašytų protokolų bei bylų teisme skaičių.

14. VMSA argumentai grindžiami ir manymu, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-12-31 nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-361-626/2019, yra pavienis neteisingas praktikos atvejis, o šiuo atveju turėjo būti remiamasi kitose bylose anksčiau priimtais 34 nutarimais, kuriais teismai asmenis baudė už kiekvieną VMSA įsakymo nevykdymo atvejį, atmestinas kaip nepagrįstas. Institucijos apeliaciniame skunde vardijami tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra priimti iki Lietuvos Aukščiausiojo teismo ginčo klausimu 2019-12-19 nutartyje (administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019) suformuotos praktikos, todėl tai nereiškia, jog suformuota praktika yra nereikšminga ir neaktuali šioje byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime išaiškino, jog teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti ne tik į kasacinio teismo priimtose nutartyse, bet ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, reikšmingus atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą. Atsižvelgti į teismų išaiškinimus galima tada, kai jie yra procesiniuose sprendimuose, priimtuose bylose, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos konkrečios bylos faktine fabula. Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas dėl likusios vienos veikos turėjo pagrindą atsižvelgti ne tik į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką bet ir į Vilniaus apygardos teismo 2019-12-31 nutarimą, kuris buvo primtas nuosekliai ir teisingai laikantis išaiškinimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019. Kartu pažymėtina, kad teismų praktika nuolat plėtojama ir tobulinama, todėl teismai gali nukrypti nuo ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, aiškiai ir racionaliai argumentuojant, kas šio atveju ir buvo padaryta.

15. Skundo argumentai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ butų ir kitų patalpų savininkams neteisėtai nesuteikė galimybės gauti kitos administruojančios įmonės paslaugų, o visas butų ir kitų patalpų savininkų įmokas beveik metus gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

16. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarimą nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos įgaliotos Teisės grupės patarėjos J. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis