- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- 1-1498-951/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08066-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistas: 1) 2004-02-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 2 d. (2 veikos) galutine 35 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d., atidėtas 1 metams; 2) 2005-07-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. (3 veikos) galutine 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, kuri 2005-11-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 75 parų arešto bausmę; 3) 2006-12-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. galutine 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) 2008-12-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 5) 2008-12-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 178 str. 1 d. galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2009-01-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2008-12-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2008-12-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 6) 2012-04-27 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) 2017-12-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d. galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str., atidėtas 2 metams su įpareigojimais, 2020-01-04 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; 8) 2021-06-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 187 str. 1 d. 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. sugadino svetimą, savo žmonai G. P. priklausantį, turtą, o būtent: 2021-03-14 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), aikštelėje tyčia sugadino nukentėjusiajai G. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su montiruote nulaužė automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį, apgadino kėbulo ir dangčio galinius žibintus, įlenkė galinį dangtį, apgadino elektrinę galinio stiklo užuolaidą, apgadino priekinį ir galinį stiklą, išdaužė dešinės pusės priekinių durų stiklą, išdaužė dešinės pusės galinių durų stiklą, išdaužė galinių durų mažąjį – šoninį durų stiklą, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. P. 500 eurų turtinę žalą.
E. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis nuo pat pradžių sakė, jog tai ne jo darbas. Visų pirma, su sutuoktine kartu pragyveno praktiškai 9 metus. Viską pirko kartu. Viena mašina buvo pirkta grynai iš jos pinigų, o šita, kuri figūruoja byloje, grynai pirkta iš jo pinigų, tik ji iš savo pinigų ją buvo remontavusi. Kadangi jis turėjo antstolių, tai mašiną užregistravo jos vardu, kad neatimtų. Jų biudžetas buvo bendras, pinigai dedami į seifą ir iš seifo imami. Ta transporto priemonė, apie kurią dabar kalba, tai „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Tas automobilis buvo įsigytas prieš santuoką. Jie jį pirko 2019 m. pavasarį, jei gerai pamena, kovą – balandį. Sutartis iš pradžių buvo ant jo, nes ji buvo be technikinio, buvo be nieko, kadangi buvo pirkta iš „perikupo“. Kai sutvarkė, kad galėtų pereiti technikinę, užregistravo G. vardu, G. brolio vardu buvo išimtas draudimas. Tą automobilį jie pirko iš bendrų seifo pinigų už 300 Eur. Prieš santuoką jie sudarė sutartį, kad po santuokos antstoliai nepretenduotų į jo žmonos lėšas dėl jo skolų – kad nepradėtų išskaičiuoti iš jos pinigus. Kaip jis supranta, pagal tą santuokos sutartį įgytas turtas turėjo atitekti jai, niekas negalvojo, kad gyvenime viskas taip pasisuks, jog po pusantrų metų taip išsidraskys. Jie dirbdavo kartu ir biudžetas buvo bendras. Jis gaudavo algą, ji gaudavo algą, tai taip kartu mašiną ir remontuodavo. Čia labiau jo interesas buvo tvarkyti automobilį. Jis gaudavo algą, kurią atiduodavo žmonai, nes ji rūpindavosi viskuo - namais, biudžetu, mokesčiais. Ko jam reikėdavo, ji jam nupirkdavo. 2019 m. pavasarį vyko automobilio remontas, jei neklysta, jie į remontą investavo 500-600 eurų, tai yra ta suma be tų 300 Eur, už kuriuos pirko mašiną. Remontas vyko iš bendrų lėšų. Su ta transporto priemone važiuodavo į darbą, kur nors į kelionę. Jo žmona neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Tą transporto priemonę vairuodavo jis. Žino, kad jo ir sutuoktinės transporto priemonė buvo apgadinta. Nepasakys, kada ta transporto priemonė buvo apgadinta, tik žino, kad uošvienė jam buvo parašiusi žinutę. Ji visada stovėdavo aikštelėje. Nepasakys, ar ji galėjo būti apgadinta 2021 m. kovo 14 d., kaip nurodyta kaltinime, nes praėjo daug laiko. Ta transporto priemonė visada stovėdavo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Ji nuo rudens, nuo spalio mėnesio, gal nuo rugsėjo mėnesio galo buvo nenaudojama, nes buvo greičio dėžės defektas. Automobilis buvo nevažiuojantis. Tą automobilį jis kartais matydavo aikštelėje, matė, kad jis buvo apgadintas. Kai grįžęs namo pamatė, kad mašina apgadinta, pamatė, kaip ją išvežė traliukas. Po to, gal po mėnesio jis ją su traliuku parsivežė į garažą, nes ji buvo išvežta pas jos draugo pažįstamus saugojimui. Matė tuos apgadinimus. Buvo padaryti kaltinime įvardinti apgadinimai, turi nuotraukas. Iš kur jis gali žinoti, kas taip pasielgė. Kaip ir sakė tyrėjai, 2021 m. kovo 14 d. šventė su G. mama R. V., adresu (duomenys neskelbtini). Tas adresas yra netoli (duomenys neskelbtini) g., gal 10 min. pėstute, o gal ir tiek nereikia. Be jo ir R. V. namuose dar buvo G. dukterėčia S.. Ji matė, kad jie su uošviene gėrė. Jie išgėrė 0,7 l butelį, bet neatsimena, ar tai buvo degtinė, ar viskis. Išgėręs tokį kiekį alkoholio, jautėsi normaliai, viską atsiminė. Net prisimena, kad kalbėjo su G. iš jos mamos telefono. Su G. „susikoliojo“, nes įsikišo jos draugas E. S., ir įvyko konfliktas. Vienas kitą „iškoliojo“. Pokalbio metu buvo kalba apie automobilio apgadinimą. Pasakojo, kad nori sudaužyti ar kažką panašaus. Atsiprašant, jie jį „b...“ šėrė, jį ir sumušę buvo, nes G. buvo atsivedusi savo draugus. Buvo rašyti pareiškimai, gulėjo ir ligoninėje. Tarp jų vyko karai. Neneigia, kad pokalbio metu grasino, jog sudaužys automobilį. Jis jokio įrankio su savimi neturėjo. Iš to vakaro jis viską atsimena. Tą vakarą su savimi neturėjo jokio įrankio. Nieko negali paaiškinti apie montiruotę. Buvo atvažiavęs su mašina „(duomenys neskelbtini)“. Tą automobilį buvo pasistatęs pas ją kieme. Namo parėjo pėsčiomis. Jam einant iš G. mamos namų į (duomenys neskelbtini) gatvę, nereikėjo praeiti šito automobilio, nes jis ėjo per parkelį, kirto per kiemus ir išlindo grynai į savo kiemą, ėjo ne per „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, nepasakys, kiek valandų buvo, kai išėjo, gal devynios vakaro. Išėjo vienas. R. V. ir S. Š. pasiliko. Jis išėjo pirmas. Nematė, kad jos būtų išėjusios iš paskos. Tą vakarą pasakė, kad apgadins automobilį todėl, kad jie jį išprovokavo, įžeidinėjo visokiais žodžiais. Iki šito įvykio, praėjusią žiemą yra sugadinęs nukentėjusios automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Tada apgadinimus padarė ranka. To pokalbio metu, kai pasakė, kad apgadins automobilį, nesakė, kad turi laužtuvą, su kuriuo daužys mašiną. Negali įvardinti, kas galėjo apgadinti šitą mašiną. E. S., su kuriuo bendrauja G., yra iškelta baudžiamoji byla, ir jai dabar yra sugadinta mašina. Tą vakarą nuo pokalbio su nukentėjusiąja iki ėjimo namo praėjo gal 1 valanda. Nežino, kur tada buvo G., kai su ja kalbėjo telefonu. Nežino, kur G. ir jos draugas tada gyveno, (duomenys neskelbtini) gatvėje ar (duomenys neskelbtini). Kartais su nukentėjusiąja bendrauja, o kartais nebendrauja. Nėra išsiskyrę, nevyksta skyrybų procesas. Su R. V. nėra konfliktiniuose santykiuose. Kai prieš savaitę ar dvi buvo pasikvietęs R., gal sakė, kad jei nori, gali ateiti. Jie atsigėrė, tai jis ir paklausė, kam čia kariauti. Jis bendrauja tiek su ja, tiek su uošviu, tiek su G. broliu. Liudytoja nurodo kitas aplinkybes, nes ji galvojo, kad čia jis, kadangi tarp jų vyko karai, nes nesutiko skirtis, pyko, kad ji jį paliko, kad ji lakstė per visus. Jis ją pasiėmė (duomenys neskelbtini) metų, užaugino, išleido į mokslus, padėjo įsidarbinti, o ji pasakė, kad jai ant viso to „n...“. Jam skaudu, kai viską dėl žmogaus darė, o dabar yra šiukšlės vietoje. Visa giminė tą gali pasakyti. Su S. Š. bendravo vasarą, kai birželio mėnesį visus nusivežė į pajūrį, dviem dienoms į (duomenys neskelbtini). Jis su ja asmeniškai nėra susipykęs. Prašo paklausti G. V., kodėl S. Š. galėjo nurodyti, kad jis apgadino automobilį, nes ji su visais labai sueina. G. sesuo J. buvo atėjusi pas jį, kėlė triukšmus, visaip jį keikė, grasino išlaužti duris. Jis su žmona gražiai pragyveno 8 metus. Susituokė 2019 m., dar pusantrų metų iki 2020 m. spalio mėnesio pragyveno, kai pradėjo viskas byrėti. Buvo apsipykę, bet dar gyveno, o po Naujų Metų ji išėjo. Liudytojos eina už G.. Jis negali pasakyti, kaip tie liudytojų parodymai taip nuosekliai atitinka grandinę, kad jis sudaužė automobilį. Jis nieko neneigia, sako viską taip, kaip viskas yra. Tegul teismas sprendžia, ar jis meluoja, ar ne, su nukentėjusiąja nesiginčys. Dar prieš kelias dienas pasakė, kad su nukentėjusiąja nesiries ir negaudys, kad pasikalbėtų. Iš jo nebuvo paimta montiruotė, nes jis nieko su savimi neturėjo. Kaip ir sakė tyrėjai, grįžo namo ir nuėjo miegoti. Iš jo jokios montiruotės niekas nepaėmė. Pas juos vyko karai, o su R. buvo taip, kad nusineši butelį, tai esi geras, o jei nenusineši, tai tu ten toks ir anoks, viskas nuo to ir priklauso, daug metų taip yra. To automobilio vertė su remontu būtų apie 900 eurų. Tas automobilis dabar yra garaže, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten, kur ir nuvežė, jei jo nepardavė. Tas garažas buvo išnuomotas G. vardu, o kai atsigulė į ligoninę, tai ji bandė atsikratyti, bet jo motina įsikišo ir jai nebuvo kur dingti. Tas automobilis turėtų būti ten. Tą vakarą, kai atėjo pas R. V., buvo apsirengęs juodai. Vilkėjo juodą odinę striukę. Dėl S. nežino, ar ji girdėjo, bet R. tikrai girdėjo, kaip kalbėjo telefonu ir pasakė, jog gali sudaužyti automobilį. Joms buvo neįdomu, todėl nieko jos nesakė ir jo nebandė atkalbėti nuo tokio poelgio. Po įvykio apie kažką bendravo su S. Š. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, bet dabar jos turbūt net drauguose neturi. Nepamena, kokią žinutę buvo parašęs S. Š. po jos apklausos policijoje. Su ja kažką susirašinėjo, o ką susirašinėjo, nežino. Ji buvo parašiusi, kad ją G. kiša dėl tos mašinos, pasakė, kad niekur neis, nes jai niekas neįdomu, jei neklysta, tai taip kažkas ir buvo. Jis nepasakys, ką jai parašė, tai buvo seniai. Jis jos net drauguose nebeturi, net negali pasižiūrėti. Neprisimena tokios žinutės, siųstos S. Š. per „(duomenys neskelbtini)“, po jos apklausos policijoje, jog: „ačiū, kad pamelavai. Liksiu skoloj, kad ištraukėt“. Viską atsimena gerai, bet praėjo daug laiko, ir jam tie dalykai yra neaktualūs.
Nukentėjusioji G. P. teisme parodė, kad žino, jog tą dieną, 2021 m. kovo 14 d., jos sutuoktinis E. P. su mašina buvo nuvykęs pas jos mamą. Jis jai paskambino iš mamos telefono. Ji pagalvojo, kad skambina mama, pakėlė ragelį, o kitoje ragelio pusėje buvo jis. Pradėjo ją įžeidinėti visokiais necenzūriniais žodžiais. Sakė, kad turi sunkią montiruotę, kurią sunku laikyti, sakė, kad sugadins jos transporto priemonę. Garso įrašą iš tos dienos, kai su juo kalbėjo, tyrėjai buvo pateikusi. Jos mama ir dukterėčia matė, kad jis buvo atsinešęs montiruotę. Jis, eidamas namo, sugadino jos transporto priemonę. Jos mama ir dukterėčia išėjo truputį vėliau nei jis, nes ėjo vedžioti šunį. Jis jų nematė. Net jos mama su dukterėčia matė, kaip jis išvažiavo su mašina ir trenkėsi į konteinerius, taip pat gadino savo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“. Jis į namus ramiai nueiti negalėjo, būtinai turėjo sudaužyti jos transporto priemonę. Jos mama ir dukterėčia viską matė, kaip jis daužė. Jos neina už ją, o matė, kad jis viską padarė. Kai jis sudaužė, jai iš karto jos paskambino, kad jis sudaužė jos mašiną, nes viską matė. Tą dieną ji buvo (duomenys neskelbtini). Kitos dienos ryte grįžo. (duomenys neskelbtini) kaimas yra (duomenys neskelbtini) rajone. Kuomet buvo kalbėta telefonu, tai nebuvo nei vieno keiksmažodžio ant jo. Garso įraše nebuvo nei vieno keiksmažodžio iš jos ar jos draugo pusės. Visi keiksmažodžiai buvo tik iš jo pusės. Čia viskas yra aišku, tiesiog jis nori išlipti sausas iš balos. Jis viską neigė, nors viską matė jos mama ir dukterėčia. Jos ne šiaip prisigalvojo, o viską matė. Pačią montiruotę buvo atsinešęs pas jos mamą į namus. Tai buvo juoda, metalinė montiruotė, dar kitaip vadinamas laužtuvas. Pokalbio metu pasakė, kad sudaužys jos transporto priemonę, tik nepasakė, kokiais veiksmais. Buvo po devynių, netoli dešimtos, kai kalbėjo telefonu, nes po to vienuoliktą valandą ar jau po vienuolikos jai paskambino mama ir pasakė, kad jos mašina sudaužyta. Tą vakarą pakėlė ragelį ir su mama kalbėjo. Tą vakarą ji negalėjo grįžti, pasakė, kad atvažiuos ryte. Grįžo iš (duomenys neskelbtini) ryte su „(duomenys neskelbtini)“ ir iš karto važiavo prie sudaužytos savo mašinos, o viską pamačiusi iš karto iškvietė policiją. Automobilio galinis stiklas, užuolaidėlė, galinis kėbulas, dešinės pusės šoniniai langai, priekinis stiklas, „stoikė“ buvo apgadinti. Matėsi montiruotės žymės. Kai davė į priekinį stiklą, tai montiruotės galas yra likęs ant „stoikės“. Iki šito įvykio šitas automobilis taip pat buvo apgadintas. Tada buvo įlenktas stogas, nulaužtas kairės pusės veidrodėlis ir rankenėlė. Patį pirmą kartą tuos apgadinimus padarė jis, bet nebuvo liudytojų, kas matė. Žino, kad tai padarė kaltinamasis, nes jis pats prisipažino, kad šokinėjo ant stogo, nulaužė veidrodėlį. Pirmas įvykis buvo vasario mėnesį, o kitas kovo mėnesį, tai yra, ne pilnai po mėnesio. Automobilis priklausė jai. Kai mašina buvo pirkta, tai ji iš karto buvo užrašyta jos vardu, buvo mokėta iš jos pinigų. Jis gaudavo mažą atlyginimą, o jos atlyginimas buvo virš tūkstančio. Tą mašiną ji pirko iš savo algos. Šitą automobilį įsigijo 2019 m. balandžio mėnesį. Buvo viena originali pirkimo – pardavimo sutartis, kuri buvo pildyta jos vardu, nes su tuo pardavėju ji dar sėdėjo mašinoje. Ji ją pirko ir pati už ją mokėjo. Ji už ją mokėjo 400 eurų. Tuo metu ji gyveno kartu su kaltinamuoju, bet kas buvo jos, tas buvo jos. Ji viską pirkdavo iš savo banko kortelės, o ką jis turėdavo, tai viską dėdavo į seifą. Mašina buvo pirkta iš jos pinigų, o ne iš seifo pinigų. Tuo metu jos atlyginimas buvo 1200-1300 eurų. Jos sutuoktinis uždirbdavo virš 300 eurų. Tas automobilis, kai jį įsigijo, buvo važiuojantis, tik netvarkingas. Ji automobilį remontavo du kartus. Visas remontas buvo tik iš jos algos. Per du kartus už automobilio remontą su detalėmis sumokėjo 1300 eurų. Pradžioje buvo suremontuota, perrinkta visa važiuoklė, tą kartą sumokėjo 900 eurų. Mašiną remontavo ne autoservise, o pas žmogų, dirbantį pagal individualią veiklą. Jis sakė, kad galės pateikti kvitą, dokumentą, kad jis atliko darbus ir, kad ji už juos sumokėjo, bet nieko nepateikė. Antrą kartą buvo išimtas variklis ir pirkta nauja greičių dėžė, tai buvo įdėta nauja greičių dėžė ir viskas nauja aplink variklį. Tada iš savo pinigų sumokėjo 400 eurų. Ji neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Jai buvo tokia „mašinų“ liga, nes visada norėjo turėti mašiną, bet pati niekada nevairavo. Kol automobilis buvo tvarkomas, tai jis nebuvo naudojamas. Dar prieš remontą juo kažkiek važinėjo sutuoktinis. Po to atidavė remontui, o kai pasiėmė tą automobilį iš remonto, tai mašina buvo važiuojanti, viskas gerai, bet šiek tiek streikavo greičių dėžė. Tada juo važinėjo jos brolis arba kaltinamasis. Ji jį jam duodavo. Kovo 14 d. buvo padaryta 920 eurų žala. Policijos tyrėja sakė, kad sumažinti nuo 920 eurų iki 500 eurų, nes teismas tiek neskirs, tai ir sutiko. Nurodė, kad buvo padaryta 500 eurų dydžio žala, bet realiai, jei viską skaičiuojant naujomis detalėmis, tai padaryta 920 eurų dydžio žala. Dabar to automobilio neremontavo, jis stovi garaže. Buvo pateikta sąskaita faktūra, kiek kainuotų remontas grynai su naujomis dalimis. Viskas, ką jis sakė, yra melas, kad automobilis jų abiejų, kad jis buvo pirktas ir remontuotas iš bendrų pinigų, nes jis tik nori išlipti sausas iš balos. Viskas buvo jos, viskas buvo pirkta, remontuota iš jos pinigų. Prieš pat pirkimą buvo aišku, kad ji tą mašina perka, ir kad ji bus jos. Ji pati ieškojo to automobilio, pati jį surado, net pati dėl jo skambinosi. Jos sutuoktinis dalyvavo perkant automobilį, kad jį parvairuotų. Jis taip elgėsi, gadino automobilį todėl, kad jie skyrėsi, ji jį paliko, o jis norėjo, kad tą mašiną užrašytų jam. Kai jis išsiblaivė, sakė, kad ją sugadino. Kiek kartų prašė atsiimti parodymus iš policijos. Šantažo ant jo nebuvo. Pokalbyje nebuvo jokių „kolionių“. Jis taip padarė iš keršto jai, todėl, kad jį paliko ir mašinos neperrašė jam. Dabar jos sutuoktinis ir jos mama nepalaiko jokių ryšių. Tą dieną jie kartu gėrė, bet jos nebuvo, nematė. Mama ir S. Š. nemelavo, nes jos viską matė. Jei jos nebūtų išėjusios iš namų, tai kaip jos būtų mačiusios, kas sudaužyta, kaip sudaužyta, kad jis sudaužė. Mama su dukterėčia ėjo vedžioti šuns ir viską matė savo akimis. Po sudaužymo jai iš karto paskambino. Civilinio ieškinio dar nereiškė. Tik tiek, kiek žala nustatyta, t. y. 500 eurų dydžio. Jos matė, kaip daužė automobilį. Daužymas vyko su montiruote. Po sudaužymo, kai jai paskambino, tai pasakė, kad matė, kaip su montiruote ėjo per kėbulą, stiklus. Montiruotė juoda, metalinė, ilga, su lenktu galu. Ji nematė tos montiruotės, tik žino, kokią montiruotę jis turėjo. Ji žino, kokius įrankius turėjo namuose. Tą įrankį yra mačiusi namuose, jis net jį vežiodavosi savo mašinoje „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kokiu tikslu vežiodavosi, jo neklausdavo, nes jai net buvo neįdomu. Tai buvo metalinis ilgas laužtuvas, kokių 50 cm ilgio. Niekada sutuoktinio neklausė, kam jam reikalingas tas įrankis. Kai buvo kalbėta telefonu, jis pasakė, kad turi tą montiruotę. Tą montiruotę dar buvo atsinešęs pas mamą į butą. Jis dar ją laikė rankoje ir sakė, kokia sunki montiruotė, kad nebenulaiko rankoje. Kai jis kalbėjo telefonu, buvo visiškai girtas. Jis net su mašina išvažiavo būdamas girtas ir trenkėsi į konteinerius. Jos mama matė, kaip išvažiavo su mašina ir trenkėsi į konteinerį. Nuo mamos namų iki automobilio stovėjimo vietos reikia eiti apie 5 min. Kai E. P. išėjo, tai po kelių minučių jos mama su dukterėčia irgi išėjo. Jis išvažiavo su mašina. Tai kol jis iš vienos gatvės išvažiavo į kitą gatvę, jos mama su dukterėčia per tą laiką spėjo prieiti ir viską matė. Jos ėjo pavedžioti šuniuką, bet ėjo link jo namų pusės. Kaltinamasis visada vežiodavosi montiruotę ir nesvarbu, su kokia mašina būdavo. Tą montiruotę buvo atsinešęs pas jos mamą į namus, todėl yra garantuota, kad ji buvo „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje. Jis atvažiavo su mašina ir iš mašinos pasiėmė tą montiruotę. Yra mačiusi tą montiruotę „(duomenys neskelbtini)“ mašinoje. Kai ji išsikraustė, tai ji nebesinaudodavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, jis visur važiuodavo vienas. „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiradusi dar jiems gyvenant kartu, ta montiruotė, su kuria jis tą dieną buvo atvažiavęs pas jos mamą, būdavo mašinoje.
Liudytoja R. V. teisme parodė, kad E. P. pas ją atvažiavo su mašina, kurią, jai atrodo, pasistatė kieme, ir atsivežė butelį. Jie išgėrė. Jis dar buvo paėmęs jos telefoną ir kalbėjo su jos dukra G.. Dar jis atsinešė montiruotę. Paskui, išgėrus butelį, jis išėjo. Jos anūkė S. irgi išėjo, o ji pasiliko namuose. Užrakino kambarį ir į lauką vedė pasivaikščioti šuniuką. Ji išėjusi išgirdo kažkokį trenksmą. S. sakė, kad E. trenkėsi su savo mašina. Išgėręs važiavo su mašina ir trenkėsi į šiukšliadėžes. Daugiau jos, pasivaikščiodamos, vedžiodamos šuniuką, ėjo link (duomenys neskelbtini). Jis privažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, ten sustojo, su montiruote išėjo, nieko jai nesakęs puolė prie mašinos ir pradėjo daužyti. Iš galo pradėjo daužyti lempas. Tada S. pasakė, kad eitų. Ji puolė skambinti G., bet G. neatsiliepė. Tada jai parašė žinutę, kad jos mašina sudaužyta. Ji pasakė, jog ryte atvažiuos. Ryte ji atvažiavo, bet kai pas ją atėjo, tai jau buvo išsikvietusi policiją. Tada jos nuėjo, ta mašina buvo baisi, tikrai baisiai, siaubingai sudaužyta, nes iš jos nieko nebuvo likę. Po to tą mašiną išvežė. Viskas įvyko šiais metais, kovo mėnesį, o dienos nepamena. E. P. pas ją atvažiavo vakare. Jis buvo apsirengęs kaip visada – su baltomis kelnėmis, bliuzonu, striuke, kurią nusivilko koridoriuje, todėl į ją neatkreipė dėmesio. Kai atėjo pas ją, turėjo atsinešęs montiruotę. Montiruotė buvo tokia stora, juoda, gal pusės metro ilgio, bet ir tiek gal nebus, tai daiktas vinims traukti. Klausė, kam jam ta montiruotė. Jis sakė, kad jam jos reikės. Ji negalvojo, kad jis eis daužyti mašiną. Kai jis atėjo pas ją, tai ją pasidėjo pas save, prie stalo. Iš jos telefono jis skambino jos dukrai, nes ji matyt jį buvo užblokavusi. Jis pats pasiėmė jos telefoną, kuris buvo padėtas, pamatė, kai jau skambino, o daugiau jie kalbėjosi. Nekreipė dėmesio, ką jie ten kalbėjo, bet žino, kad kažką pasipyko, dar jai grasino. Pasakė jai, kad atkeršys, padarys. Tada pagalvojo, ar jis tik neketina daužyti mašinos. Telefoninio pokalbio metu prie jos nieko nesakė apie automobilio daužymą, bet sakė, kad atkeršys, tik nesakė, ką tiksliai padarys. Negirdėjo, kad telefoninio pokalbio metu sakytų, jog turi montiruotę, bet pas ją montiruotę buvo atsinešęs. E. P. pas ją pabuvo apie porą valandų. Valandos nežiūrėjo, kada jis išėjo. Tik pasakė, kad jau eina namo. Jis išėjo, tada išėjo jos anūkė S., nes ji išvedė šunį, kai ji nusileido, tai jis jau važiavo su mašina. Buvo atvykęs su savo automobiliu, bet jo dabar jau nebėra. Ji į tas mašinas nekreipia dėmesio. Tik pamatė, kad išvažiavo. Jis pas ją atsivežė degtinės butelį. E. P. gėrė ir išgėręs vairavo. Ji galvojo, kad jis pareis pėsčiomis, nes jam netoli, bet išėjusi pamatė, kad jau mašina sukasi. Nuo jos namo iki jo namų gali nueiti per 5 min., jei esi jaunas, o ji eina truputį ilgiau. Jis gyvena prie kolegijos, perėjus perėją. Visą laiką jie vedžioja šunį, eina pasivaikščioti ten, kur gyvena E. P.. Ji jį sutiko, kai jis jau buvo prie mašinos. E. P. ją aiškiai turėjo matyti. Kai ji pasakė, „ką čia „blūdiji“, tai jis jai nieko nesakė ir, priėjęs prie mašinos, pradėjo ją trankyti, tada ji nuėjo. Tuo metu S. stovėjo ir laukė jos. S. matė, kas čia vyksta. Ji jo negalėjo sulaikyti nuo tokių veiksmų, nes jis buvo išgėręs, o tada jis yra labai nervingas, ką jis sumano, tai tą ir padaro, nieko neklauso. Tą automobilį daužė su ta pačia montiruote, kurią buvo atsivežęs. Joms einant link namų, ji paskambino savo dukrai. Jai skambino, bet ji bijojo pakelti ragelį, nes sakė, kad galvojo, jog skambina jis. Ji jai parašė žinutę, kad sudaužė jos mašiną. Paskui ji tuoj pat jai atskambino. Jai pasakė, kad E. sudaužė jos mašiną. Dukra pasakė, kad atvažiuos. Nežino automobilių markių. Tą jos mašiną ji žino, nes ji visą laiką stovėdavo, ji pasižiūrėdavo, ar jai viskas gerai. Jos dukra neturi teisės vairuoti transporto priemones. Ji galvojo, kad ją kažkas paveš, nes, kai turi mašiną, tai yra gerai. Nežino, kada jos dukra įsigijo tą automobilį, tik žino, jog ji turi mašiną. E. ir G. yra vyras ir žmona, bet jie kartu nebegyvena. Kaip G. jai sakė, tai tas automobilis buvo pirktas iš jos pinigų, sakė, kad viskas jos vardu. Neklausinėjo, kiek kainavo tas automobilis. Žino, kad savo vardu ji turėjo dvi mašinas. E. P. prie tos mašinos neprisidėjo. Ji jai viską pasako ir sakė, kad ji mokėjo ir viskas jos vardu. Daugumoje ji viską darydavo pati, tame tarpe ir namuose remontus. Nežino, kiek jos dukra uždirbdavo per mėnesį, dirbo per du darbus, bet jai jos pajamos buvo neįdomios. Kai vyko daužymas, buvo visai netoli automobilio, gal koks metras, nes ji buvo ant kelio, o ten nusileidus, nulipus laipteliais, buvo ta aikštelė, kur stovėjo mašina. S. stovėjo grynai prie gatvės galo, kur yra kolegija, gal už kokių 3-4 metrų. Ji iki kolegijos priėjusi nebuvo, buvo prie gatvės krašto, kur yra šaligatvis, tai gal bus apie pora metrų. Jis, atėjęs pas ją, rankoje nešėsi montiruotę, o butelį buvo užsikišęs. Pirmą dieną buvo nuėjusi prie mašinos, ten stovėjo. Jis išlipo, į ją nekreipė dėmesio, iš karto ėjo prie mašinos. Matė, kaip E. P. trenkė. Daugiau S. sakė, kad eitų. Matė pradžią, iki galo neišbuvo, nestovėjo. Tik kitą dieną pamatė, kaip tas automobilis buvo apgadintas. Jos pradžioje pabuvo ir išėjo, net nežino, kiek jis ten tą mašiną daužė ir kada jis nuėjo.
Nepilnametė liudytoja S. Š. teisme parodė, kad atvyko dėl E., nes jis sudaužė G. mašiną. Jis vakare atvažiavo pas jas į namus, atvyko pas močiutę turėdamas montiruotę ir pasakė, kad sudaužys G. mašiną. Jos netikėjo, kad jis taip galėtų padaryti. Jis, išsitraukęs iš „kožos“, parodė tą montiruotę. Kai jis išėjo pro duris, jos greitai apsirengė ir išėjo iš paskos, nes norėjo pažiūrėti, ar tikrai jis tai padarys ir, kad nieko nepadarytų dar blogiau. Jis nulipo laiptais, o jos ėjo jam iš paskos. Jis su ta montiruote trenkė į savo mašinos kapotą, tada atsisėdo į mašiną, pradėjo važiuoti, išsisuko iš kiemo ir įvažiavo tiesiai į šiukšliadėžę. Kažkaip ratu nuvažiavo iki savo namų aikštelės. Jos su močiute ėjo iki jo namų, ten, kur buvo aikštelė ir stovėjo G. mašina. Jos nuėjo su šuniu ir pamatė, kad jis, išlipęs iš savo mašinos, eina iki G. mašinos. Tada jis, pasiėmęs tą montiruotę, sudaužė visą mašiną. Dar močiutė bandė jį traukti. Sakė jam, kad nedaužytų, ką jis daro, bet jis vis tiek sudaužė, dar juokėsi. Jos nuėjo nuo jo kuo toliau. Iš karto skambino G. . Su juo nesiaiškino, nes jis visas buvo girtas. Tada močiutė skambino G., bet G. nepakėlė ragelio. Jos nuėjo namo. Dar po to skambinėjo G., po to ji atsiliepė. Daugiau nežino, kaip ten buvo, kada atvažiavo G.. Kada čia viskas buvo, tikslios dienos nepasakys. Viskas įvyko šiais metais, bet nepamena, kuris mėnuo buvo, ir neatsimena, koks metų laikas buvo. Kai E. P. atėjo pas močiutę į namus, jis buvo su juoda „koža“, džinsais, „maike“ ir batais. Jis, ateidamas pas jas, užsikišęs atsinešė tokią ilgą montiruotę. Paaiškino, kad montiruotę atsinešė į svečius, nes eis daužyti G. mašiną, kadangi ji susirado kitą ir jį paliko. Močiutė bandė nuo to E. sulaikyti, o ji nelabai kišosi, buvo savo kambaryje, kadangi jis buvo girtas ir dar galėjo jai užtrenkti, kažką padaryti. Močiutė bandė ir sakė, kad G. dar paskambins, kad neitų, nedarytų nesąmonių, o jis pasakė, kad gali filmuoti. Gaila, kad nefilmavo. Jai atrodo, kad, kai buvo pas jas, E. su G. kalbėjo telefonu. Ji girdėjo, kad visokiais žodžiais jie „koliojosi“, bet negirdėjo, ką tiksliai kalbėjo, gali būti, kad sakė, jog sudaužys jos mašiną. Tikrai girdėjo, kad kalbėjo telefonu. Kažkur turėjo būti po dešimtos ar apie vienuolikta valanda, kai jis išėjo iš močiutės namų. Atstumas nuo jos močiutės namų iki E. namų yra labai nedidelis, kokios 5 min. kelio. Iki E. P. namų ėjo, kad pasižiūrėtų, jog jis nueis namo ir nedarys nesąmonių. Kai jis išlipo iš savo mašinos, tai močiutė sakė, kad nedarytų nesąmonių, eitų namo išsimiegoti. Jis pasakė, kad žiūrėtų, tada nuėjo prie mašinos ir pradėjo daužyti. Visą laiką nuo pradžios iki pabaigos matė, kaip jis daužė mašiną. Ji buvo toliau, o močiutė buvo visai prie pat, dar bandė jį atitraukti. Ji pasakė tiek, kiek pasakė policijoje, gal tik neatsimena tikslių datų, smulkmenų, bet iš esmės pasakė viską. Atsimena pirmą apklausą, kuri vyko kovo 24 d., kai pasakė, jog nieko nematė. Pasakė taip todėl, nes niekada gyvenime nėra buvusi policijoje, nenorėjo jokių problemų, nes nekaip atrodo, kai tokių metų asmuo vaikšto į policiją, bet kai pasakė, kad vėl reikės ateiti į apklausą, tai apgalvojo, kad negalima meluoti, kad ir kaip bebūtų. Gal prisidėjo dar tas, kad E. buvo rašęs, jog meluotų, nesakytų, kaip buvo, sakė, kad atsidėkos. Ji jam pasakė, kad parodė, jog nieko nematė, nieko nežino ir, kad nenori veltis į jų problemas. Jis jai padėkojo, kad nepasakė tiesos. Jie bendravo iki pirmos apklausos, E. P. parašė, ar jai irgi reikės eiti į teismą, pasakė, kad taip, tai jis pradėjo rašyti, kad nesakytų tiesos, nes jam bus blogai. Neturi susirašinėjimo, nes per visur jį yra užblokavusi, tai nerodys. Šiai dienai jos ir E. santykiai jokie, nei karto su juo nebendravo. Būna, kad jis dėl G. parašo močiutei. Vakar jis irgi kažką rašė, skambino visas girtas. Visada kažką rašo dėl G., kad ją myli ir panašiai. Rašo tokias gal labiau provokuojančias žinutes, bet nesigilino, kokios tos žinutės. Nėra susipykusi su E.. Jie ir anksčiau nebendraudavo, nors jis ir jos dėdė. Būdavo, kad ateina į svečius, bet ji nieko nekalbėdavo, tarp jų jokių ryšių nebuvo. Kai jie ateidavo į svečius, tai jie visi bendraudavo. Dabar su juo niekas nebendrauja, nes jis rašinėja nesąmones. Močiutės toks telefonas, kad negalima nieko užblokuoti. Automobilio daužymas tikrai truko apie pusę valandos. Tuo metu, kai matė, kad E. daužė automobilį, tai su savimi neturėjo telefono, nes močiutė G. skambino iš savo telefono. Nežino, kokia tai buvo mašina. Buvo labai tamsu, tai tikrai nežino, kokią mašiną galėjo turėti. Ta mašina priklauso jos tetai G., nes jis pats pasakė, kad eina sudaužyti G. mašiną. Mano, kad ir taip aišku, nes jie buvo vyras ir žmona, ir žino, kas mašinas pirko. Močiutė irgi žinojo, kad tai G. mašina. Kai jie buvo kartu, ji nepalaikydavo ryšių nei su G., nei su E., tai neįsivaizduoja, kokią mašiną galėjo turėti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be nukentėjusiosios, liudytojų parodymų įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
2021-03-15 protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti, kad pareiškėja G. P. parodė, jog 2021-03-15 apie 10 val. rado apgadintą savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį adresu (duomenys neskelbtini). Buvo apgadintas bagažinės dangtis, abu galiniai žibintai, galinis stiklas, dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės abu šoniniai durelių stiklai, dešinės pusės veidrodėlis bei priekinis stiklas. Taip pat pastebėjo, kad yra nuleistas kairės pusės priekinis ratas. Dėl padarytų apgadinimų įtaria savo vyrą E. P., su kuriuo vyksta skyrybų procesas. Nurodė, kad E. P. jai vakar apie 22.30 val. telefonu paskambino ir pasakė, jog sudaužys jos automobilį montiruote. Kokia žala padaryta, nurodys vėliau (1 t., b. l. 7-15).
Policijos registruojamų įvykių informacinėje sistemoje užfiksuota, kad 2021-03-15 9.59 val. į bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi G. P. pranešė, jog dabar pastebėjo, kad vakar vakare su montiruote sudaužytas jos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įtaria savo vyrą, vyksta skyrybų procesas (1 t., b. l. 18-21).
2021-03-15 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 22-28).
VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje užfiksuota, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1340 Eur (1 t., b. l. 29).
2021-03-29 informacija apie kelių transporto priemones, gauta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, iš kurios matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., įsigijimo data 2020-01-28, transporto priemonė įregistruota 2020-06-16 (1 t., b. l. 30).
2021-03-16 savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji G. P. pateikė USB atmintinę su dviem garso įrašais (1 t., b. l. 86-88).
2021-06-11 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota G. P. pateiktos USB atmintinės garso įrašų apžiūra. Protokole fiksuota, kad atidarius USB atmintinę, matomi du garso įrašai, pavadinimu (duomenys neskelbtini) ir pavadinimu (duomenys neskelbtini). Atidarius garso įrašą, pavadinimu (duomenys neskelbtini), girdisi E. P. balsas, kuris kalba su G. P. draugu, taip pat girdimas ir G. P. balsas. Pokalbio metu vyksta buitinis konfliktas, vienas kito atžvilgiu vartojami necenzūriniai žodžiai, įžeidinėjimai, garso įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Garso įrašo trukmė 16 min. 38 s. Atidarius garso įrašą, pavadinimu (duomenys neskelbtini), girdisi G. P. ir E. P. balsai, pastarasis keikiasi ir konfliktuoja, teigia, kad sudaužys automobilį. Toliau garso įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra, garso įrašo trukmė 11 min. 38 s. (1 t., b. l. 89-91).
2021-07-20 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų, padarytų pareigūnų, buvusių įvykio vietoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), turėtomis kūno kameromis, apžiūra. Apžiūrėjus vaizdo įrašą, pavadinimu (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2021-03-15 10:37:48 val. pareigūnai išlipo iš tarnybinio automobilio. 10:37:53 val. G. P. stovi automobilių stovėjimo aikštelėje. 10:39:57 val. pareigūnas klausia: „čia įtariat, kad padarė jūsų sugyventinis?“. G. P. atsako: „čia ne įtarimas, o grynai jisai, nes vakar vakare telefonu su juo kalbėjau, jisai turėjo prie savęs montiruotę ir sakė eis, tikrai padarys, sudaužys“. 10:38:19 val. pareigūnas klausia: „o kame problemos, kodėl jis čia taip daro?“. G. P. atsako: „skyrybų atveju dėl to, kad kai vyksta skyrybos, mašinos jam neperrašau, dėl to jisai ją niokoja, tai dvi suniokojęs, turiu dar vieną, kur jis irgi suniokojo konkrečiai“. 10:38:33 val. pareigūnas klausia: „tai šiandien, ta prasme iš po nakties buvo sveika?“. G. P. atsako: „vakar apie 11 valandą buvo padaryta“. 10:38:40 val. pareigūnas klausia: „aš klausiu, kai pastatėt automobilį, jis buvo sveikas?“. G. P. atsako: „buvo pastatytas sveikas, vieną sykį padarė stogas“. Pareigūnas pertraukia ir sako: „tai stogas buvo, ką padarė iš po vakar?“. G. P. rodo į automobilio dešinę pusę ir sako: „šita visa pusė, priekinis stiklas, galas ir šita pusė“. 10:38:52 val. vaizdo įraše matosi pilkos spalvos automobilis, kurio dešinėje pusėje yra įdaužtas priekinis stiklas, nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis, išdaužti dešinės pusės priekinių ir galinių durelių langai, išdaužtas dešinės pusės mažasis/šoninis galinių durų stiklas, apgadintas automobilio galinis dangtis. 10:38:57 val. pareigūnas sako: „tai visi stiklai, o veidrodėlis?“. G. P. atsako: „šita pusė buvo anksčiau padaryta“. Pareigūnas klausia: „o stogas?“. G. P. atsako: „irgi anksčiau“. Pareigūnas klausia: „o padangos?“. G. P. atsako: „o padangos nežinau, arba jisai subadė arba jos išsileido“. Pareigūnas klausia: „bet jos buvo sveikos?“. G. P. atsako: „jos buvo sveikos“. 10:39:12 val. matosi išdaužtas kairės pusės galinis žibintas. Pareigūnas klausia: „galinis stiklas?“. G. P. atsako: „padaryta vakar“. Pareigūnas klausia: „žibintai?“. G. P. atsako: „vakar, visa šita pusė vakar“. 10:39:20 val. matyti, kad apgadintas automobilio dešinės pusės galinis žibintas. 10:39:27 val. matyti, kad automobilio salone pilna stiklo šukių. 10:39:37 val. pareigūnas paprašo G. P. eiti kartu link policijos tarnybinio automobilio. Nuo 10:39:38 val. iki 10:40:07 val. informacijos, reikšmingos tyrimui, nėra. 10:40:08 val. pareigūnas paprašo G. P. atsisėsti į tarnybinį automobilį. 10:40:41 val. G. P. sako pareigūnui: „garso įrašai yra pas mano draugą, nes jisai su savo telefonu įrašė, kai kalbėjom“. 10:41:27 val. pareigūnas klausia: „dabar jis nepatenkintas, kad su kitu draugu esate?“. G. P. atsako: „nieko ten rimto nėra, tiesiog geras draugas ir tiek“. Pareigūnas klausia: „o tai dėl ko jis čia taip?“. G. P. atsako: „dėl to, kad mašinos neperrašau jam“. Pareigūnas klausia: „o kodėl turit perrašyt?“. G. P. atsako: „dėl to, kad ji tuo pačiu ir jo yra, čia jo yra“. 10:41:46 val. pareigūnas klausia: „o kita mašina neapgadinta, sakėt antra?“. G. P. atsako: „apgadinta irgi anksčiau, pareiškimas yra užvestas“. 10:42:26 val. vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu (duomenys neskelbtini), matyti, kad 10:37:57 val. pareigūnai išlipo iš tarnybinio automobilio, matosi stovinti G. P., apgadintas pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 10:38:04 val. G. P. atsako: „čia ne įtarimas, o grynai jisai, nes vakar vakare telefonu su juo kalbėjau, jisai turėjo prie savęs montiruotę ir sakė eis, tikrai padarys, sudaužys“. 10:38:19 val. pareigūnas klausia: „o kame problemos, kodėl jis čia taip daro?“. G. P. atsako: „skyrybų atveju, dėl to, kad kai vyksta skyrybos, mašinos jam neperrašau, dėl to jisai ją niokoja, jisai dvi suniokojęs, turiu dar vieną, kur jis irgi suniokojo konkrečiai“. 10:38:33 val. pareigūnas klausia: „tai šiandien, ta prasme iš po nakties buvo sveika?“. G. P. atsako: „vakar apie 11 valandą buvo padaryta“. 10:38:40 val. pareigūnas klausia: „aš klausiu, kai pastatėt automobilį, jis buvo sveikas?“. G. P. atsako: „buvo pastatytas sveikas, vieną sykį padarė stogas, veidrodėlis ir rankenėlė“. Pareigūnas pertraukia ir sako: „tai stogas buvo, ką padarė iš po vakar?“. G. P. rodo į automobilį ir sako: „iš po vakar šita visa pusė, priekinis stiklas, galas ir šita pusė“. 10:38:57 val. pareigūnas sako: „tai visi stiklai, o veidrodėlis?“. G. P. atsako: „šita pusė buvo anksčiau padaryta“. Pareigūnas klausia: „o stogas?“. G. P. atsako: „irgi anksčiau“. Pareigūnas klausia: „o padangos?“. G. P. atsako: „o padangos nežinau, arba jisai subadė arba jos čia išsileido“. Pareigūnas klausia: „bet jos buvo sveikos?“. G. P. atsako: „jos buvo sveikos“. Pareigūnas klausia: „galinis stiklas?“. G. P. atsako: „padaryta vakar“. Pareigūnas klausia: „žibintai?“. G. P. atsako: „vakar, visa šita pusė vakar“. 10:39:57 val. pareigūnas fotografuoja apgadintą automobilį. Matosi apgadintas priekinis automobilio stiklas, nulaužtas dešinės pusės šoninis veidrodėlis, išdaužti dešinės pusės pagrindiniai priekinių ir galinių durų stiklai, išdaužtas dešinės pusės mažasis/šoninis galinių durų stiklas, išdaužtas galinis automobilio stiklas, apgadintas automobilio galinis dangtis, išdaužti galiniai kėbulo ir dangčio žibintai. Daugiau informacijos, reikšmingos tyrimui, nėra. Vaizdo įrašo pabaiga 10:42:35 val. (1 t., b. l. 93-96).
2021-02-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo kopija iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad G. P. pranešė, jog 2021-02-19 (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje rado apgadintą savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad prieš mėnesį laiko prasidėjo skyrybų procesas su sutuoktiniu E. P., jis, labai supykęs, kad po skyrybų G. P. atitenka du automobiliai, yra pasakęs, kad dėl turto jai kerštaus ir jį sugadins (1 t., b. l. 100-108).
2021-02-26 liudytojos G. P. apklausos protokolo kopija iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad G. P., duodama parodymus, patikslino, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusipirko 2020-01-28 pagal pirkimo-pardavimo sutartį už 300 eurų, o kadangi automobilis buvo techniškai netvarkingas, tai jį remontavo ir savo vardu užregistravo 2020-06-16, kai susitvarkė automobilį. Mano, kad automobilį iš pykčio sugadino jos sutuoktinis E. P., su kuriuo kartu negyvena nuo 2020 m. gruodžio mėn. E. P. jai buvo sakęs, kad dėl skyrybų kentės jos turtas (1 t., b. l. 118-121).
2021-05-13 įtariamojo E. P. ir liudytojos R. V. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad R. V. nurodė, jog 2021-03-14 apie 22.00 val. buvo sutikusi E. P., 2021-03-14 vakare, apie 22.00 val. ji kartu su savo anūke S. Š. (17 metų) išėjo iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), pavedžioti šuniuko. Vedžiodamos šuniuką susitiko E. P. (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur yra automobilių stovėjimo aikštelė, kur stovėjo jos dukros G. P. automobilis. E. P. rankose laikė geležinę montiruotę. Ji E. paklausė: „kur tu eini?“, E., nieko jai nesakęs, iš karto nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę. Ji matė, kad priėjęs prie jos dukros automobilio, markės nežino, nepažįsta, automobilis buvo pilkos spalvos, priėjęs prie automobilio bagažinės, iš montiruotės vieną kartą trenkė į automobilio dešinės pusės galinę lempą, tuomet ji su S. Š. nuėjo link namų pusės, eidamos dar girdėjo automobilio dūžių garsus, tačiau pačios aikštelės, kaip daužomas automobilis, nebematė, nes ėjo link namų. Ji eidama paskambino savo dukrai G. P. pasakyti, kad jos automobilį daužo E. P.. E. P. teigė, kad jis girdėjo R. V. parodymus, juos suprato, tačiau su jais nesutinka, nes tą vakarą jis buvo pas R. namuose, jie su R. abu gėrė, o po išgertuvių, kuomet pabaigė gerti, jis išėjo pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini). R. V. teigė, kad kartu su ja buvo ir S. Š., kuri matė E. P., taip pat matė, kaip jis daužė automobilį. Į klausimą, ar 2021-03-14 pas ją bute buvo E. P. ir ar jie kartu vartojo alkoholį, R. V. atsakė, kad taip, E. buvo pas ją bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis atėjo pas ją vakare apie 20.00 val., gal šiek tiek po 20.00 val., jie abu vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Po 21.40 val. jie pabaigė gerti, ir E. išėjo, dar gali pasakyti, kad jis pas ją į butą buvo atsinešęs montiruotę. Į klausimą, ar 2021-03-14 pas R. V. į butą buvo atsinešęs montiruotę, E. P. atsakė, kad ne, nebuvo, R. prieš jį susimokiusi. Į klausimą, ar 2021-03-14 ji davė savo mobilaus ryšio telefoną, kad jis galėtų paskambinti jos dukrai G. P., R. V. atsakė, kad taip, ji davė savo mobilaus ryšio telefoną, kad jis galėtų paskambinti dukrai G. P., nes G. buvo užblokavusi E. telefoną. Į klausimą, ką R. V. veikė tada, kai E. P. išėjo iš jos buto po išgertuvių, R. V. atsakė, kad, kai išėjo E. P., ji su S. Š. iš karto išėjo į lauką pavedžioti šuniuko. Į klausimą, ar eidamas namo, praėjo pro aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) g. 4, E. P. atsakė, kad jis praėjo per parkelį ir išlindo per (duomenys neskelbtini), bet per pačią automobilių stovėjimo aikštelę, kur buvo pastatytas automobilis, jis nėjo. Į klausimą, ar eidamas namo susitiko R. V. ir S. Š., E. P. atsakė, kad ne, nebuvo sutikęs. Į klausimą, ar, kai išėjo E. P. iš jos buto, iš karto ėjo pavedžioti šuns, ar matė einantį E. P., R. V. atsakė, kad E. P. išvažiavo iš jos juodos spalvos automobiliu, markės nežino. Į klausimą, ar jis ėjo namo ar važiavo automobiliu išėjęs iš R. V., E. P. atsakė, kad jis ėjo, tikrai nevažiavo, nes jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Į klausimą, kur buvo tuo metu, kai girdėjo, kad yra daužomas automobilis, R. V. atsakė, kad buvo visai netoli nuėjusi, nes aiškiai girdėjo, kaip daužomas automobilis. Į klausimą, ar matė, ar nematė, kaip buvo daužomas automobilis ir kas jį daužė, nes 2021-03-22 apklausos metu ji nurodė, kad tik girdėjo, kaip daužomas automobilis, tačiau nematė, kas daužo automobilį, nes bijojo su anūke nueiti prie automobilio, o dabar sako, kad matė, kaip E. P. daužė galines automobilio lempas, R. V. atsakė, kad ji sakė tyrėjai, jog matė, kaip E. daužė automobilį, o kodėl tyrėja neužrašė, ji nežino. Į klausimą, ar vedžiojant šunį, buvo išsiskyrusi su S. Š. ar visą laiką buvo kartu, R. V. atsakė, kad nebuvo išsiskyrusios, ji visą laiką buvo kartu su ja, kai sutiko E., ir kai E. daužė automobilį. Į klausimą, ar sakė, kad E. P. sudaužys jos automobilį, kai jis iš jos mobilaus telefono paskambino G. P., R. V. teigė, jog sakė, kad sudaužys automobilį, sakė kerštą padarys. Į tą patį klausimą E. P. atsakė, kad taip sakė (2 t., b. l. 21-26).
Iš 2021-08-10 G. P. elektroniniu paštu atsiųstos santuokos sudarymo įrašo kopijos matyti, kad E. P. ir G. P. susituokė 2019-07-20 (2 t., b. l. 42-43).
Iš 2021-08-24 VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo gautų duomenų matyti, kad buvo pateiktos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčių kopijos. G. P. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2020-01-28, šį automobilį nusipirkdama už 300 Eur (2 t., b. l. 46-50).
2021-08-30 UAB „Dekida“ darbų atlikimo aktu, kuriame užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų remonto sąmata (2 t., b. l. 57).
2019-07-02 ikivedybinės sutarties kopija, iš kurios 2.1.1. punkto matyti, kad šalys susitaria ir nustato, jog nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, įgytas gyvenant susituokus, ir kuris įgytas už vienos iš šalių lėšas, ir jo/jos vardu, yra tą turtą įgijusios šalies asmeninė nuosavybė (2 t., b. l. 62-64).
Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-382/2018). Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent, sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (LR BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (LR BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (LR BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas.
Žemesnės instancijos teismas
E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme neigė 2021-03-14 įvykdęs nusikaltimą. Teismo posėdžio metu jis aiškino, kad žino, jog transporto priemonė buvo apgadinta, matė tuos apgadinimus, buvo padaryti kaltinime įvardinti apgadinimai, turi nuotraukas, tačiau jis negali įvardinti, kas galėjo apgadinti šitą mašiną, nežino, kas taip pasielgė, bet tai ne jo darbas. Tačiau teismas su tokiais kaltinamojo paaiškinimais dėl to, kad jis transporto priemonės apgadinimų nepadarė, nesutinka ir juos atmeta, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos poziciją, taip siekiant save atriboti nuo įvykio ir išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Paminėtina, kad kaltinamojo paaiškinimus paneigia ne tik nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teismo posėdžio metu. Nukentėjusioji G. P. teisme parodė, kad jos mama ir dukterėčia matė, kaip E. P. daužė automobilį, daužymas vyko su montiruote, kai po mašinos sudaužymo mama jai paskambino, pasakė, jog matė, kaip kaltinamasis su montiruote ėjo per kėbulą, stiklus, kitą dieną ji, atvykusi prie automobilio, pamatė, kad buvo apgadintas automobilio galinis stiklas, užuolaidėlė, galinis kėbulas, dešinės pusės šoniniai langai, priekinis stiklas, „stoikė“, matėsi montiruotės žymės, kai davė į priekinį stiklą, tai montiruotės galas yra likęs ant „stoikės“, dėl šių apgadinimų jai buvo padaryta 500 eurų dydžio žala. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, t. y. nukentėjusioji parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Dar daugiau, kaip rodo bylos aplinkybės, nukentėjusioji viso proceso metu buvo nuosekli, t. y. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes ne tik ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu, bet ir 2021-03-15 rašydama protokolą-pareiškimą. Svarbu paminėti ir tai, kad teisme duotus nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja R. V. teisme parodė, kad E. P. privažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, ten sustojo ir su montiruote išėjo, nieko jai nesakęs, puolė prie mašinos ir pradėjo daužyti, iš galo pradėjo daužyti lempas, ji, tai pamačiusi, skambino savo dukrai G. P.. Nepilnametė liudytoja S. Š. taip pat teisme parodė, kad E. P. vakare buvo atvažiavęs pas jas į namus, pas močiutę, jis turėjo montiruotę ir pasakė, kad sudaužys G. mašiną, kai jos ėjo su šuniu, pamatė, kad E. P., išlipęs iš savo mašinos, eina iki G. mašinos, tada, pasiėmęs tą montiruotę, sudaužė visą mašiną, dar močiutė bandė jį traukti, sakė jam, kad nedaužytų, ką jis daro, bet jis vis tiek sudaužė, matė, kaip jis daužė, tada nuėjo nuo jo kuo toliau ir iš karto skambino G.. Teismas remiasi ir šiais liudytojų R. V. bei S. Š. parodymais. Pastebėtina, kad liudytojos parodymus teismui davė būdamos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai tarpusavyje sutampa ir vieni kitiems dėl esminių bylos aplinkybių neprieštarauja. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad analogiškas aplinkybes dėl esminių įvykio aplinkybių liudytojos nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu, o R. V. savo duotus parodymus patvirtino ir 2021-05-13 vykusios akistatos su E. P. metu. Tuo pačiu pastebėtina, kad nors liudytoja S. Š. 2021-03-24 vykusios apklausos metu ir buvo nurodžiusi, kad ji pati nematė, kaip buvo daužomas nukentėjusiosios automobilis, ir nematė, kas jį daužė, tik močiutė jai pasakė, jog G. P. automobilis yra daužomas, ir jį galėjo daužyti E. P., tačiau jau 2021-06-10 papildomos apklausos metu liudytoja patvirtino pati mačiusi, kaip E. P. su montiruote daužė G. P. automobilį, markės ir spalvos ji nežino, nepažįsta automobilių, matė, kaip daužė automobilio langus, daužė automobilio žibintus, daužė visą automobilį, kiek prisimena, buvo labai didelis daužymo garsas, taip pat matė, kaip automobilį spardė iš kojų, močiutė R. V. buvo priėjusi prie E. ir bandė jį sustabdyti, kad nebedaužytų automobilio, tačiau močiutei nepavyko E. atitraukti (2 t., b. l. 81-83). Teismo posėdžio metu aiškinantis parodymų pasikeitimo aplinkybes, nepilnametė liudytoja S. Š. teigė, kad pirmos apklausos, kuri vyko kovo 24 d., metu pasakė, jog nieko nematė, nes niekada gyvenime nėra buvusi policijoje, nenorėjo jokių problemų, nes nekaip atrodo, kai tokių metų žmogus vaikšto į policiją, bet kai pasakė, kad vėl reikės ateiti į apklausą, tai apgalvojo, kad negalima meluoti, kad ir kaip bebūtų, gal prisidėjo dar tas, kad E. P. jai buvo rašęs, jog meluotų, nesakytų, kaip buvo, sakė, kad atsidėkos, ji jam pasakė, kad policijoje teigė, jog nieko nematė, nieko nežino ir, kad nenori veltis į jų problemas, jis jai padėkojo, kad nepasakė tiesos, jie bendravo iki pirmos apklausos, E. P. parašė, ar jai irgi reikės eiti į teismą, pasakė, kad taip, tai jis pradėjo rašyti, kad nesakytų tiesos, nes jam bus blogai, šio susirašinėjimo neturi, nes jį yra užblokavusi, šiai dienai jos ir E. santykiai jokie, nei karto su juo nebendravo. Iš esmės analogiškai parodymų pasikeitimo priežastis liudytoja paaiškino ir 2021-06-10 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus liudytojos nurodytas parodymų pakeitimo priežastis, tai, kad ji nepilnametė, darytina išvada, jog nėra pagrindo netikėti liudytojos S. Š. teisme duotais parodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat neneigė, kad jis po įvykio apie kažką bendravo su S. Š. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, nepamena, kokią žinutę buvo parašęs S. Š. po jos apklausos policijoje, su ja kažką susirašinėjo, o ką susirašinėjo, nežino, dabar S. Š. turbūt drauguose neturi. Dar daugiau, E. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė ir tai, kad jis nėra konfliktiniuose santykiuose su R. V., bendrauja tiek su ja, tiek su uošviu, tiek su G. broliu, su S. Š. bendravo vasarą, kai birželio mėnesį visus nusivežė į pajūrį, jis su ja asmeniškai nėra susipykęs. Kas tik patvirtina, jog nei R. V., nei S. Š. nėra suinteresuotos bylos baigtimi, neturi pagrindo nepagrįstai apkaltinti E. P. nusikaltimo įvykdymu. Todėl teismas šių liudytojų parodymais remiasi visa apimtimi.
Kaip rodo aukščiau aptarti nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, šie asmenys aiškiai įvardijo ne tik asmenį, apgadinusį G. P. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bet ir nurodė įrankį, kuriuo sugadinimai buvo padaryti. Iš bylos aplinkybių matyti, kad įvykio vakarą E. P. buvo atėjęs į svečius pas nukentėjusiosios motiną R. V., kur vartojo alkoholį, be to, tuo metu buvo ir R. V. anūkė S. Š.. Teisiamojo posėdžio metu E. P. neneigė, kad jis lankėsi pas R. V., su kuria gėrė alkoholinius gėrimus, sutiko su tuo, kad namuose buvo ir S. Š., tačiau nurodė, kad atėjęs į svečius jokio įrankio su savimi jis neturėjo. Teismas su tokiais kaltinamojo paaiškinimais dalyje dėl įrankio nesutinka, nes juos paneigia kita bylos medžiaga. Liudytoja R. V. teisme parodė, kad E. P. pas ją atvažiavęs atsinešė montiruotę, kuri buvo stora, juoda, gal pusės metro ilgio, gal tiek nebus, tai buvo daiktas vinims traukti, paklausus, kam jam ta montiruotė, jis sakė, kad jam jos reikės. Liudytoja taip pat tvirtino, jog automobilį daužė su ta pačia montiruote, kurią buvo atsivežęs. Nepilnametė liudytoja S. Š. teisme taip pat parodė, kad E. P., ateidamas pas juos į svečius, atsinešė montiruotę, kurią išsitraukęs iš striukės, joms parodė, sakė, kas eis daužyti G. mašiną, kadangi ji susirado kitą ir jį paliko. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji G. P. taip pat parodė, kad pačią montiruotę E. P. buvo atsinešęs pas jos mamą į namus, tai buvo juoda, metalinė, ilga, su lenktu galu montiruotė, dar kitaip vadinamas laužtuvas, tuo metu ji tos montiruotės nematė, tik žino, kokią montiruotę jis turėjo, tą įrankį yra mačiusi namuose, jis net jį vežiodavosi savo mašinoje „(duomenys neskelbtini)“. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nes, kaip matyti, apklausų metu G. P., R. V. ir S. Š. pakankamai tiksliai apibūdino montiruotės išvaizdą, nurodė šio daikto paskirtį. Svarbu paminėti, kad šių asmenų teisme duoti parodymai tarpusavyje sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji tvirtino ir tai, kad iki automobilio sudaužymo jai telefonu bendraujant su E. P., pastarasis pats pasakė, jog turi montiruotę, ją buvo atsinešęs pas jos mamą į butą, pokalbio metu jis montiruotę laikė rankoje ir jai sakė, kad ji sunki, kad jos nebenulaiko rankoje, pokalbio metu pasakė ir tai, kad sudaužys jos transporto priemonę. Paminėtina, kad analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir 2021-03-15 rašydama protokolą-pareiškimą, iš kurio matyti, kad pareiškėja G. P. teigė, jog E. P. jai vakar apie 22.30 val. telefonu paskambino ir pasakė, kad sudaužys jos automobilį montiruote (1 t., b. l. 10-15). Taip pat tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2021-07-20 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų, padarytų pareigūnų, buvusių įvykio vietoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), turėtomis kūno kameromis, apžiūra. Vaizdo įraše, pavadinimu (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad 2021-03-15 10:39:57 val. pareigūnui paklausus, ar įtaria, kad tai padarė nukentėjusiosios sugyventinis, G. P. atsakė, kad čia ne įtarimas, o grynai jis, nes vakar vakare telefonu su juo kalbėjo, jis turėjo prie savęs montiruotę, sakė eis, tikrai padarys, sudaužys. Teisme apklaustas kaltinamasis neneigė, kad įvykio vakarą būdamas pas R. V. jis kalbėjo telefonu su G. P., teigė, jog pokalbio metu jis su G. „susikoliojo“, pripažino ir tai, kad pokalbio metu buvo kalba apie automobilio apgadinimą, jis G. P. pasakė, kad nori sudaužyti ar kažką panašaus, neneigia, kad pokalbio metu grasino, jog sudaužys automobilį, taip pasakė todėl, kad nukentėjusioji su savo draugu jį išprovokavo, įžeidinėjo visokiais žodžiais, tačiau neigė pasakęs, kad turi laužtuvą, su kuriuo daužys mašiną. 2021-03-14 vykusį telefoninį pokalbį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios patvirtina ir prie bylos medžiagos pateiktas garso įrašas, kuris buvo apžiūrėtas 2021-06-11 kitų objektų apžiūros protokolu. Iš G. P. pateikto garso įrašo matyti, kad jis patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie tai, kad kaltinamasis teigė, jog jam sunku rankoje laikyti montiruotę, kad sudaužys automobilį. Kas tik dar kartą teismui neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios G. P. duodamais nuosekliais parodymais apie įvykio aplinkybes. Dar daugiau, kaip teismui teigė nukentėjusioji, E. P. išsiblaivęs pats jai pripažino, jog sugadino automobilį, taip pat kelis kartus jos prašė, kad ji atsiimtų pareiškimą iš policijos.
Tokių duomenų, t. y. nuoseklių, detalių ir tarpusavyje sutampančių nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, ištirtos rašytinės bylos medžiagos, visumos analizė leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad būtent E. P. 2021-03-14 apie 22.00 val. su montiruote apgadino (duomenys neskelbtini) stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nulauždamas automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį, apgadindamas kėbulo ir dangčio galinius žibintus, įlenkdamas galinį dangtį, apgadindamas elektrinę galinio stiklo užuolaidą, priekinį ir galinį stiklą, išdauždamas dešinės pusės priekinių durų stiklą, dešinės pusės galinių durų stiklą, galinių durų mažąjį–šoninį durų stiklą ir taip padarydamas 500 Eur turtinę žalą. 500 Eur žalos dydį teismui patvirtino ne tik nukentėjusioji, be to, tokios aplinkybės dėl žalos dydžio nepaneigia ir 2021-08-30 UAB „Dekida“ darbų atlikimo aktas, kuriame užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų remonto sąmata (2 t., b. l. 57).
Šiuo atveju paminėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d., objektas – nuosavybė, dalykas – svetimas turtas. Kas reiškia, jog LR BK 187 str. 1 d. prasme sugadinti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie sugadinimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant bylą teisme, E. P. kėlė klausimą, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pirktas iš jo pinigų ir priklauso jam, tik G. P. iš savo pinigų ją buvo remontavusi. Teismui jis paaiškino, kad jis turėjo antstolių, todėl mašiną užregistravo G. P. vardu, kad jos neatimtų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo paaiškinimai apie automobilio įsigijimo aplinkybes nebuvo nuoseklūs, t. y. vėliau jis tvirtino, kad jų biudžetas buvo bendras, pinigai dedami į seifą ir iš seifo imami, viską pirko kartu, tą automobilį jie pirko iš bendrų seifo pinigų už 300 Eur. Dar vėliau teismui jau teigė, kad ir remontas vyko iš bendrų lėšų, jie į remontą investavo 500-600 eurų, tai yra ta suma be tų 300 Eur, už kuriuos pirko mašiną. Dar daugiau, kaltinamasis aiškino ir tai, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis iš pradžių buvo sudaryta jo vardu, nes mašina buvo be technikinio, buvo be nieko, kai mašiną sutvarkė, kad galėtų pereiti technikinę, užregistravo G. vardu. Tačiau teismas tokiais kaltinamojo paaiškinimais nesiremia ir juos atmeta, vertindamas kaip E. P. gynybinę poziciją, nes tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia kita bylos medžiaga.
Nukentėjusioji G. P. teisme parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausė jai, prieš pat pirkimą buvo aišku, kad tą mašina perka ji, ir kad ji bus jos, ji pati ieškojo to automobilio, pati jį surado, net pati dėl jo skambinosi, kai mašina buvo pirkta, tai ji iš karto buvo užrašyta jos vardu, buvo mokėta iš jos pinigų, pirko iš savo algos, pati už ją mokėjo, buvo sudaryta viena originali pirkimo–pardavimo sutartis, kuri ir buvo pildyta jos vardu, tuo metu ji kartu gyveno su kaltinamuoju, bet kas buvo jos, tas buvo jos, jos atlyginimas buvo virš tūkstančio (1200-1300 eurų), o E. P. gaudavo mažą atlyginimą (virš 300 eurų). Be to, nukentėjusioji teigė ir tai, kad, kai įsigijo, tas automobilis buvo važiuojantis, tik netvarkingas, ji automobilį remontavo du kartus, visas remontas buvo tik iš jos algos, per du kartus už automobilio remontą su detalėmis ji sumokėjo 1300 eurų, pradžioje buvo suremontuota, perrinkta visa važiuoklė, tą kartą sumokėjo 900 eurų, antrą kartą buvo išimtas variklis ir pirkta nauja greičių dėžė, tai buvo įdėta nauja greičių dėžė ir viskas nauja aplink variklį, tada iš savo pinigų sumokėjo 400 eurų. Liudytoja R. V. teisme taip pat parodė, kad, kaip G. P. jai sakė, tai tas automobilis buvo pirktas iš jos pinigų, sakė, kad viskas jos vardu, nežino, kiek jos dukra uždirbdavo per mėnesį, bet ji dirbo per du darbus, E. P. prie tos mašinos neprisidėjo. Liudytoja S. Š. teismui patvirtino, kad ta mašina priklauso jos tetai G., be to, atkreipė dėmesį, kad ir E. P. pats pasakė, jog jis eina sudaužyti G. mašiną. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais. Paminėtina, kad šie parodymai duoti davus priesaiką teisme, jie sutampa tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja. Dar daugiau, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teismo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga. Iš VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo pateiktos ir byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad G. P. 2020-01-28 sudarė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, šį automobilį įsigydama už 300 Eur (2 t., b. l. 46-50). Šios sutarties pagrindu transporto priemonė buvo registruota VĮ „Regitra“ 2020-06-16, transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė-valdytoja registruota G. P.. Šiuo atveju išties matyti, kad transporto priemonės įgijimo metu E. P. ir G. P. buvo sutuoktiniai, ką patvirtina byloje esantis 2019-07-20 santuokos sudarymo įrašas (2 t., b. l. 43). Pažymėtina, kad klausimas, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks – asmenine sutuoktinių nuosavybe, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.88 ir 3.89 straipsniuose. Pagal bendrąją taisyklę po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Tačiau iš nukentėjusiosios parodymų, byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji 2019-07-02 buvo sudarę ikivedybinę sutartį, kas reiškia, kad tokiu atveju vadovaujamasi LR CK trečiojo skirsnio pagal sutartį nustatytu sutuoktinių turto teisiniu režimu (3.101 str. - 3.108 str.). Iš 2019-07-02 ikivedybinės sutarties 2.1.1. punkto matyti, kad šalys (G. V. ir E. P.) susitarė ir nustatė, jog nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, įgytas gyvenant susituokus, ir kuris įgytas už vienos iš šalių lėšas, ir jo/jos vardu, yra tą turtą įgijusios šalies asmeninė nuosavybė (2 t., b. l. 62-64). Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) E. P. nusikalstamų veiksmų atlikimo metu nepriklausė, nes ji buvo nukentėjusiosios G. P. asmeninė nuosavybė, kas reiškia, kad šis turtas kaltinamajam buvo svetimas. Tuo pačiu paminėtina, jog ir kasacinio teismo praktikoje, baudžiamosiose bylose sprendžiant klausimą, ar turtas vienam iš sutuoktinių yra svetimas, vadovaujamasi LR CK normomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2011, 2K-187-895/2017).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie yra objektyvūs, atitinkantys bei papildantys vieni kitus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Atsižvelgiant į E. P. tyčios turinį ir sugadinto turto vertę, t. y. 500 Eur, kuri viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį, kaip nesunkus nusikaltimas.
Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas kaltinamajam E. P. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
E. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalto būdamas teistas, teistumui išnykus, buvo nuteistas po šios nusikalstamos veikos padarymo (1 t., b. l. 163-174; teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), eilę kartų baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 141-160), dirbantis (1 t., b. l. 138-139). Įvertinęs tokias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos įvykdymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Manytina, kad ši bausmės rūšis padės kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2021-06-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, prieš tai, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., E. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2021-06-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.
Pagal LR BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo sveikatos būklę, tai, kad jis yra dirbantis, nusikalto teistumui išnykus, o buvo nuteistas po šio nusikaltimo įvykdymo, be to, byloje nėra duomenų, kad E. P. atžvilgiu būtų atliekami nauji ikiteisminiai tyrimai, kaip ir nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų itin neigiamai, taip pat įvertinęs ir tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), o valstybės siekiamybė ir pastangos yra mažinti kalinčių asmenų skaičių, daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 5 d. 8 p., 10 p.).
E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su „Bodycam“ vaizdo įrašais, vaiko apklausa (1 vnt.), esantis voke prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Daiktinis įrodymas – USB atmintinė su garso įrašu (1 vnt.), esantis prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2021-06-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir galutinę subendrintą bausmę E. P. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į E. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal 2021-06-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, 10 punktu, E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant E. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su „Bodycam“ vaizdo įrašais, vaiko apklausa (1 vnt.), esantį voke prie bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Daiktinį įrodymą – USB atmintinę su garso įrašu (1 vnt.), esantį prie bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.